Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. K. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjas), Z. K., M. S., R. V., UAB „Cowi Baltic“ ir UAB „Autoekstra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ištrauką iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, I. A. turėto iki nacionalizacijos žemės sklypo ribos patenka į privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas. Likusi dalis tariamai laisvos žemės užima ir įvažiavimus, per kuriuos patenkama į sklypus, esančius, (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojam ų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus. Kadangi įvažiavimai į kaimyninius sklypus yra kaip tik toje sklypo dalyje, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, darytina išvada, kad sklypas yra reikalingas patekti į gretimus sklypus, jame įrengti įvažiavimai bei nutiesti inžineriniai tinklai (vidutinio slėgio dujų, elektros tinklų, telefono linija, vandentiekis ir kanalizacija). Tokie įvažiavimai į namų valdą (duomenys neskelbtini) (Ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano) užima didesniąją iki nacionalizacijos I. A. turėto žemės sklypo dalį. Inžinerinė konsultacinė bendrovė UAB „Cowi Baltic“ 2009 m. kovo 17 d. nurodė, kad ji rengia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninį projektą, ir pagal topografinę nuotrauką bei esamas reljefo sąlygas, įvažiavimas į tokį sklypą galimas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę iš pietinės sklypo pusės, nes iš vakarinės sklypo pusės suprojektuoti įvažiavimą neįmanoma dėl sudėtingų reljefo sąlygų (didelio skardžio ir suformuotų sklype atraminių sienelių, sulaikančių grunto slinkimą). Šiuos teiginius patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros 2009 m. kovo 24 d. išvada Nr.1-3-466. Atkreipė dėmesį, jog siekiant išsaugoti sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkams galimybes patekti į jų valdomus sklypus, turėtų būti nustatyti kelio servitutai, kurių bendras plotas siektų 101 m², t. y. užimtų beveik pusę naujai suformuoto 225 m² žemės sklypo ploto.

Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformavus pareiškėjui naują sklypą (duomenys neskelbtini), jis galėtų naudotis apie 124 m² ploto žemės sklypu. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 punktu, suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Vilniaus miesto bendrajame plane teritorijai, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys sklypai, yra nustatyta galima žemės paskirtis ir naudojimo būdai – miškų ūkio paskirties, kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektu teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos). Todėl, suformavus pareiškėjui natūra grąžintiną žemės sklypą, pareiškėjas negalėtų naudotis šiuo sklypu pagal paskirtį, nurodytą Vilniaus miesto bendrajame plane.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą spręsti teismo nuožiūra.

Atkreipė dėmesį, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo įsirengti įvažiavimą į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros išvada patvirtina, kad įvažiavimą į jo namų valdą galima įrengti tik per ginčijamą žemę, į kurią pareiškėjas ketina atkurti nuosavybės teises. Pagal Atkūrimo įstatymą namų valdos žemė iš buvusių savininkų išperkama valstybės, o buvusiems savininkams ar paveldėtojams yra kompensuojama kitais būdais.

II.

Teismas iš bylos rašytinių įrodymų (I t., b. l. 3-198; II t., b. l. 2-112) nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. liepos 21 d. raštu Nr. A51-11835-(14/6-MPD-0) informavo pareiškėjo atstovę apie tai, kad išnagrinėjusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą I. A. iki nacionalizacijos turėtos žemės ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) kartografinę medžiagą, nusprendė, jog I. A. iki nacionalizacijos turėta žemė ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2006 m. liepos 25 d. raštu Nr. A51-11990-(3.6-PD-4) informavo Vilniaus apskrities viršininką, kad iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į nuosavybės teise valdomus namų valdų žemės sklypus, užimta bendro naudojimo infrastruktūros objektu (viešas praėjimas į gretimas teritorijas) bei užstatyta neaiškios paskirties statiniu. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. S-88-(A(G)-152) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 21 d. raštą ir įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą, atitinkantį individualaus administracinio sprendimo reikalavimus. Atsižvelgdama į šį Komisijos sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. sausio 3 d. raštu Nr. A51-110-(2.5-MPD-0) informavo Vilniaus apskrities viršininką, kad pakartotinai nagrinėjama galimybė I. A. iki nacionalizacijos turėtos žemės (duomenys neskelbtini) vietoje suformuoti grąžintiną žemės sklypą. Šiame rašte, be kita ko, buvo pažymėta, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkas savavališkai naudojasi valstybine žeme, t. y. dalimi to žemės ploto, kurį pageidauja susigrąžinti natūra I. A. turto paveldėtojai, ir prašoma pagal kompetenciją imtis priemonių ir apie rezultatus informuoti atsakovą. 2007 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-9498-14.6-MPD-0 Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėjo atstovą ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių apie tai, kad, kol Vilniaus apskrities viršininko administracija neatliks jos kompetencijai priskirtų veiksmų dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės ir apie priimtus sprendimus neinformuos atsakovo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra klausimas pakartotinai nebus nagrinėjamas. 2007 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A51-l 1511-(14.6-MPD-0) pareiškėjo atstovė buvo informuota, kad yra pradėtos grąžintino žemės sklypo formavimo procedūros, o 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr. A51-13701-(14.6-MPD-0) buvo pakartotinai informuota, kad pradėtos grąžintino žemės sklypo formavimo procedūros ir paaiškinta, kad dėl R. V. savavališkai naudojamos valstybinės žemės (prie namų valdos (duomenys neskelbtini)) reikėtų kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Atsakovo 2008 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-21962-(14.6-MPD-0) pareiškėjo atstovė buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija ne kartą svarstė klausimą dėl grąžinimo natūra iki nacionalizacijos turėto 455 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) suformavimo I. A. turto paveldėtojams taip, kad nuosavybės teise valdomi ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai neliktų be privažiavimų. Buvo nuvykta į vietą ir nustatyta, kad dėl sudėtingo šios vietos reljefo įrengti kitą įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nėra galimybių, o suformavus grąžintiną natūra apie 370 m² žemės sklypą, kuriame būtų nustatyti servitutai esamiems privažiavimams ir inžineriniams tinklams, užkirstų kelią žemės sklypo savininkams tinkamai naudotis sugrąžintu žemės sklypu. Taip pat buvo nurodyta, kad grąžintino natūra žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) suformavimo klausimas pakartotinai buvo svarstytas Komisijos 2008 m. spalio 7 d. posėdyje ir atsižvelgus į minėtus argumentus nuspręsta formuoti grąžintiną žemės sklypą „neįtraukiant“ į jį esamų įvažiavimų į gretimus sklypus.

Skundžiamu Sprendimu atsakovas informavo pareiškėjo atstovę ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių apie tai, kad išnagrinėjus prašymą dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nuspręsta formuoti grąžintiną žemės sklypą „neįtraukiant“ į jį esamų įvažiavimų į gretimus sklypus; nustatyta, kad šioje teritorijoje nėra laisvos neužstatytos žemės, kurioje galima būtu suformuoti racionalų sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nutarta sklypo neformuoti ir siūlyti Vilniaus apskrities viršininkui nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimą spręsti kitais teisės aktuose nustatytais būdais, atsižvelgiant į tai, kad žemė yra užimta privačios nuosavybės teise valdomais sklypais, įvažiavimais į minėtus žemės sklypus bei inžineriniais tinklais.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. pažymą Nr. 28 teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. A. nuosavybės teisėmis valdytą 0,0455 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste (buvusi (duomenys neskelbtini)), turi pareiškėjas A. A..

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0455 ha žemės. Ginčo esmė yra ta, ar yra teisinis pagrindas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į ginčo žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas pasisakė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kada žemė išperkama iš valstybės reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Teismų įstatymo 33 str.4 d.) ir pažymėjo, kad 2008 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-927/2008 yra konstatavęs, kad, norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos egzistavimą; būtina padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-496/2009, kurioje konstatuota, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-1682-05, kurioje pabrėžta, kad aplinkybė, jog per kai kuriuos žemės sklypus yra pravestos požeminės inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus (ABTĮ 57 str.), remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi paminėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, šio teismo praktika, priėjo prie išvados, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos ir į mažesnį nei 0,04 ha dydžio žemės sklypą. Todėl atsakovo argumentus, kad pareiškėjui nuosavybės teisės negali būti atkurtos natūra, nes žemės sklypas būtų mažesnis nei 0,04 ha, taip pat, kad pareiškėjui negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nes ginčo žemės sklype yra įrengti inžineriniai tinklai, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais. Teismo vertinimu, išvados, kuriomis remiasi R. V., nėra pagrįstos jokiais teritorijų planavimo dokumentais, jomis nėra pagrįstas visuomeninis ginčo žemės sklypo poreikis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. V. turi du įvažiavimus, o Z. K. yra pateikusi prašymą dėl laisvo žemės sklypo nuomos ar išsipirkimo, todėl esant laisvam žemės sklypui, yra galimybė atkurti į jį nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad nei inžineriniai tinklai, nei esantys įvažiavimai į ginčo žemės sklypą, nesudaro jokių kliūčių įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė visuomenės poreikio į ginčo žemės sklypą Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatavo, kad Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir naikintinas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina suformuoti žemės sklypą pareiškėjo A. A. senelio I. A. (I. A.) iki 1940 metų turėtos žemės vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius).

III.

1. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas suformuoti žemės sklypą pareiškėjo A. A. senelio I. A. (I. A.) iki 1940 metų turėtos žemės vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, kadangi dalis nuosavybės teisių atkūrimui formuotino žemės sklypo įsiterptų į privačios nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jos teisę naudotis jai priklausančia namų valdos nuosavybe, kadangi į savo namų valdą ji gali patekti tik per valstybinėje žemėje esantį įvažiavimą, t.y. per žemę, į kurią pagal teismo sprendimą pareiškėjui turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingi adresus: buvusią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir dabartinę (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

3. Teismas privalėjo išreikalauti iš atsakovo dokumentus, iš kurių matytųsi tikslūs grąžintinos žemės duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pagal 2001 m. gruodžio 28 d. pateiktą prašymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0455 ha žemės. Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės vieta ir ribos taip pat yra nustatytos. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl asmens, neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų, o tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinkamomis dalimis priklauso dviems savininkams: Z. K. ir I. Š. (II t., b.l. 67-68). Šis žemės sklypas iš vienos pusės ribojasi su pareiškėjo pretenduojamu susigrąžinti natūra žemės sklypu, per kurį, kaip matyti iš bylos medžiagos yra faktiniai (nesuprojektuoti) privažiavimai prie pastatų, esančių namų valdose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu tik Z. K., tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra dar vienas sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturtis - I. Š. ir neįtraukė jo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors abiejų bendratučių teisinė padėtis nagrinėjamo ginčo atveju yra analogiška. Apeliacinės instancijos teismą ištaisyti šį procesinį pažeidimą negali. Todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl apelianto R. V. argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis jo sūnaus A. V. ir dukters D. V.- Germanovičienės, kurie su savo šeimomis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir naudojasi įvažiavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti tokį procesinį pažeidimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, R. V. neprašė, kad pirmosios instancijos teismas įtrauktų į bylą nurodytus asmenis trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o pagal byloje esančius įrodymus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas yra vienas asmuo - R. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas gali įtraukti į bylą naujai paaiškėjusius trečiuosius suinteresuotus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.) nagrinėjamam ginčui aktualiais aspektais (Atkūrimo įstatymo 5,12 str.). Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi skaitmeniniais žemėlapiais, tačiau šie žemėlapiai nėra įstatymų numatyti teritorijos planavimo dokumentai, iš kurių būtų galima daryti atitinkamas išvadas apie tai, ar žemė laisva (neužstatyta), o tik pagalbinė medžiaga apie padėtį atitinkamoje teritorijoje, parengta remiantis įvairių duomenų bazių duomenimis. Kad skaitmeniniai žemėlapiai nebuvo pakankama medžiaga išspręsti kilusį ginčą atsispindi ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad pagal skaitmeninius žemėlapius neįmanoma nustatyti laisvo žemės sklypo plotą. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčui aktualios (su gretimybėmis) teritorijos planavimo dokumentų (bendrojo, specialiojo, jei yra ir detalaus) iš kurių būtų galima daryti atitinkamas išvadas nagrinėjamam ginčui aktualiais aspektais. Teismo sprendimas dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, priimtas neišreikalavus ir neištyrus teritorijos planavimo dokumentų, negali būti pripažintas pagrįstu. Iš apeliantų argumentų ir byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantai į savo namų valdas patenka per ginčo sklypą įvažiavimais, kurie nėra suprojektuoti ir įrengti teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak apeliantų, kitų galimybių įrengti įvažiavimus į jų namų valdas nėra. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išreikalauti ginčui aktualios teritorijos gatvių planus. Nors byloje yra prieštaringi grafiniai duomenys apie galimai laisvą (neužstatytą) žemę (apie 225 m², apie 370 m², I t., b.l.100-101 l.), tačiau teismas priėmė sprendimą nepasiūlęs proceso dalyviams pateikti papildomus įrodymus, nepašalinęs šio prieštaravimo ir nenustatęs galimai laisvo (neužstatyto) sklypo ploto. Teismo sprendimu viešojo administravimo subjektui nustatomo įpareigojimo ribos turi būti aiškiai apibrėžtos. Minėtų bylos aplinkybių ištyrimui reikia surinkti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.) ir atlikti jų tyrimą bei vertinimą, o tai yra papildomas pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. V. ir Z. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.