- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- eB2-1475-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00446-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PROFEKTA“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TC EURO TROUP“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFEKTA“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „TC EURO TROUP“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFEKTA“ (toliau - ir atsakovė) bankroto bylą. Nurodo, kad pagal koresponduojančių sąskaitų suvestinėje nurodytas 2020 m. liepos 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. TC017 ir 2020 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. TC 038 atsakovės skola pareiškėjai yra 10 890 Eur. Atsakovė šios skolos iki šiol nesumokėjo. Administratorius ne kartą bandė susisiekti su atsakove aptarti susidariusio įsiskolinimo ir jo padengimo klausimų, tačiau atsakovė telefonu neatsiliepia, į elektroninius laiškus neatsako, o korespondencijos nepriima. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovė skolinga ne tik pareiškėjai, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (2021 m. rugsėjo 19 d. duomenimis skola yra 2 106,07 Eur). Taigi atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl ji turi būti pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla.
Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei; įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui: juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovė 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu nurodė, kad nėra skolinga pareiškėjai. Patvirtino, kad yra skolinga socialinio draudimo fondui 2106,07 Eur dėl Covid-19 pandemijos, bet tikisi, kad situacija pagerės.
Kauno apygardos teisme 2021 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjos raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovės pateikti dokumentai, neva patvirtinantys skolos nebuvimą, nėra laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su pareiškėja. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderių kvitai yra netikslūs: kasos pajamų orderiai yra be datų, buhalterės pateiktame 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. pardavimo faktūrų žurnale yra nurodytas kitoks sąskaitos faktūros numeris; teismui pateiktos sąskaitos faktūros buvo išrašytos atbuliniu PVM ir orderyje sumokėta suma yra be PVM, tačiau buhalterija buvo vedama su normaliu PVM.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas, atsisakytina atsakovei UAB „PROFEKTA“ iškelti bankroto bylą.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
Pažymėtina, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019).
Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė kad „PROFEKTA“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. liepos 27 d., jos vadovas nuo 2020 m. birželio 26 d. yra I. T. Įmonės pagrindinė veikla – medienos ruoša.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos 10 890 Eur skolos reikalavimu, nurodo, kad ji su pareiškėja atsiskaičiusi. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2013). Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs.
Iš atsakovės vadovo pateikto 2021 m. sausio – rugsėjo mėn. balanso duomenų matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė deklaruoja turinti turto, kurio vertė yra 78 264 Eur, visą šį turtą sudarė trumpalaikis turtas, iš jo 23 000 Eur atsargos, 55 264 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2021 m. sausio – rugsėjo mėn.) įmonė patyrė 8675 Eur nuostolius. Per šį laikotarpį įmonė negavo pardavimo pajamų, o bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 8675 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 29 867 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 075 Eur.
Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Iš atsakovės pateikto debitorių skolos sąrašo matyti, kad įmonė 2021 m. spalio 7 d. duomenimis turėjo tris skolininkus: I. T. pagal paskolos sutartį (skolos suma 11 700 Eur), 8648,71 Eur atskaitingo asmens įsiskolinimas ir 34914,65 Eur įmonės C.Y.K Enterprise Sdn.Bhd įsiskolinimas, iš viso 55 263,36 Eur. Byloje nėra duomenų, kad nėra realių galimybių šias debitorines skolas išsiieškoti (vienas iš bendrovės skolininkų yra jos vadovas ir vienintelis akcininkas). Netgi atėmus atsakovės iš debitorių per vienerius metus gautinas skolas iš bendro įmonės turto (23 001 Eur), gaunama suma yra didesnė už bendrovės turimus trumpalaikius įsipareigojimus (18 075 Eur).
Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Kaip minėta, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
Teismas iš juridinių asmenų registre esančios atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2020-01-14 – 2020-12-31) atsakovės balansinė turto vertė siekė 81 607 Eur, visą šį turtą sudarė trumpalaikis turtas, iš jo 23 010 Eur atsargos, 58 503 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 94 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 24 535 Eur sumą, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 12 743 Eur. Iš atsakovės 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2020 m. įmonė gavo 54 176 Eur grynojo pelno.
Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Iš antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad antstoliai išieškojimų nevykdo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2021 m. lapkričio 15 d. duomenimis, atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 2233,15 Eur. Bendrovėje yra 3 apdrausti asmenys. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. duomenimis, atsakovė valstybės biudžetui skolinga 2758,61 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu bylų Lietuvos teismuose nėra užvesta. Kiti kreditoriai savarankiškų reikalavimų dėl bendrovės bankroto nereiškė, į bylą duomenų apie UAB „PROFEKTA“ turimą įsiskolinimą jiems nepateikė.
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus ir teismo savo iniciatyva surinktus rašytinius įrodymus, viešų registrų duomenis, sprendžia, kad nustatytas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykis neteikia pagrindo išvadai apie jos nemokumą ir sudaro pagrindą atsisakyti kelti bankroto bylą. Byloje nėra pakankamai duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, labiau tikėtina, kad atsakovė yra susidūrusi su laikinais sunkumais - 2020 m. atsakovė gavo 54 176 Eur grynojo pelno, tik šiais metais per tris ketvirčius patyrė 8675 Eur nuostolius, įmonėje yra 3 socialiniu draudimu apdrausti darbuotojai (CPK 185 straipsnis). Tai savo ruožtu leidžia spręsti apie JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimą. Kadangi teismui nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad UAB „PROFEKTA“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PROFEKTA“ netenkintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su pareiškėjos nurodomu įsiskolinimu nesutinka, papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Pareiškėjas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PROFEKTA“ bankroto bylą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.