Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Prienų rajono policijos komisariato 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu P. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubausta 200 litų bauda, nes 2006 m. liepos 16 d., apie 7 val., Prienų rajono Išlaužo seniūnijos Gražučių kaime jos šuo, kuris buvo palaidas ir be antsnukio, nukando K. S. karvės, kuri ganėsi ganykloje, tešmens priekinį dešinįjį spenį, tuo sukeldamas grėsmę K. S. turtui. Tokiais veiksmais P. K. pažeidė Prienų rajono savivaldybės tarybos 200 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 164 patvirtintų „Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių" 10 punkto reikalavimus.

II.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, nutarė prašymą tenkinti. Nutarime nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksniai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.

Nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad P. K. šuo, kuris buvo palaidas ir be antsnukio, nukando karvės, kuri ganėsi ganykloje, tešmens priekinį dešinį spenį. Teisme apklausti asmenys nurodė tik prielaidą, kad tikėtina, jog šuo galėjo nukąsti tešmens spenį, kadangi jis buvo rastas ganykloje šalia karvės, todėl tikėtina, jog jis galėjo nukąsti tešmens spenį. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog P. K. priklausantis šuo nukando karvės tešmens priekinį dešinį spenį, byloje nėra.

III.

Teigiama, kad teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jos netinkamai vertintos, neteisingai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos. Teismas savo nutarimą pagrindė tuo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad P. K. šuo nukando karvės tešmens priekinį dešinį spenį. Su tokia teismo išvada nesutinka.

Paaiškina, kad sužalota karvė buvo tuoj apžiūrėta veterinarijos gydytojo R. J. , kuris nustatė, kad spenys nukąstas. Tai jis nurodė dalyvaujant ir girdint P. K. , O. D. ir J. S. . Šiuo konkrečiu atveju, buvo konstatuota, kad spenys nukąstas, bet ne nutrauktas. Prielaida, kad karvė galėjo prisiminti ir nusitraukti spenį, pateikta tik pareiškėjos iniciatyva, tačiau vet. gydytojo nustatytas konkretus įvykio faktas. Teismas turėjo išsiaiškinti tą aplinkybę, ar karvė, pagal jos sudėtį, gabaritus, tešmens dydį, šiuo konkrečiu atveju, galėjo pati nusiminti spenį ir tik tada padaryti išvadas.

Liudytojas R. J. karvę apžiūrėjo ir galėjo pateikti šiuo klausimu kategorišką išvadą, o ne teigti, kad tokia galimybė galėjo būti. Žaizda buvo didžiulė, kas patvirtina kandimo ir draskymo faktą, o ne nusitraukimą. Pareiškėja teisme pripažino, kad šuo buvo palaidas ir be antsnukio, todėl ji pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių reikalavimus, o teismas į tai neatkreipė dėmesio. Kadangi teismas savo išvadą pagrindė abejones keliančiais įrodymais, pačios pareiškėjos P. K. paaiškinimu, liudytojos O. D. parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl tikėti teismo išvadomis negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

K. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, ir tokią išvadą padarė išanalizavęs surinktus įrodymus. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendė, ar pagal pateiktąjį kaltinimą ir pagal pareiškėjos P. K. skundo argumentus ji nubausta pagrįstai ir teisėtai. Pirmiausia, teismas įvertinęs bylos duomenis, turėjo pripažinti ar P. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Bylos duomenys, susiję su skundo dalyku, kaip matyti iš teismo priimtojo dokumento teksto, įvertinti tinkamai. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma po surinktų įrodymų ir reikšmingų faktų įvertinimo, po visų galimų versijų iškėlimo ir ištyrimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytosioms teismo nutartyje. Yra įrodymų analizė. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde teismo nutartyje padarytos išvados dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir nutarties pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigiamos.

Beje, apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos apygardos administraciniam teismui ir būtų likusios neįvertintos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, K. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.