Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1121-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
2S-1121-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00334-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
Antano Dabulskio paslaugų įmonės
Atsakovas
UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1121-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00334-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Antano Dabulskio paslaugų įmonės atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-773-272/2014 išnagrinėjus ieškovo Antano Dabulskio paslaugų įmonės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Antano Dabulskio paslaugų įmonės ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Antano Dabulskio paslaugų įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ dėl 6 205,95 Lt skolos, 248,40 Lt palūkanų, 7,28 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 6 454,35 Lt sumai atsakovui UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, o jo nesant pakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ ir esančias pas atsakovą UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ arba pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prisiimtas prievoles, siekia išvengti civilinės atsakomybės, atsakovas gali jam priklausantį turtą realizuoti arba perleisti tretiesiems asmenims, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2014-02-19 nutartimi nutarė ieškovo Antano Dabulskio paslaugų įmonės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ netenkinti. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra privatūs juridiniai asmenys, prašoma priteisti iš atsakovo skolos suma nelaikytina didele; ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, kad atsakovas bando nuslėpti, realizuoti ar perduoti tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą, o vien ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas vengia atsiskaityti, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) Antano Dabulskio paslaugų įmonė prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemonės jis nurodė aplinkybes, sudarančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, t. y. aplinkybes, kurios leidžia manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimą gali būti sunku arba visai neįmanoma įvykdyti. Ieškovas pateikia papildomą informaciją dėl atsakovo finansinės padėties, kuri, pasak ieškovo, yra labai sudėtinga, kas sąlygoja realią grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo galimybių nebuvimo. Atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-03-03 buvo 19 840,35 Lt. Savo įsipareigojimų ieškovui atsakovas nevykdo nuo 2013-07-24. Nuo 2013-12-09 atsakovas turi įregistruotą turto areštą.

Atsakovas UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo turto arešto 6 454,35 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (šiuo atveju skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Ieškovas kartu su ieškiniu pateiktą prašymą areštuoti atsakovo turtą 6 454,35 Lt sumai grindė atsakovo nesąžiningu vengimu grąžinti skolą, kurią jis pripažįsta, kas, pasak ieškovo, tikėtinai patvirtina atsakovo blogą finansinę padėtį ir galimus atsakovo veiksmus, kurių jis imsis su tikslu paslėpti turimą turtą. Atskirajame skunde ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-03-03 buvo 19 840,35 Lt, savo įsipareigojimų ieškovui atsakovas nevykdo nuo 2013-07-24, be to, nuo 2013-12-09 atsakovas turi įregistruotą turto areštą. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti, ar yra pagrįsta ir tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad šioje byloje tarp dviejų juridinių asmenų yra kilęs ginčas dėl mažiau nei 7 000 Lt sumos, kuri stabiliai veikiančiai įmonei objektyviai negali būti pripažįstama didele suma (skola). Ieškovo argumentai, kad atsakovas nuo 2013-07-24 nesąžiningai delsia visiškai atsiskaityti su ieškovu, priešingai nei nurodo ieškovas, negali tikėtinai patvirtinti atsakovo blogos finansinės padėties, kuri konstatuojama iš esmės tuomet, kai teismui pateikiami įrodymai, jog įmonės prisiimti įsipareigojimai ženkliai viršija įmonės turtą. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nors pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-03-03 buvo 19 840,35 Lt, atsakovui 2013-12-09 buvo įregistruotas vienas turto areštas, tačiau pagal tuos pačius duomenis matyti, kad atsakovui 2014-02-01 nuosavybės teise priklausė 11 transporto priemonių, 2014-03-03 pas atsakovą dirbo 24 darbuotojai, o atsakovo pajamos 2012 metų pradžioje sudarė 3 350 671 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visuma minėtų faktinių aplinkybių nepatvirtina atsakovo blogos finansinės padėties ir negalėjo ateityje įvykti ieškovui palankų teismo sprendimą, jeigu toks bus priimtas (CPK 185 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau vien ieškovo deklaracija, kad kyla grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui, nėra pakankama sąlyga areštuoti atsakovo turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokiu nors būdu jam priklausantį turtą, lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų ekonomiškumo principo. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių gali kilti grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, todėl konstatuotina, kad nebuvo ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė