- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- e2-2990-812/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18577-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Andris Košel, Paulius Čerka, Justina Jacunskaitė
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Pauliui Čerkai, advokato padėjėjai Justinai Jacunskaitei
nedalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 7255,84 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2020-01-16 ieškovė ir atsakovė susitarė dėl krovinio – 1 200 litrų litavimo skysčio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Faktiniam įsipareigojimų vykdymui pagal sutartį ieškovė pasitelkė vežėją (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė priėmė krovinį be pastabų.
3. Prieš pradedant krovinio pervežimą, ieškovė ne kartą teiravosi atsakovės dėl galimos krovinio specifikos ir jo deklaravimo pervežimui tranzitu per Lenkiją. Atsakovė iki pervežimo pradžios patvirtino, kad jos analogiški kroviniai gabenami per Lenkiją ne pirmą kartą ir jai yra žinoma, kad jie yra nedeklaruotini jokiems formalumams. Tačiau trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gabenant krovinį per Lenkiją, 2020-01-25 jis buvo patikrintas įgaliotų institucijų atstovų ir nustatyta, kad jo sudėtyje esančio etilo alkoholio faktinė koncentracija viršija 50 proc., todėl buvo privalomas jo išankstinis deklaravimas pervežimui tranzitu per Lenkiją SENT sistemoje. Už krovinio deklaravimo tvarkos nesilaikymą faktiniam vežėjui (duomenys neskelbtini) buvo pritaikyta 27 500 zlotų (arba 6 221,58 Eur pretenzijos dienai) bauda. Ieškovė atlygino faktiniam vežėjui jo patirtus nuostolius.
4. 2020-08-06 ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją. 2020-08-10 atsakovė atsakė į pretenziją neigdama savo atsakomybę ir iš esmės nurodydama, kad pati ieškovė turėjo nustatyti krovinio savybes ir deklaravimo būtinumą, bei atlikti su tuo susijusius veiksmus. Atsakovė pažeidė prievolę perduoti jai visus reikiamus dokumentus ir suteikti visapusišką informaciją apie krovinį, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, todėl ji yra atsakinga už visus dėl to patirtus nuostolius.
5. Ieškovei ir atsakovei susitarus dėl krovinių pervežimo paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą teikimo, tarp jų susiklostė tarptautinio krovinių pervežimo keliais civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau CMR konvencija). Vadovaujantis LR civilinio kodekso (toliau CK) 6.808 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.
Motyvuojamoji dalis
6. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, nurodytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies f papunktį važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys – krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris, pagal g papunktį – krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai, o pagal j papunktį – duomenys muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (CMR konvencijos 11straipsnio 3 punktas). Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo.
8. Nagrinėjamu atveju aktuali minėta CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta siuntėjo pareiga prie važtaraščio pridėti reikiamus dokumentus, taip pat suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti. CMR konvencija nereglamentuoja, kokia forma tokia informacija turi būti suteikta, tik apibrėžia tokios informacijos suteikimo terminą – iki krovinio perdavimo vežėjui. Taigi siuntėjo pareiga suteikti vežėjui visapusišką informaciją gali būti vykdoma nuo pat pervežimo sutarties sudarymo ar net ir šalių derybų metu (termino pradžios momentas CMR konvencijoje neapibrėžtas) iki krovinio perdavimo vežėjui (CMR 11 straipsnio 1 dalis).
9. Lenkijoje nuo 2017-04-18 galioja krovinių vežimo keliais stebėjimo sistemos įstatymas (toliau SENT), kurio tikslas – sumažinti sukčiavimo mastą pridėtinės vertės mokesčio srityje ir apriboti nelegalią akcizais apmokestinamų prekių apyvartą. Atitinkamai krovinių deklaravimo prievolė nėra susijusi su krovinio pavojingumo (ADR) klase. Todėl žinojimas, kad vežamas ADR krovinys, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė taip pat turėjo žinoti apie prievolę deklaruoti jį tranzitui per Lenkiją SENT sistemoje.
10. Atsakovė būtinos ir visapusiškos informacijos apie krovinį ieškovei nepateikė, nurodė ieškovei tik krovinio kodą, kuris nesuteikė reikalingos informacijos apie prievolę deklaruoti krovinį, bei klaidingai teigė, kad su krovinio deklaruoti SENT sistemoje, ar atlikti kokių nors kitų formalumų, nereikia. Sudarant sutartį atsakovės nurodytas ieškovei krovinio prekės kodas neatskleidė pakankamos informacijos tam, kad būtų galima spręsti dėl krovinio deklaravimo privalomumo, kadangi prekės kodas neatspindi krovinio sudėties. Tuo tarpu prievolė deklaruoti krovinius SENT sistemoje yra susijusi būtent su krovinio etanolio koncentracija, kuri viršija 50 proc. Apie tai, kad krovinio sudėtyje yra nurodyta alkoholio koncentracija, ieškovės vadybininkai nežinojo, o vairuotojas savarankiškai tokių klausimų nesprendžia, remiasi duodamomis vadybininkų instrukcijomis. Aplinkybė, kad vežamas pavojingas krovinys (ADR), taip pat nesudarė pagrindo spręsti, kad krovinys turi būti deklaruojamas, nes ne visi ADR tipo kroviniai deklaruojami SENT sistemoje. Net po baudos faktiniam vežėjui skyrimo atsakovė ir toliau įtikinėjo ieškovę, kad krovinio deklaravimo prievolė SENT sistemoje neegzistuoja. Be to, atsakovei buvo žinoma, kad krovinys bus vežamas per Lenkiją, nes šis maršrutas atsakovei buvo įprastas pervežant krovinį anksčiau. Šis maršrutas yra trumpiausias, greičiausias ir pigiausias, palyginus su nurodomu atsakovės atsiliepime per Čekiją, Slovakiją, Ukrainą ir Baltarusiją (ypač vertinant išorinio Europos Bendrijos tranzito ir su tuo susijusį muitinės formalumų atlikimą). Jokių specialių sąlygų vežimui sutartyje šalys nesutarė, todėl ieškovė žinojo, jog veža įprastinį krovinį, kuriam nereikia jokių specialių apsaugos priemonių, todėl galėjo pasirinkti maršrutą savarankiškai.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės ir argumentus darytina išvada, kad būtent dėl atsakovės pareigos suteikti ieškovei visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius – sumokėjo baudą. Atsakovė, kaip siuntėja, neįvykdė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suteikti ieškovei visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, būtent – krovinio deklaracijai pateikti, dėl to ieškovė patyrė 6 221,58 Eur žalą. Savo ruožtu ieškovė, nors ir būdama savo srities profesionalė, tačiau vis dėlto nebūdama visų civilinėje apyvartoje esančių prekių bei jų sudėties žinovė, negalėjo žinoti ir neprivalėjo tikrinti jai pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo.
12. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį, triplike atsakovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-01-16 atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę su užklausa dėl pavojingo (toliau – ADR) krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Kartu su užklausimu atsakovė pateikė krovinio važtaraštį, kuriame buvo aiškiai nurodyta gabenama prekė ir jos sudėtis – Soldering Flux 950E UN1987 Alkohole, n.a.g. (Ethanol, Isopropylalkohol), II (D/E) bei bendras kiekis - 1200 l. Ieškovės darbuotoja pasitikslinusi tik krovinio kiekį, nurodė paslaugos kainą ir siuntimo terminus, tačiau praleido faktą, kad siunčiamas ADR krovinys, dėl to siuntimo kaina buvo perskaičiuota.
13. Visą paslaugos teikimo laikotarpį atsakovė turėjo pati domėtis, ar krovinys jau yra paimtas, kada jis bus pristatytas. 2020-01-24 atsakovė iš tiekėjo (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad ieškovė krovinio nepaėmė, nes neturėjo tinkamo naudoti gesintuvo. 2020-01-25 atsakovė iš ieškovės sužinojo, kad krovinys buvo sustabdytas Lenkijoje ir, kad krovinys turi būti deklaruojamas Lenkijos SENT sistemoje. Atsakovė, siekdama bendradarbiauti su ieškove, dar kartą suteikė informaciją apie krovinį, nors tai jau buvo padaryta kartu su užsakymo pateikimu. Tačiau iki to momento, kol (duomenys neskelbtini) krovinys buvo sustabdytas Lenkijos (duomenys neskelbtini) muitinės ir mokesčių tarnybos Antrojo įgyvendinimo SENT skyriaus pareigūnų, ieškovė neprašė jokios papildomos informacijos apie krovinį ir tuo labiau nesiteiravo, ar pagal atsakovės turimą patirtį jis turi būti deklaruojamas pagal Lenkijos nacionalinius teisės aktus. Tik po to, kai krovinys buvo sustabdytas patikrinimui Lenkijos pareigūnų, ieškovė pradėjo aiškintis dėl pareigos deklaruoti krovinį.
14. Atsakovei nebuvo žinoma, kokiu maršrutu krovinys bus gabenamas iš Vokietijos į Lietuvą, nebuvo specialiai tartasi, kad krovinys bus vežamas per Lenkiją. Ieškovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, vykdo tarptautinių krovinių pervežimo veiklą, todėl turi išmanyti krovinių gabenimo per skirtingas valstybes mokestinę politiką bei keliamus pervežimui reikalavimus. Ieškovė, o ne atsakovė žinojo tikslų maršrutą, kuriuo bus gabenamas atsakovės krovinys iš Vokietijos į Lietuvą ir, kad Lenkijoje prekė, turintį etilo alkoholio, kurio faktinė koncentracija viršija 50 proc., užteršta izopropilo alkoholiu, kurio bendrasis svoris sudarė 1200 kg, turi būti deklaruojama pagal Lenkijos nacionalinius teisės aktus. Lenkijos 2017-03-09 įstatymo dėl krovinių gabenimo kelių ir geležinkelių transportu stebėjimo sistemos bei šiluminio kuro apyvartos (2020 m. įstatymų leidimas, 859 punktas) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad pervežant krovinius iš vienos valstybės narės į kitos valstybės narės teritoriją ar trečiosios šalies teritoriją, vežėjas prieš pradėdamas prekių gabenimą šalies teritorijoje privalo pateikti į registrą deklaraciją ir gauti šiai deklaracijai suteiktą nuorodos numerį. Taigi, pagal Lenkijos Respublikos teisinį reguliavimą, pareigą pateikti informaciją registrui prieš pradedant vežimą Lenkijos teritorijoje turi vežėjas, nagrinėjamu atveju - ieškovė/ faktinis vežėjas, o ne krovinio siuntėjas, gavėjas ar kiti asmenys.
15. (duomenys neskelbtini) muitinės ir mokesčių tarnybos (duomenys neskelbtini) vadovas sprendime yra išaiškinęs, kad „prievolė deklaruoti gabenamą krovinį buvo įvesta būtent įmonei, kuri profesionaliai užsiima konkrečia komercine veikla, tai reiškia, kad ji privalo būti susipažinusi su krovinių gabenimo tvarka ir šios srities veiklą reglamentuojančiais teisės aktais“. Lubusko muitinės ir mokesčių tarnybos Didžiosios Lenkijos Gužuvo filialo vadovas sprendime yra akcentavęs, kad „CMR važtaraštyje matyti, kad gabenamo produkto sudėtyje yra etanolio ir izopropilo alkoholio. Tai žinant, profesionalus vežėjas turėtų suprasti, kad, be įstatymo dėl SENT sistemos galioja ir prie šio įstatymo išduotas reglamentas. Pagrindinis elementas nustatant krovinį į stebėjimo sistemą pagal atitinkančius kriterijus, be abejo, yra CN kodas, tačiau pagal reglamento nuostatas, labai svarbi yra cheminė sudėtis, ypač etilo alkoholio kiekis produkte, neatsižvelgiant į CN kodą, kuris yra priskirtas produktui“.
16. Atsakovė, užsakydama ADR krovinio vežimo paslaugą, tinkamai įvykdė savo, kaip siuntėjos, pareigą suteikti visą reikiamą informaciją apie gabenamą krovinį ir nėra atsakinga dėl ieškovės/ faktinio vežėjo veiksmų vežant krovinį tinkamai nesusipažinus su jo sudėtimi ir jo gabenimui keliamais reikalavimais. Toks krovinio gabenimas atliktas ieškovės/ faktinio vežėjo rizika ir iniciatyva. Šiuo atveju ieškovė ir faktinis vežėjas žinojo kokias prekes veža, nes tai aiškiai buvo nurodyta krovinio CMR važtaraštyje, prekės paėmimo lape, kurį ieškovė turėjo (kad prekės sudėtyje yra alkoholio), tačiau ieškovė neklausė kokia alkoholio koncentracija. Lenkijos pareigūnai, tikrinę krovinį, apie tai, kad krovinys privalo būti deklaruojamas, sužinojo paieškos internete metu suvedę informaciją apie krovinį, kuri buvo pateikta CMR važtaraštyje. Tuo atveju, jei ieškovė būtų atidžiai ir rūpestingai atlikusi savo pareigas, iš atsakovės dar užsakymo metu suteiktos informacijos, ieškovė galėjo pati be didelių pastangų nustatyti, kad krovinys turi būti deklaruojamas SENT sistemoje.
17. Vežimo sutartis priskiriama paslaugų sutartims, kurioms būdinga tai, kad paslaugų teikėjui keliamas reikalavimas dėti maksimalias pastangas sutartinėms prievolėms tinkamai įvykdyti. Šiuo atveju ieškovė nuo pat pradžių tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų -neatkreipė dėmesio, kad gabenamas siuntinys yra ADR, neinformavo apie krovinio paėmimo/ pristatymo laiką, krovinį norėjo priimti neturėdama tinkamo naudoti gesintuvo, nors krovinys yra degus ir sprogus, tinkamai nesusipažino su krovinio dokumentacija, neišsiaiškino ar krovinys privalo būti deklaruojamas SENT sistemoje, nedeklaravo krovinio ir dėl savo netinkamo elgesio, atidumo bei kompetencijos stokos turėjo sumokėti baudą.
18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės žalą remdamasi CMR konvencijos 6, 7 ir 11 straipsniais. Minėtuose straipsniuose įtvirtinta vežėjo ir siuntėjo pareiga dėl informacijos, reikalingos muitinėms procedūroms atlikti, keitimosi. Tačiau šio ginčo atveju jokios muitinės procedūros nebuvo atliekamos, kadangi krovinys nebuvo muito objektu, t. y. nebuvo išvežamas ar įvežamas į Europos Sąjungą. Tačiau, krovinį įvežant ir gabenant per Lenkijos teritoriją, tokiam vežimui taikomas specialus Lenkijos teisės aktas – įstatymas dėl krovinių gabenimo kelių ir geležinkelių 4 transportu stebėjimo sistemos bei šiluminio kuro apyvartos, kuris numato specialią krovinio deklaravimo procedūrą (ne muitinės procedūrą), privalomą ieškovei/ faktiniam vežėjui.
Žemesnės instancijos teismas
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką ginčuose dėl CMR konvencijos taikymo, yra išaiškinęs, kad „teisės normos aiškinimas, kad bet kokiu atveju visa atsakomybė už duomenų, išvardytų CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkte, netinkamą nurodymą tenka vienai sutarties šaliai, o kitai šaliai jokiais atvejais nekyla tokios atsakomybės grėsmės, gali paskatinti piktnaudžiavimą teise“. Kaip piktnaudžiavimas teise nurodytu atveju vertintinas savo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas nerūpestingai, tokiu būdu, dėl kurio gali kilti žala ar atsakomybė kitai sutarties šaliai, nesiimant protingumo kriterijų atitinkančių įmanomų atlikti veiksmų, kurie padėtų neigiamų padarinių kitai sutarties šaliai išvengti. Konkrečiu atveju teisės aiškinimas, sudarantis galimybę šaliai piktnaudžiauti teise, apsaugančia ją nuo atsakomybės už netinkamus veiksmus, neskatintų tokios šalies susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo, net jei yra akivaizdi jų neigiamų padarinių kitai šaliai grėsmė. Šioje byloje nagrinėjamu CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto taikymo atveju aprašytas jo aiškinimas gali paskatinti vežėją pastebėjus akivaizdžiai netiksliai užpildytą važtaraštį, nebendradarbiauti su siuntėju, net siekti naudos iš jo atsakomybės. Toks šios teisės normos aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, todėl nepriimtinas.“
20. CMR 11 straipsnio 2 dalis numato, kad vežėjas neprivalo tikrinti siuntėjo pateiktos informacijos teisingumo bei visapusiškumo, tačiau ši teisės norma nepanaikina vežėjo pareigos susipažinti su siuntėjo pateikta informacija apie krovinį, ypač kai ji yra būtina tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, gali sukelti mokestinę naštą ir, kai gabenamas krovinys yra priskiriamas pavojingų krovinių kategorijai (vežėjas neatkreipęs dėmesio į šį faktą, net nebuvo pasiruošęs tinkamo naudoti gesintuvo). Be to, nors CMR konvencija numato pareigą siuntėjui suteikti visą reikiamą informaciją apie krovinį vežėjui, tačiau vežėjas turi pareigą nurodyti, kokios informacijos jam reikia iš siuntėjo. Kaip jau minėta, vežėjas yra savo srities profesionalas, tik jam yra žinoma, kokiu maršrutu keliaus krovinys. Iš Vokietijos į Lietuvą krovinys gali keliauti ne tik per Lenkiją, bet ir maršrutu Vokietija – Čekija – Slovakija – Ukraina – Baltarusija – Lietuva, kadangi maršruto kelias sudedamas pagal turimus konkrečius užsakymus. Be to, krovinys dalį kelio gali būti vežamas jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, dėl to vežėjas turi informuoti siuntėją, jei yra reikalinga papildoma informacija, o ne siuntėjas turi spėlioti kokiu maršrutu ir kokia transporto priemone bus gabenamas jo krovinys.
21. Atsakovė suteikė visą informaciją, kuri buvo reikalinga, kad ieškovė būdama savo srities profesionalė galėtų tinkamai įvertinti ir nustatyti, ar gabenant krovinį per Lenkijos teritoriją reikia jį papildomai deklaruoti SENT sistemoje. Todėl atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad krovinio važtaraštyje nebuvo nurodyta būtina ir visapusiška informacija apie krovinį. Šį teiginį paneigia Lubusko muitinės ir mokesčių tarnybos Didžiosios Lenkijos Gužuvo filialo vadovo nurodyti motyvai, kad tarptautinių krovinių pervežimu užsiimanti įmonė iš CMR važtaraščio turėjo suprasti, kad krovinys privalo būti deklaruotas SENT sistemoje.
22. Atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei jos išlaidas, susidariusias geranoriškai sprendžiant situacijas su įmonėmis, kurių paslaugas ieškovė pasitelkia, vykdydama savo veiklą. Ieškovė, pasitelkdama faktinį vežėją atsakovės krovinio siuntimui iš Vokietijos į Lietuvą, prisiėmė su tuo susijusią riziką, įskaitant ir krovinio netinkamą deklaravimą SENT sistemoje.
23. Atsakovė nesutinka su ieškovė teiginiais, kad ji klaidino ieškovę dėl krovinio deklaravimo, nes ieškovė ne tik nesiteiravo, ar krovinys neturi būti deklaruojamas SENT sistemoje, nes bus vežamas per Lenkijos teritoriją, bet apskritai nevedė jokio dialogo su atsakove, visas domėjimasis apie krovinio gabenimą, net priminimas apie būtinybę turėti tinkamą naudoti gesintuvą, nes gabenamas ADR krovinys, buvo inicijuojamas atsakovės. Toks ieškovės elgesys tik patvirtina, jog vykdydama sutartinius įsipareigojimus ieškovė nedėjo maksimalių pastangų ir tai lėmė nuostolių patyrimą, už kuriuos atsako tik pati ieškovė.
24. Ginčo atveju nėra atsakovės kaltės dėl to, kad SENT sistemoje nebuvo deklaruotas krovinys. Tai lėmė ieškovės neatidumas, su jos vykdoma veikla susijusių teisės aktų neišmanymas, nekompetentingų trečiųjų asmenų pasitelkimas vykdant sutartinius įsipareigojimus.
25. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) su ieškiniu sutinka. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei (duomenys neskelbtini) vykdymui pasitelkė faktinį vežėją trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir trečiasis asmuo seniai bendradarbiauja krovinių pervežimo paslaugų teikimo srityje, todėl užsakymai dėl pervežimo paslaugų teikimo nėra sudaromi raštu.
26. (duomenys neskelbtini) perdavė gabenimui trečiajam asmeniui 1 246,16 kg (3 Euro paletes) krovinio, krovinio gavėjas, nurodytas CMR važtaraštyje – atsakovė (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo pervežė perduotą krovinį tarptautiniu maršrutu Vokietija – Lietuva bei perdavė krovinį krovinio gavėjai (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdė savo, kaip faktinio vežėjo, sutartinius įsipareigojimus, šioje byloje nėra.
27. Trečiasis asmuo nei iš ieškovės, nei iš atsakovės, nei iki ginčo krovinio pervežimo paslaugų teikimo pradžios, nei vykdant pervežimą, nėra nei raštu, nei žodžiu gavęs jokių nurodymų dėl muitinės formalumų atlikimo. Taip pat iš šių asmenų nėra gavęs jokios informacijos jokiu pavidalu, kuri patvirtintų, jog trečiojo asmens gabenamas krovinys galėtų būti priskirtas kroviniams, kurių pervežimui per Lenkijos teritoriją taikomas išankstinis deklaravimas SENT sistemoje. Kaip matyti iš CMR važtaraščio (duomenys neskelbtini), faktinis krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) į 13 grafą taip pat nėra įrašęs jokių nurodymų ir/ar instrukcijų, skirtų muitinės formalumams atlikti. Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad prieš pradedant organizuoti ginčo krovinio pervežimą, ieškovė ne vieną kartą teiravosi atsakovės dėl ketinamo gabenti krovinio specifikos ir būtinybės jį deklaruoti Lenkijoje galiojančioje SENT sistemoje, o atsakovė tiek iki pradedant gabenti krovinį, tiek ir po krovinio pervežimo ne kartą patvirtino, kad tokio tipo kroviniai per Lenkijos teritoriją jam vežami ne pirmą kartą ir jai yra žinoma, kad jie nėra deklaruojami SENT sistemoje. Tačiau nepaisant tokių atsakovės patvirtinimų, Lenkijos pareigūnams 2020-01-25 Vokietijos – Lenkijos pasienyje (duomenys neskelbtini) sustabdžius ir patikrinus trečiojo asmens transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) gabenusią ginčo krovinį, buvo nustatyta, kad faktinio krovinio siuntėjo (duomenys neskelbtini) perduotas gabenti krovinys visgi turi būti deklaruotas SENT sistemoje, ko pasekoje faktiniam vežėjui trečiajam asmeniui buvo paskirta 27 500 zlotų (6 221,58 Eur) bauda, kurią trečiasis asmuo sumokėjo. Šias aplinkybes patvirtina 2020-01-26 (duomenys neskelbtini) muitinės ir mokesčių tarnybos patikrinimo protokolas, 2020-06-15 Sprendimas bei trečiojo asmens teikiami 27 500 zlotų baudos sumokėjimą patvirtinantys kvitai Nr. 0026370 ir Nr. 7328019.
28. Trečiajam asmeniui bauda buvo skirta ir nuostoliai patirti ne dėl trečiojo asmens kaltės, trečiojo asmens tiesioginis užsakovas - ieškovė atlygino trečiojo asmens patirtus 6 221,58 Eur nuostolius. Faktinis krovinio pervežimo užsakovas - atsakovė (duomenys neskelbtini) sutartiniam vežėjui ieškovei (duomenys neskelbtini) neperdavė visos reikiamos informacijos apie krovinį, kuri buvo reikalinga muitinės bei kitiems formalumams atlikti, todėl ieškovė šios informacijos negalėjo suteikti savo pasitelktam subvežėjui trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) yra kalta dėl ieškovės patirtos žalos, šiai atlyginus nuostolius trečiajam asmeniui, ir turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą 6 221,58 Eur žalą.
29. Šalių tarpusavio santykiams sprendžiant žalos atlyginimo klausimą taikytina CMR Konvencija. Pervežimo sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatytos CMR Konvencijos 11 straipsnyje. Nurodytų CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad jei teismas nustato, jog nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas neįpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Pagal CMR Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, CMR važtaraštyje turi būti nurodytas perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti yra siuntėjo pareiga. Be to, siuntėjas privalo suteikti vežėjui visapusišką informaciją muitinės ir kitiems formalumams atlikti
30. Atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) jokių krovinį identifikuojančių duomenų nenurodė ir dar iki pervežimo pradžios patvirtino, kad atsakovės analogiški kroviniai gabenami per Lenkiją nebe pirmą kartą ir jai yra žinoma, kad jie yra nedeklaruotini jokiems formalumams. Ginčo krovinio gabenimui atsakovė turėjo patelkti ginčo krovinį identifikuojančius duomenis, nes jie buvo reikalingi, kadangi toks krovinys, koks buvo perduotas gabenti trečiajam asmeniui, remiantis Lenkijos Respublikos įstatymu dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos, turėjo būti deklaruotas SENT sistemoje jį gabenant per Lenkijos teritoriją.
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
31. Nustatyta, kad 2020-01-16 atsakovė kreipėsi elektroniniu paštu į ieškovę dėl pavojingo krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Ieškovė sutiko krovinį pervežti. Tokiu būdu šalys susitarė dėl pervežimo. Atskira rašytinė sutartis dėl krovinio pervežimo sudaryta nebuvo. Iš šalių paaiškinimų, krovinio paėmimo lapo duomenų, CMR važtaraščio duomenų nustatyta, kad atsakovė užsakė, o ieškovė, pasitelkusi trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini), organizavo krovinio - 1246,16 kg (trijų euro palečių) litavimo medžiagos - Soldering Flux 950E UN1987 3 II (D/E) Ethanol, Isopropylalkohol II (D/E) pervežimą iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Trečiasis asmuo pervežė krovinį tarptautiniu maršrutu Vokietija – Lietuva. Ginčo dėl krovinio pervežimo byloje nėra.
32. Krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį iš Vokietijos į Lietuvą, todėl tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių pervežimo keliais civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau CMR konvencija), kur ieškovė (duomenys neskelbtini) laikytina vežėja, pasitelkusi pervežimui trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini) – siuntėja, užsakiusi įsigyto krovinio iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) pervežimą ir sudariusi su ieškove krovinio pervežimo sutartį.
33. 2020-01-25, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gabenant krovinį per Lenkiją, krovinys buvo sulaikytas. Iš 2020-01-26 (duomenys neskelbtini) muitinės ir mokesčių tarnybos patikrinimo protokolo Nr. 70/2020 412000-CZR-2-5063-39/2020 (toliau ir Protokolas) nustatyta, kad vadovaujantis 2017-03-09 įstatymo dėl prekių ir degalų gabenimo kelių ir geležinkelio transportu stebėjimo sistemos 13 straipsnio 7 postraipsniu buvo patikrintas vežėjo (duomenys neskelbtini) vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenamos prekės rūšis ir aprašymas – CN: 3810100, KESTER Soldering Flux 950E, 25 l, 1200 l UN1987 3 II (D/E) Ethanol, Isopropylalkohol, II (D/E), vairuotojo pateiktų krovinio dokumentų patikrinimas, patikrinimas ar prekės buvo deklaruotos SENT sistemoje ir GEO sistemos patikrinimas ir nustatyta, kad vairuotojas pateikė CMR dokumentus, kuriuose nurodyta, kad vežama minėta prekė klasifikuojama pagal muitų tarifų poziciją CN 3810100. Informacijos apie prekę Soldering Flux 950E paieškos internete metu buvo nustatyta, kad turi būti siunčiama šios prekės deklaracija pagal 2017-03-09 įstatymą dėl prekių ir degalų gabenimo kelių ir geležinkelio transportu į stebėjimo sistemą SENT ir pagal 2018-07-20 finansų ministro įsakymą dėl prekių, kurių vežimui taikoma kelių ir geležinkelių krovinių transporto stebėjimo sistema, ir gauta informacija, kad tai gali būti etilo alkoholis, kurio koncentracija didesnė kaip 50 proc. ir yra maišytas su izopropilo alkoholiu. Vairuotojui buvo išrašytas 7500 zlotų baudos kvitas DA Nr. 7328019 už padarytą nusižengimą – SENT deklaracijos nebuvimą (administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 1 dalies a ir b punktai) bei paimtas 20 000 zlotų užstatas grynais pinigais, atitinkantis būsimos piniginės baudos dydį (Kvitas Nr. 412000-CR2-2.508.1.4.2020).
34. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės suteiktos informacijos apie gabenamą krovinį pakankamumo. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad informacija buvo nepakankama, atsakovė ne tik nesuteikė būtinos informacijos apie krovinį, bet ir suklaidino ieškovę, kad kroviniui netaikomi tokie formalumai ir deklaravimas. Atsakovė teigia, kad visa reikalinga informacija buvo suteikta, tačiau ieškovė buvo nerūpestinga ir pati nesidomėjo turima informacija apie krovinį. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgiama į šalių elgesį sutartinių santykių metu, pateiktus įrodymus, bei jais grindžiamas aplinkybes.
35. Iš Protokolo duomenų nustatyta, kad 2020-01-25 sulaikius trečiojo asmens krovinį ir Lenkijos pareigūnams patikrinus informaciją apie prekę Soldering Flux 950E paieškoje internete bei nustačius, kad turi būti siunčiama šios prekės deklaracija, o prekės sudėtyje gali būti etilo alkoholis, kurio koncentracija didesnė kaip 50 proc., vairuotojo buvo paprašyta pateikti gabenamų prekių saugos duomenų lapą. Vairuotojas tokio dokumento neturėjo, jis buvo atsiųstas iš įmonės tik pareigūnams pareikalavus, 2020-01-25 18:55 val. elektroniniu paštu. Iš Saugos duomenų lapo duomenų (2015-09-15 versijos Nr 7, 2021-03-23 Nr. DOK-36787) nustatyta, kad prekės sudėtį sudaro etanolis, izopropanolis, metanolis, alifatinis ketonas, etanolio koncentracija - 55-70 proc.
36. Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo duomenų laikotarpiu nuo 2020-01-16 iki 2020-01-24 bei 2020 m. vasario 5-6 d. nustatyta, kad atsakovė, gavusi pasiūlymą dėl krovinio pervežimo ir paėmimo užsakymo lapą, teiravosi raštu dėl užsakyto pervežti krovinio kiekio; 2020-01-26 ieškovė pranešė atsakovei apie krovinį gabenusio vilkiko sustabdymą ir nustatytus pažeidimus gabenant krovinį bei paskirtą 39 500 zlotų baudą. Ieškovė nurodė atsakovei, kad pagal atsakovės pateiktą prekės kodą ir informaciją krovinys neturėjo būti deklaruojamas, 2020-01-27 atsakovė pranešė ieškovei, kad kodas ir prekės informacija pateikta teisinga, tokie kroviniai vyksta po kelis kiekvieną mėnesį. 2020-01-27 ieškovė nurodė atsakovei, kad į prekės sudėtį įeina etanolis, jo koncentracijai viršijant 55 proc., ir esant talpai, didesnei nei 1,5 l, krovinys turi būti deklaruojamas. Ieškovė taip pat nurodė atsakovei, kad prekės dokumentų ji prašė atsakovės tuomet, kai jau sustabdė pareigūnai, nes siuntėjas neišdavė dokumentų bei nurodė, kad apie tai ar reikia deklaruoti krovinį ir atitinkamai kokiu prekės kodu turi informuoti klientas, kad atsakovė nenurodė deklaruojamos prekės kodo bei sakė, kad prekė iš viso nedeklaruojama, o užsakyme nepažymėta apie etanolio koncentraciją. Atsakydama į laišką atsakovė nurodė, kad vežama prekė visada buvo deklaruojama kodu 38109010, kodas yra teisingas, vežama tik 25 l kanistruose, užsakant buvo pateiktas dokumentas su visa ADR pavojingo krovinio info. 2020-02-05 atsakovė toliau neigė prekės deklaravimo SENT sistemoje prievolę, nurodydama, kad pagal turimą prekės kodą 38101000, pateiktą gamintojo – tiekėjo - tai nedeklaruojamas krovinys, kodas neįtrauktas į deklaruojamų krovinių sąrašą Lenkijoje, pateikė išrašą iš internetinio muitinės puslapio su prekės kodų klasifikatoriumi, kuriuo rėmėsi teikdama užsakymą ieškovei ir nurodydama, kad krovinio deklaruoti nereikia ir jo nedeklaravo anksčiau, krovinius atsakovė gaudavo kas 1-2 mėnesius; 2020-02-06 ieškovė pranešė atsakovei, kad užsakymo pateikimo metu atsakovė nepateikė ieškovei jokių papildomų krovinio dokumentų ir informacijos apie tai, kad krovinys turi būti deklaruojamas PUEC platformoje, nurodydama, kad krovinys nedeklaruojamas.
37. Iš (duomenys neskelbtini) muitinės ir mokesčių tarnybos (duomenys neskelbtini) vadovo 2020-06-15 sprendimo Nr. 418000-COPC.48,7.2020.08 nustatyta, kad trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) paskirta 20 000 zlotų piniginė bauda pagal 2017-03-09 įstatymo dėl prekių ir degalų gabenimo kelių ir geležinkelio transportu stebėjimo sistemos bei šiluminio kuro apyvartos 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą už tai, kad trečiasis asmuo nedeklaravo vežamos prekės Soldering Flux 950E SENT sistemoje. Sprendime nurodyta, kad 2017-03-09 įstatymo dėl prekių ir degalų gabenimo kelių ir geležinkelio transportu stebėjimo sistemos bei šiluminio kuro apyvartos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateiktas krovinių, kuriems taikoma stebėjimo sistema, katalogas, kuris apima variklių degalus ir jų darinius, šildymo kurą, tepalines alyvas ir kitas tepimo priemones, įskaitant gabenamą krovinį, nepriklausomai nuo CN kodo, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija viršija 50 proc. denatūruoto tūrio ir jei siuntoje yra prekė, numatyta minėtame kataloge ir jos bendras svoris viršija 500 kg ar tūris viršija 500 l, siunta yra griežtai kontroliuojama ir jai taikoma krovinių gabenimo keliais stebėjimo sistema pagal minėtą įstatymą. Tokiu atveju vežėjas, prieš pradėdamas prekių gabenimą šalies teritorijoje, privalo pateikti į registrą deklaraciją ir gauti šiai deklaracijai suteiktą nuorodos numerį. Trečiojo asmens vairuotojas patikrinimo metu nepateikė vežimo deklaracijos, deklaraciją pakeičiančio dokumento, dokumento, patvirtinančio krovinio judėjimą tarp sandėlių. Pareigą pateikti vežimo deklaraciją į SENT sistemą turėjo krovinio vežėjas - trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Sprendime pažymėta, kad vežėjas, kaip subjektas, kuris profesionaliai užsiima krovinių, įskaitant „jautrių krovinių“, gabenimu, privalo pasirūpinti, kad jo veiksmai atitiktų su tuo susijusius standartus. Todėl vežėjas, gavęs užsakymą krovinio pervežimui ir krovinio gabenimo dokumentus, žinodamas, kad šį krovinį reikia gabenti į/iš/per Lenkijos teritoriją, privalo patikrinti ar konkretus krovinys yra įtrauktas į krovinių, kuriems taikoma kelių stebėjimo sistema, sąrašą. Nustačius, kad krovinys yra deklaruotinų krovinių sąraše, prieš pradedant gabenimą Lenkijos Respublikos teritorijoje, būtina pateikti šią deklaraciją. Sprendime nurodyta, kad vežėjas „prieš pradėdamas gabenimą šalies teritorijoje, privalėjo perskaityti turimo krovinio gabenimo dokumentus, ypač gaminio saugos duomenų lapą, kuriame buvo nurodyta jo cheminė sudėtis. Taip pat CMR važtaraštyje matyti, kad gabenamo produkto sudėtyje yra etanolio ir izopropilo alkoholio. Tai žinant, profesionalus vežėjas turėtų suprasti, kad be įstatymo SENT sistemos, galioja ir prie šio įstatymo išduotas reglamentas. Pagrindinis elementas nustatant krovinio deklaravimą SENT sistemoje, yra CN kodas, tačiau pagal reglamento nuostatas, labai svarbi yra cheminė sudėtis, ypač etilo alkoholio kiekis produkte, neatsižvelgiant į CN kodą, kuris yra priskirtas produktui.“
38. Ištirta įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti nustatytomis šias bylos aplinkybes: atsakovė nepateikė ieškovei visos turėtos rašytinės informacijos apie prekę, jos cheminę sudėtį; tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo prekių gabenimo metu neturėjo gabenamo krovinio saugos duomenų lapo su duomenimis apie prekės cheminę sudėtį ir tikslų etanolio koncentracijos dydį; CMR važtaraštyje nurodytas tik prekės pavadinimas ir jo savaime nepakako muitinės pareigūnams spręsti dėl alkoholio koncentracijos kiekio, todėl ši informacija buvo nustatyta iš prekių saugos duomenų lapo; be elektroninio susirašinėjimo šalys užsakymo detales derino ir žodžiu, ir ieškovė aiškinosi aplinkybes apie prekės deklaravimo būtinumą, o atsakovė nuosekliai teigė, kad prekė, kurios pervežimą ji užsakė, pagal atsakovės turimą kodą ir duomenis, neturėjo būti deklaruojama, tokiu būdu nepateikė ne tik visų turimų rašytinių duomenų apie prekę, jos sudėtį, bet ir suteikė ieškovei tiesos neatitinkančią informaciją. Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė visiškai nesidomėjo pervežtinos prekės pobūdžiu, aiškinosi tik prekės pakuočių kiekį, kainą, o atsakovės pateikti duomenys buvo pakankami ieškovei nustatyti, kad prekė turi būti deklaruojama SENT sistemoje.
39. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, nurodytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose. Taigi, pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies f papunktį važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys – krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; pagal g papunktį – krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai, o pagal j papunktį – duomenys muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Straipsnio 2 dalis numato, kad vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Straipsnio 3 dalis numato, kad vežėjas taip pat, kaip ir ekspeditorius, yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą. Suma, išieškoma iš vežėjo nuostoliams atlyginti, neturi būti didesnė kaip suma, kuri būtų išieškoma tuo atveju, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją (CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-12 nutartis Nr. 3K-3-221/2009, 2020-10-28 nutartis Nr. 3K-3-276-421/2020).
41. Byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė nesuteikė ieškovei visos būtinos informacijos apie užsakytą pervežti krovinį, nors nurodė ieškovei prekės pavojingą pobūdį (ADR krovinys) ir prekės kodą, tačiau neperdavė ieškovei vežamo gaminio saugos duomenų lapo, kuriame buvo nurodyta jo cheminė sudėtis, turinti esminę reikšmę prekės deklaravimui Lenkijos Respublikoje veikiančioje SENT sistemoje ir be to, nuosekliai, net ir Lenkijos pareigūnams taikius faktinei vežėjai sankcijas, tvirtino, kad prekės deklaruoti minėtoje sistemoje nereikia. Teismas šiuo atveju kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad prekės kodas, jos pavojingumas bei pavadinimas buvo pakankami duomenys vežėjai nuspręsti dėl prekės deklaravimo SENT sistemoje ir, kad atsakovei nebuvo žinomas prekės vežimo maršrutas. Kaip matyti iš Protokolo duomenų, Lenkijos pareigūnams patikrinus interneto paieškoje prekės pavadinimą, kilo abejonių dėl prekės cheminės sudėties, todėl buvo pareikalauta pateikti vežamo gaminio saugos duomenų lapą, ir būtent iš jo duomenų pareigūnai nustatė, kad prekė dėl alkoholio koncentracijos yra griežtai kontroliuojama ir registruotina SENT sistemoje. Taigi, šiuo atveju prekės kodo, pavadinimo nurodymas, o taip pat ir prekės paėmimo užsakymo duomenų persiuntimas ieškovei sutarties sudarymo metu buvo nepakankami duomenys ieškovei ir faktinei vežėjai spręsti dėl prekės deklaravimo būtinumo, juo labiau, kad atsakovė kategoriškai ir nuolat teigė, kad prekė neturėjo būti deklaruojama. Aplinkybė, kad kelionės maršrutą rinkosi faktinė vežėja ir prekę gabeno per Lenkijos teritoriją, atmestina kaip neturinti jokios teisinės reikšmės šioje byloje ir nešalina atsakovės pareigos pateikti reikalingus duomenis apie prekę. Faktas, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra profesionalūs, patirtį krovinių gabenimo srityje turintys vežėjai, šiuo atveju taip pat nešalina atsakovės atsakomybės ir jos nemažina. Kartu atmestini atsakovės argumentai, kad CMR konvencija įpareigoja siuntėją pateikti tik muitinės procedūroms atlikti reikalingus dokumentus. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalies j papunktyje numatyta, kad CMR važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys ne tik muitinės formalumams atlikti, bet ir kitos reikiamos instrukcijos ir siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų minėtų duomenų. Kaip matyti iš byloje pateikto CMR važtaraščio, be prekės pavadinimo, kiekio ir svorio, jokie kiti duomenys nurodyti ir pridėti nebuvo. Faktas, kad ieškovė ir faktinė vežėja neprašė atsakovės pateikti papildomus duomenis apie prekę taip pat nešalina atsakovės pareigos pateikti visus turimus ir reikalingus pervežimui įvykdyti duomenis. Atsakovei pateikus minimalius duomenis apie prekę ir dar teigiant, kad prekė nedeklaruojama, vežėja turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad duomenys apie vežamą krovinį pateikti visi ir prekei nebus taikomos jokios papildomos procedūros. Aplinkybė, kad faktinei vežėjai nebuvo išduotas krovinys iš Vokietijos įmonės, nes vairuotojas neturėjo gesintuvo, taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovė perdavė ieškovei visus reikalingus dokumentus, tačiau ieškovė jų neperdavė trečiajam asmeniui ir todėl jis nežinojo ir nesidomėjo, kokios rūšies krovinį veža. Priešingai, ši aplinkybė kartu su jau nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, kad atsakovė, užsakydama krovinio pervežimą, nepateikė visų duomenų apie užsakyto pervežti krovinio pobūdį ir cheminę sudėtį.
42. Taigi, įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) muitinės ir mokesčių tarnybos (duomenys neskelbtini) vadovo 2020-06-15 sprendimu Nr. 418000-COPC.48,7.2020.08 buvo pripažinta vežėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo ir paskirta 20 000 zlotų piniginė bauda. Vairuotojui buvo paskirta 7500 zlotų bauda krovinio sulaikymo metu, viso 27500 zlotų. Trečiasis asmuo sumokėjo paskirtą baudą, o ieškovė atlygino jo patirtus nuostolius pagal 2020-06-30 susitarimą (2021-04-30 Nr. DOK-56164, 2021-02-02 Nr. DOK-14142). Ieškovės patirtų nuostolių suma – 6 221,58 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė gera valia nuostolių neatlygino. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 6221,58 Eur nuostolių atlyginimas.
43. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1034,26 Eur patirtas vertimo ir atstovavimo išlaidas, susidariusias šalims sprendžiant ginčą iki ieškovės kreipimosi į teismą (2020-12-28 Nr. DOK-154721). Civilinis procesas nenumato teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ne teismo proceso metu, apmokėjimo. Iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tačiau šio pobūdžio dokumentui parengti specialios teisinės žinios nėra būtinos. Šalys turi teisę naudotis teisininkų paslaugomis ir konsultuotis dėl situacijų, iškylančių vykdant veiklą, tačiau šios išlaidos nevertintinos nei kaip ieškovės patirti nuostoliai (kaip nurodo ieškinyje pati ieškovė), nei kaip neišvengiamai privalomos patirti ieškovės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, nepateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl reikalavimas priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas (552,50 Eur) iki ieškovei kreipiantis į teismą, atmestinas.
44. Ieškovė pateikė į bylą dokumentų, kurie buvo vertinami ir jais remiamasi sprendime, vertimus iš lenkų į lietuvių kalbą (2020-01-26 patikrinimo protokolas Nr. 70/2020 ir 2020-06-15 sprendimas Nr. 418000-COPC.48.7.2020.08). Vertimą atliko (duomenys neskelbtini). Dėl dokumentų vertimų nurodyta, kad vertimo išlaidos sudaro 481,76 Eur, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai, kad vertimų biuras pateikė apmokėjimui ieškinyje nurodytai sumai ir už nurodytus dokumentus sąskaitą, o ieškovė ją apmokėjo. Iš ieškovės pridėtų dokumentų (2020-12-28 Nr. DOK-154721) matyti, kad SPC Legal advokatų profesinė bendrija vertimo išlaidas nurodė kaip jos pačios patirtas papildomas išlaidas. Iš pretenzijos atsakovei matyti, kad prie jos buvo pridėti ir kiti dokumentai lenkų kalba, kurie nebuvo pateikti teismui. Pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti kokias įrodymų vertimo išlaidas ir dėl kokios apimties įrodymų vertimo patyrė ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms prašymas priteisti vertimo išlaidas atmestinas.
45. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Atsakovės prievolė – piniginė, prievolė neįvykdyta, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
46. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 8,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 163 Eur žyminis mokestis, 3067,35 Eur ieškovės procese patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2021-06-15 Nr. DOK-77917), 1185,80 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2021-06-14 Nr. DOK-77778), 726 Eur trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir 22,35 Eur vertimo išlaidos (2021-06-14 Nr. DOK-77786).
47. Ieškinys tenkinamas iš dalies (86 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės priteisiamos procese patirtos ieškovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, ir valstybės bylinėjimosi išlaidos: 2777,92 Eur (2637,92 Eur + 140 Eur) - ieškovei, 643,58 Eur - trečiajam asmeniui, 7,51 Eur – į valstybės biudžeto pajamas. Atsakovei priteisiama iš ieškovės 166,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus ieškovės ir atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai ieškovei priteisiama iš atsakovės 2611,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 6221,58 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 58 centų) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 20d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 2611,91 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vienuolika eurų 91 centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 643,58 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 7,51 Eur (septynis eurus 51 centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.