Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas UAB „Niky“ darbdavio įgaliotu asmeniu, nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, leido dirbti siuvimo darbus šiems asmenis: V. B. ir E. G. (nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 17 d.), N. N., L. L., R. P., O. Č., S. K. (nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 17 d.), R. A. ir V. J. (nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 10 d.), I. K., I. D., I. V. (nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. liepos 8 d.), R. S. (nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. birželio 17 d.), R. K. (nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. liepos 8 d.) ir R. T.. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1-2) darytina išvada, kad šioje byloje apeliantas kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad V. B., E. G., N. N., L. L., R. P., O. Č., S. K., R. A., V. J., I. K., I. D., I. V., R. S. ir R. K. realiai dirbo UAB „Niky“ naudai – siuvo vaikiškus žieminius paltus (b. l. 1-2, 4, 6-8, 10-16, 27-35). Iš bylos duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti asmenys kreipėsi į UAB „Niky“ dėl darbo pagal skelbimus laikraštyje „Alio Alytus“ ir Lietuvos darbo biržoje (b. l. 4, 10, 13, 16, 79). Minėtos darbuotojos teigia dėl darbo kalbėjusios su apelianto įgaliota V. B. (b. l. 1-2, 4, 6-8, 10-16). Patikrinimo metu apeliantas patvirtino, jog darbo sutartys turėjo būti sudaromos vėliau (su kai kuriomis darbuotojomis ir buvo sudarytos) jo iniciatyva ir jis yra įgaliojęs V. B. surinkti siuvyklai darbuotojus (b. l. 1, 4). Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde paaiškino, kad visi minėti asmenys dalyvavo darbuotojų išbandyme, kurią organizavo jis pats (b. l. 79-85, 175-178). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau nurodyti asmenys realiai dirbo UAB „Niky“ naudai, su jais nesudarius darbo sutarties. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismas nevertino S. K. ir R. S. parodymų, kad patikrinimo dieną jos nedirbo ir atėjo pasižiūrėti darbo sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi su jomis sudarytos darbo sutartys ir jos yra priklausomos nuo apelianto. Teisėjų kolegija vadovaujasi darbuotojų rašytiniais paaiškinimais, liudytojų R. A. (b. l. 83) ir V. J. (b. l. 8) parodymais, kurios pažymėjo, kad visos liudytojos dirbo nuo birželio mėnesio pradžios, R. S. (b. l. 102) prašymu dėl avanso išmokėjimo, liudytojos D. Š. parodymais, kad darbuotojos paaiškinimus rašė savo valia, nieko neverčiamos (b. l. 157-158), tą savo paaiškinimuose patvirtinimo ir pačios darbuotojos (b. l. 6-8, 10-16).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1-2), VDI nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 438-180 (b. l. 4-5), apelianto paaiškinimo (b. l. 1-2, 4-5, 78-85), V. B., R. A., V. J., N. N., L. L., R. P., I. K., O. Č., R. K., I. V. (b. l. 6-8, 10-16) ir pareigūnų, vykdžiusių patikrinimą, parodymų teisme (b. l. 80-81) bei fotonuotraukų (b. l. 27-35) nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, UAB „Niky“ vyko gamybinis procesas, kurio metu V. B., E. G., N. N., L. L., R. P., O. Č., S. K., R. A., V. J., I. K., I. D., I. V., R. S., R. K. siuvo vaikiškus žieminius paltus, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbuotojai dirbo ne savarankiškai, darbdavys aprūpino darbuotojus darbo įrankiais ir įrenginiais, nustatė darbo laiką nuo 7 val. 30 min iki 16 val.), buvo tartasi dėl atlyginimo (žadamas mokėti minimalus valandinis atlygis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą, nesudarius darbo sutarties. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog VDI nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 438-180 pateikiami skirtingi duomenys apie ceche patikrinimo metu dirbančius asmenis, nesudaro pagrindo nelegalaus darbo sudėtį kvalifikuoti kitaip, kadangi iš bylos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, jog ne visi patikrinimo metu dirbantys asmenys sutiko duoti paaiškinimus ir nurodyti savo asmens duomenis (b. l. 1-2, 4-5). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymų patikimumu, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, pareigūnų parodymai sutampa su nelegaliai dirbusių asmenų pirminiais paaiškinimais (b. l. 6-8, 10-16).

Teisėjų kolegija nurodo, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pasekmes. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 137-138). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė po 4 500 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso – 63 000 Lt baudą, kartu pažymėdama, jog apeliantui paskirta bauda yra mažesnė už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.