- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-275-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01287-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01287-2012-5
NUTARTIS
2012 m. balandžio 17 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės A. B. atstovo advokato G. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė nutraukti santuoką tarp A. B. ir A. B., 1985 m. kovo 29 d. įregistruotą Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. B. kaltės, padalinti ir priteisti lygiomis dalimis santuokos metu A. B. vardu įgytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Transporto priemonę - lengvąjį automobilį FORD SIERA paskirti atsakovui A. B., ieškovei priteisti 335 Lt dydžio kompensaciją, iš atsakovo A. B. priteisti 50000 Lt kompensaciją už neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (1-8 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė ieškovei A. B. terminą iki 2012 m. kovo 15 d. nurodytiems trūkumams pašalinti, nurodė, kad nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl ieškovė privalo įkainoti savo reikalavimą. Šiuo atveju ieškovė neįkainojo reikalavimo padalinti santuokoje įgyto turto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies prašė atleisti, tačiau ieškiniui neatitinkant įstatymo keliamų reikalavimų, šis klausimas negali būti sprendžiamas (34 b. l.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės A. B. atstovas advokatas G. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (37 – 40 b. l.).
Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta neatsižvelgiant į teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, nesivadovaujant teisės aktuose įtvirtintomis žyminio mokesčio nustatymo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo principais. Ieškovė, pateikdama ieškinį, neprašo priteisti jai lėšų ar turto, bet siekia pakeisti turto teisinį režimą. Ieškinio patenkinimo atveju, padalijant turtą sutuoktiniams, teismo sprendimu ieškovei nebūtų priteista lėšų, turto ar suteikta kita turtinė nauda, todėl jos turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių padarinių neatsirastų nei ieškovei, nei atsakovui. Todėl šis ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto režimo pakeitimo. Toks ieškinys kvailifikuotinas kaip neturtinis ginčas ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu LR CPK 81 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. LR CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti LR CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Pagal LR CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą, nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informaciją ar byla bus vedama per advokatą. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant jų negalėjimo pateikti priežastis (LR CPK 135 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo tinkamai įvykdo procesinės teisės normų reikalavimus.
Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė A. B. prašo nutraukti šalių santuoką, padalinti ir lygiomis dalimis priteisti santuokos metu atsakovo A. B. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisti jai 50 000 Lt neturtinę žalą ir kt. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-03-05 nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, nurodydamas, kad tai yra turtinio pobūdžio ieškinys, ir jis turi būti įkainotas. Nenurodžius ieškinio sumos, nėra galimybės nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė turi ištaisyti šį netikslumą (34 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šioje teismo nutartyje padarytomis išvadomis, todėl ieškovės atstovo atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti jai lėšų ar turto, bet siekia pakeisti turto teisinį režimą, ieškinio patenkinimo atveju ieškovei nebūtų priteistas turtas, šis ginčas nėra susijęs su turtu, todėl laikytina, kad tai yra neturtinio pobūdžio ginčas ir jis turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, numatytu LR CPK 80 str. 1 dalies 5 punkte (kaip neturtinio pobūdžio ginčas).
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (LAT 2011-05-27 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-264/2011). Tokios pat nuomonės yra laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (LAT 2012-01-18 nutartis, civ. byloje Nr. 3K-7-111/2012).
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto tarp sutuoktinių padalijimo ir priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo (1–8 b. l.). Iš ieškinio matyti, kad ieškovė prašo priteisti jai santuokos metu A. B. vardu įgytą turtą: ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei 335 Lt kompensaciją už atsakovui A. B. tenkantį automobilį FORD SIERA. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. B. 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Taigi, iš nurodyto ieškinio aiškiai matyti, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovei būtų priteista dalis gyvenamojo namo, žemės sklypų ir piniginių lėšų, ji įgytų nemažos vertės turtą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinio pobūdžio ieškinys. Išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovė neturės jokios naudos, jos turtinė padėtis nepasikeis ir teismo sprendimas nesukels turtinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovui. Teismas laiko nepagrįstu ir ieškovės atstovo argumentą, kad teismo sprendimu būtų tik pakeistas turto teisinis režimas.
Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-03-05 nutartyje kaip pagrindinį trūkumą nurodė tai, kad ieškinys nėra įkainotas, nes nenurodžius ieškinio sumos, nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio dydį ir tik nurodžius ieškinio sumą, t. y. ištaisius ieškinio trūkumus, bus galima spręsti klausimą dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, laiko, kad jos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės A. B. ieškinys yra turtinio pobūdžio ir jis turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, numatytu LR CPK 80 str. 1 dalies 1 punkte.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.