- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-734-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34904-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio būstas“
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo R. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
atsakovas R. L. pateikė teismui prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“, bei nurodė, kad su ieškovu atsiskaitė, t.y. sumokėjo 434,53 Eur už jam tiektas dujas, kai gavo informaciją apie suvartotas dujas šilumai gaminti, karšto vandens šildymui, cirkuliacijai bei bendro naudojimo patalpų šildymui. Tačiau, dėl to, kad ieškovas atsakovui reikiamos informacijos nepateikė laiku, atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-28 nutartimi atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino. Priteisė atsakovui R. L. iš ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo iš vartojimo santykių, o pagal Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnį vartotojas turi teisę gauti informaciją apie prekes, paslaugas bei savo, kaip vartotojo, teisių įgyvendinimo ar atstatymo tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, kad iš ieškovo teiktų sąskaitų už paslaugas, negalėjo nustatyti paslaugų kilmės, todėl prašė jas detalizuoti, tačiau ieškovui laiku nepateikus sąskaitų detalizavimo už dujas, atsakovas turėjo kreiptis į kvalifikuotus teisininkus dėl jam iškeltos bylos, dėl ko patyrė 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo ieškovo atlyginti. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovui laiku nepateikus informacijos bei apskaičiavimų iš ko susideda sąskaitose pateikta kaina už dujas, atsakovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas turėjo reikšti savo atsikirtimus, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų (CPK 142 str. 1 d.). Tik ieškovui pateikus atsakovo prašomą informaciją, atsakovas su ieškovu atsiskaitė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo motyvas priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui, nurodant, kad ieškovas nepateikė informacijos nėra visiškai teisingas. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovui buvo teikiamos PVM sąskaitos – faktūros, kurios detalizavo atsakovui priskaičiuotus mokesčius, taip pat atsakovui, nors ir nesavalaikiai, tačiau tiek 2015-12-14 ir 2016-01-18 (bylos nagrinėjimo metu) buvo pateikti visi įrodymai, t.y. 2014 m. gruodžio 29 d. sutartis dėl gamtinių dujų pirkimo – pardavimo, kurios 8.1. punktas numatė, kad dujų kiekio (tūrio) matavimo vienetas yra kubinis metras (m³) (atsakovas ginčijo matavimo vienetą, laikydamas, jog mokestis už dujas turėjo būti skaičiuojamas kilovatvalandėmis). Spręstina, kad atsakovui buvo suteikta informacija, tačiau teismas neįvertino ieškovo atliktų veiksmų ir nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principais bei teismų praktika spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nors turėjo atsižvelgti į visas šias aplinkybes, tačiau to nepadarė.Teismas nevisapusiškai įvertino bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kadangi 2016 m. gruodžio 12 d. su atsakovo prašymu pateikta 2016-03-04 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16-09 ir 2016-12-01 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16-38 nėra tinkamai detalizuota/-os, kadangi pateiktose sąskaitose teisinių paslaugų pobūdis yra nurodomas abstrakčiai - procesinių dokumentų rengimas. Teismas turėjo įvertinti, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalis turi pateikti detalizuotas užmokesčio apskaičiavimo pažymas, iš kurios matytųsi, laikas bei kokio konkrečiai pobūdžio teisinės paslaugos buvo suteiktos.Byla nebuvo sudėtinga, atsakovo procesiniams dokumentams parengti nereikėjo didelių laiko sąnaudų, juose nebuvo analizuojami teismų praktikos pavyzdžiai, nebuvo atliktas išsamus ginčo teisinių santykių reguliavimo tyrimas, daryti išvada, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo ieškovui priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. L. prašo palikti apelianto UAB „Antakalnio būstas“ atskirąjį skundą nenagrinėtu, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo palikti atskirąjį skundą nenagrinėtu – apelianto atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, kadangi pateiktas (pasirašytas) neįgalioto asmens (CPK 296 str. 1 d. 3 p., 326 str. 1 d. 5 p., 338 str.). Kartu su atskiruoju skundu pridėtas E. M. įgaliojimas, kurio galiojimas pasibaigęs 2016-08-22, todėl vertintina, kad skundą pateikė neįgaliotas asmuo. Prašymas priteisti atsakovo naudai jo patirtas išlaidas buvo grįstas ne CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o specialia norma - Civilinio kodekso nuostata, reglamentuojančia vartojimo teisinius santykius, t.y. CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalimi. Teismas, spręsdamas atsakovo R. L. prašymą teisingai kvalifikavo, kad ginčas byloje kilo iš vartojimo teisinių santykių, todėl 2016-12-28 nutartis paliktina nepakeista.Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir kt.) atsakovas R. L. teigė, kad iki 2014 m. gruodžio mėnesio paslaugos už šildymą buvo apskaičiuojama kilovatvalandėmis (kWh), o ne dujų kubiniais metrais. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio ieškovas pakeitė teikiamos šilumos energijos skaičiavimo matą, nurodydamas šildymo kainą suvartotų dujų kubiniais metrais (m3), nors atsakovas tiesiogiai gamtinių dujų neįsigyja ir nevartoja jų pagal apskaitos prietaisą (skaitliuką). Tokiu būdu, atsakovas apskaičiavo, kad 1 kWh kaina 2014 m. gruodį pabrango 62,6 procentais, lyginant su 2014 m. lapkričio mėnesiu. Atsakovas ne vieną kartą skambino ieškovui, tačiau jokio paaiškinimo negavo nei dėl paslaugos kainos, nei dėl paslaugos kainos mato pasikeitimo, nors 2013-02-28 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr.O3-73 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo 67 punktas, nustato, kad mažmeninio aptarnavimo kaina taikoma už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę (ct/kWh).Bylos nagrinėjimo metu, iš esmės kiekvieną posėdį buvo keliamas klausimas dėl pateiktų sąskaitų už šilumos energiją iššifravimo (apskaičiavimo). Atsakovui nebuvo aišku, kokiu būdu ieškovas apskaičiuoja šilumos energiją. Dalį informacijos ieškovas pateikė 2015-12-14 ir 2016-01-18 (sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, bendrą gamtinių dujų suvartojimą daugiabučiame name), tačiau ieškovo įsigyti iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gamtinių dujų kiekiai nedavė atsakovui aiškaus atsakymo, kokiais principais (metodu) vadovaujantis ieškovo įsigytos gamtinės dujos paskirstytos daugiabučio namo Svajonių g. 1, Vilniuje gyventojams. Tik 2016-08-26 atsakovas pateikė teismui informaciją kaip skaičiuojamos sąskaitos už šilumą, tačiau pateikta informacija buvo neįskaitoma, metodika abstrakti, nerišli, todėl teismo posėdžio metu ieškovas įsipareigojo pateiktus duomenis pateikti įskaitoma forma. 2016-11-17 raštu informacija buvo pateikta tinkama forma. Ieškovo pateikti duomenys atsakė į atsakovo keltus klausimus ir atsakovas sumokėjo už 2014-12 – 2015-08 mėn. patiektas dujas (sunaudotas pagaminti šilumos energiją). Jeigu ieškovas prašomą pateikti informaciją būtų suteikęs iki ieškinio pateikimo, ieškovui nebūtų reikėję kelti bylos dėl skolos priteisimo.Nors teismas priteisė atsakovo naudai jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nurodytos išlaidos, šios bylos kontekste, nėra vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos, o vertintinos kaip atsakovo (vartotojo) patirti nuostoliai, ieškovui (verslininkui) pažeidžiant vartotojo teisę į informaciją. Dėl šios priežasties atmestini apelianto argumentai apie nepagrįstą bylinėjimosi išlaidų dydį, ataskaitos nepateikimą ir pan., juo labiau, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija 2015-03-19 Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, ieškovui atsisakius ieškinio, byla nutraukta. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, t.y. sumokėjo 434,53 Eur už jam tiektas dujas, kai gavo informaciją apie suvartotas dujas šilumai gaminti, karšto vandens šildymui, cirkuliacijai bei bendro naudojimo patalpų šildymui. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, sprendė, kad ieškovui laiku nepateikus informacijos bei apskaičiavimų iš ko susideda sąskaitose pateikta kaina už dujas, atsakovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Dėl to, teismas tenkino atsakovo prašymą ir atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis nesutinka.Ieškovo teigimu, CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ši straipsnio redakcija galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01, o vadovaujantis ginčui aktualia redakcija CPK 94 str. įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Dispozityvumo principas lemia, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje ieškovas šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto ieškinio atsakovams atsisakė. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškovo atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015).Minėta, kad šiuo atveju byla buvo inicijuota dėl to, kad atsakovas su ieškovu laiku dalinai neatsiskaitė pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už paslaugas. Tačiau atsakovas nurodė, kad neatsiskaitė dėl to, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio ieškovas pakeitė teikiamos šilumos energijos skaičiavimo matą, nurodydamas šildymo kainą suvartotų dujų kubiniais metrais (m³) nors atsakovas tiesiogiai gamtinių dujų neįsigyja ir nevartoja jų pagal apskaitos prietaisą (skaitliuką). Atsakovas ne vieną kartą skambino ieškovui, tiek kreipėsi raštu į ieškovą, prašydamas paaiškinti kaip ieškovas apskaičiavęs sąskaitoje sumas už paslaugas, tačiau jokio paaiškinimo negavo nei dėl paslaugos kainos, nei dėl paslaugos kainos mato pasikeitimo. Tik ieškovui iniciavus civilinę bylą, buvo išreikalauti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo sąskaitų paskaičiavimą, todėl atsakovas gavęs reikiamą informaciją iš ieškovo, skolą sumokėjo. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas būdamas savo srities žinovu, atsakovui prašant suteikti informaciją apie paslaugas, turėjo pareigą informuoti atsakovą apie šias paslaugas ir nurodyti kaip buvo paskaičiuotos ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ieškovas laiku ir tinkamai būtų vykdęs savo kaip paslaugų teikėjo įsipareigojimus, jam nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos. Būtent ieškovo netinkamas elgesys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, lėmė tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, dėl ko atsakovas patyrė atstovavimo išlaidas, o tai pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį sudaro pagrindą tenkinti ieškovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcijos) patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais, kurių 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tai nereiškia, kad advokato pagalbos išlaidos bylos šalims turi būti atlygintos maksimaliai leistinos. Šiuo atveju, ginčas kilo dėl 418,17 Eur skolos priteisimo. Atsakovo atstovas šioje byloje yra parengęs atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose po vidutiniškai 20 minučių (2016-01-08 teismo posėdžio trukmė -20 minučių, 2016-03-07 teismo posėdis truko 20 minučių, 2016-04-25 vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, 2016-06-06 teismo posėdžio trukmė – 25 minutės, 2016-10-19 teismo posėdžio trukmė – 16 min.). Byla dėl skolos už paslaugas nėra sudėtinga. Atsakovo pateikta teismui sąskaita už teisines paslaugas nėra detalizuota, todėl negalima identifikuoti už kokias konkrečiai teisines paslaugas sąskaita išrašyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri viršija pačią ieškinio sumą. Todėl remiantis protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 200 Eur.Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme turėtų būti vertinamos ne pagal CPK bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias nuostatas, o kaip atsakovo patirti nuostoliai pagal CK 6.228⁶ str. 5 d., pagal kurią verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Pažymėtina, jog prašymas pareikštas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal atsakovo pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas. Taigi tokios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu ir jos negali būti laikomos nuostoliais, atitinkamai CK nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Netenkintinas atsakovo prašymas atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, ieškovui pateikus atskirąjį skundą, kuris pasirašytas neįgalioto asmens. Pagal CPK 316 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismo 2017-06-09 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovui atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti ieškovo atstovo, surašiusio atskirąjį skundą, skundo surašymo metu galiojusį įgaliojimą. Atsakovas šį atskirojo skundo trūkumą pašalino, todėl atskirasis skundas laikytinas paduotu pradinio jo padavimo dieną (CPK 316 str. 2 d.).Atsakovas prašo atlyginti 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atskirasis skundas buvo tenkintas 33,33 proc., atsakovui kompensuojama 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį pakeisti, sumažinant atsakovui R. L. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 200 Eur.
Priteisti atsakovui R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ (į.k. 121449152) 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.