Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Vilniaus m. VPK VP EPT) specialistas 2007 m. rugpjūčio 12 d. J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. birželio 7 d. 08 val. 55 min. Jeruzalės-Ateities g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiavusiam ir sukusiam į dešinę automobiliui, su juo susidūrė, apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 63, 199, 271 punktų reikalavimus.

Vilniaus m. VPK VP EPT 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu J. S. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000 litų dydžio bauda.

II.

III.

J. S. parodymus, kad minėtu laiku bei minėtoje vietoje jis autoįvykio nesukėlė, teismas vertino kaip siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės už jo neteisėtus veiksmus bei bandymą suklaidinti teismą, o minėtus J. S. parodymus visiškai paneigia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, I. A. paaiškinimai, kurie yra išsamūs, objektyvūs bei nuoseklūs ir kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, be to, fotolentelė, kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

Teismas kritiškai vertino UAB „Vilpolita“ pažymą, patvirtinančią, kad J. S. 2007 m. birželio 7 d. nuo 07 val. iki 11 val. 30 min. buvo darbo vietoje, esančioje Jasinskio g. 16, Vilniuje, bei valytojų darbo grafikus, kadangi minėti įrodymai tik nurodo, jog J. S. dirba UAB „Vilpolita“ valytoju, tačiau konkrečiai nepatvirtina, kad J. S. 2007 m. birželio 7 d. 8 val. 55 min. buvo darbo vietoje, o ne minėto autoįvykio vietoje. Be to, minėtus UAB „Vilpolita“ pateiktus įrodymus, teismo nuomone, paneigia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, I. A. paaiškinimai, kurie yra išsamūs, objektyvūs bei nuoseklūs ir kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, be to, fotolentelė, kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

Atsižvelgdamas į padarytųjų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustatęs, kad J. S. dirba, kad jis per vienerius metus yra baustas už KET reikalavimų pažeidimus, tačiau išvadų nepadaro, o toliau tęsia neteisėtus veiksmus, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti, tik paliekant galioti Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimu J. S. paskirtą administracinę nuobaudą numatytų sankcijų ribose.

IV.

1. J. S. vairuoja pilkos spalvos automobilį KIA CARNIVAL v/n (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio mėnesį, prieš išvažiuojant į darbą turėjo techninių problemų ir negalėjo užvesti automobilio. Todėl pravažiuojančio automobilio vairuotojo paprašiau pagalbos ir bandė užvesti automobilį, vilkdami jį lanksčiąją vilktimi. Kadangi iš ryto buvo pašalę ir kelio danga slidi, todėl mano tempiamas automobilis KIA CARNIVAL tapo sunkiai valdomas ir savo dešiniuoju šonu priekinio keleivio durelėmis atsitrenkė į mane velkančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nebuvo labai žymūs, tą patvirtina ir techninės apžiūros aktas, konstatuojant, jog mano automobilis yra techniškai tvarkingas (b.1.15), su kitu vairuotoju įvykio vietoje buvo susitarta dėl žalos atlyginimo ir abu vairuotojai vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo.

2. 2007 m. birželio 7 d. J. S. dirbo pagal iš anksto paruoštą grafiką parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniaus m. J.Jasinskio g.16, nuo 6 val. ryto iki 11 val.30 min. Po darbo jis savo automobiliu grįžo namo ir automobilį KIA CARMVAL palikau stovėti namo kieme. Šias aplinkybes įrodo ir UAB „Vilpolita“ išduota pažyma bei patvirtinti darbo grafikai (b.1.4-6).

3. 2007 m. birželio 15 d. prie prekybos centro „IKI“ Vilniuje, Jeruzalės g. 17, prie J. S. priėjo nepažįstami vyras bei moteris, kurie apkaltino jų automobilio apgadinimu ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo J. S. automobilį, aprašė jo apgadinimus ir iškvietė J. S. į administracinės bylos nagrinėjimą 2007 m. birželio 19 d. Tačiau jis paskirtu laiku negalėjo nuvykti į administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi privalėjo rūpintis savo žmona, kuri turi didelių sveikatos problemų ir yra pripažinta invalide.

4. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau šių įstatymo reikalavimų nesilaikė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismo nutartyje teigiama, kad J. S. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, yra įrodoma nuosekliais policijos pareigūnų, nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos schema, transporto priemonės apžiūros protokolais ir t.t. (b.1.26). Tačiau minėti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog dėl J. S. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 10-11 str.)

5. Iš karto po autoįvykio 2007 m. birželio 7 d. nukentėjusioji I. A., duodama paaiškinimus, negalėjo nurodyti nei automobilio, kuris apgadino jos vairuojamą automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) markės, nei šio automobilio valstybinių numerių. Bandydama identifikuoti automobilį, nuvažiavusį iš įvykio vietos, nukentėjusioji I. A. galėjo nurodyti tik tai, kad automobilis buvo sidabro spalvos miniveno tipo (b.1.21). Šias aplinkybes 2007 m. birželio 7 d. tarnybiniu pranešimu patvirtino ir vyriausiasis patrulis A. R.. Be to, jis nurodė, kad benzino kolonėlės „EMSI“ filmuota medžiaga neleidžia nustatyti, kokios rūšies ir kokių valstybinių numerių automobilis apgadino I. A. vairuojamą automobilį(b.l.20). Taigi, jokių objektyvių įrodymų, apibūdinančių autoįvykį sukėlusį automobilį, administracinės bylos medžiagoje nebuvo surinkta.

6. Sprendžiant iš nukentėjusiosios I. A. paaiškinimų 2007 m. birželio 7 d. autoįvykio metu jos vyro kartu nebuvo, todėl paties V. A. paaiškinimai dėl autoįvykio aplinkybių bei 2007 m. birželio 15 d. buvusio pokalbio tarp nukentėjusiųjų ir J. S. nelaikytini nei nuosekliais, nei objektyviais (b.1.17). J. S. parodymai yra vienodi ir atitinka ir UAB „Vilpolita“ išduotų dokumentų duomenims(b.1.4-6, 16, 19).

7. Policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į tai, kad J. S. automobilis neatitinka to apibūdinimo, kurį nurodė pati nukentėjusioji I. A., aiškindama, koks automobilis pabėgo iš įvykio vietos, kadangi J. S. vairuojamas automobilis yra pilkos, o ne sidabro spalvos (b.1.11,12,21). Į šią aplinkybę dėmesio nekreipė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (b.1.26). Nei surašant transporto priemonės techninės apžiūros aktą, nei kitus procesinius administracinės bylos dokumentus, policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į J. S. paaiškinimus, jog automobilio apgadinimai yra padaryti seniai, jų susiformavimo mechanizmas nesutampa su nukentėjusiųjų nurodytuoju,o pagal savo pobūdį, jie negalėjo tokie būti, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų automobiliui padarytus pažeidimus (b.l. 14-15,21-22). J. S. automobilio fotonuotraukos taip pat nėra tiek informatyvios, kad galėjo leisti Vilniaus apygardos administraciniam teismui daryti kategorišką išvadą, kad minėti automobilio apgadinimai atsirado būtent 2007 m. birželio 7 d. autoįvykio metu (b.1.24).

8. Policijos pareigūnai neįvykdė ATPK 284 straipsnio reikalavimų ir neišsiaiškino esminių administracinio teisės pažeidimų aplinkybių, t. y. ar J. S. yra kaltas dėl autoįvykio, ar jis gali būti traukiamas dėl jo administracinėn atsakomybėn.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingas išvadas, kas skundžiamą 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį daro neteisėtą, todėl naikintiną (LR ABTĮ 123 str.3 d., 81 str.).

10. 2007 m. rugpjūčio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas prieštaravo ATPK 260 straipsnio reikalavimams, nes jame nebuvo fiksuojama administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir laikas ir tai apsunkino J. S. galimybę tinkamai pasiruošti savo interesų gynybai administracinės bylos nagrinėjimo eigoje (b.1.11). Tai reiškia, kad nenustačius esminių administracinio teisės pažeidimo aplinkybių bei nepatvirtinus J. S. kaltės, administracinės bylos teiseną pradėjus netinkamo procesinio dokumento pagrindu, pati administracinė byla turi būti nutrauktina pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą.

11. J. S. yra rusakalbis ir lietuvių kalbos nemoka (b.1.16,19). Tačiau į 2007 m. rugpjūčio 14 d. administracinės bylos nagrinėjimą vertėjas nebuvo pakviestas (b.1.12). tai iš dalies sąlygojo ir tam tikros konfliktinės situacijos tarp jo bei policijos pareigūnų susiformavimą (b.1.23). Dėl šios priežasties mano, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. surašant nutarimą nebuvo užtikrintos visos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. S. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai.

Apeliantas neigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad institucija, paskyrusį administracinę nuobaudą, ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Nukentėjusioji I. A. nurodė automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje spalvą, tipą. Šių duomenų buvo pakankama identifikuoti automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad J. S. padarė pažeidimą, įvertinęs automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimus. J. S. paaiškinimai, kad tuo metu jis dirbo nėra pagrįsti įrodymais ir nepaneigia nustatyto eismo įvykio aplinkybių, bei J. S. automobilio vairavimo fakto. Todėl įvertinus įrodymų visumą, pagrįstai pripažinta, kad J. S., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Padaręs pažeidimą pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliantas nurodo, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir tuo jam buvo apribota teisė duoti paaiškinimus. Šis argumentas nėra pagrįstas. ABTĮ 272 straipsniu nustatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi teise kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo pagalba. J. S., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei dalyvaudamas nagrinėjant bylą Vilniaus m.VPK Eismo priežiūros tarnyboje, nereiškė prašymo dėl vertėjo paslaugų suteikimo. Teikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenurodė, jog jam buvo apribota teisė naudotis vertėjo paslaugomis, todėl teismas šios aplinkybės nevertino. Nagrinėjant skundą teismo posėdyje nedalyvavo, teismo nutartis jam buvo išsiųsta, todėl J. S. turėjo galimybę susipažinti su teismo nutartimi jam suprantama kalba ir galėjo teikti įrodymus paneigiančius jo kaltę. Apeliaciniame skunde nurodė tik formalų savo teisės pažeidimą dėl vertėjo nedalyvavimo, tačiau nenurodė kokių aplinkybių dėl vertėjo nedalyvavimo jis negalėjo paaiškinti bei apribojo jo teisę teikti paaiškinimus ar kitus įrodymus ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta bylą. J. S. 2007 m. birželio 7 d. paaiškinimas patvirtina, kad jam buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimą rusų kalba (b.l. 16). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. S. nurodytas jo formalus teisės pažeidimas naudotis vertėjo paslaugomis nagrinėjant bylą policijos institucijoje yra susijęs su jo pasirinkta gynybos pozicija ir nepatvirtina realaus jo teisės pažeidimo, todėl nėra pagrindo naikinti nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.