Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija) 2025 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą įvertinti ar pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį, t. y. minėtame žemės sklype yra negyvenamas statinys, kuriame nuolat gyvena žemės sklypo savininkai. Administracija 2025 m. gegužės 12 d. raštu Nr. S-970(13.1 Mr) „Dėl prašymo, reg. Nr. G-26224(13.1 MR)“ (toliau – Raštas) pateikė pareiškėjai atsakymą, su kuriuo nesutikdama ir laikydama nepagrįstu bei neteisėtu, pareiškėja pasinaudojo Rašte nurodyta apskundimo tvarka, ir 2025 m. birželio 5 d. kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Administracijos įgaliotų asmenų atlikto netinkamo patikrinimo (toliau – Skundas). Komisijos sprendimu atsisakyta priimti Skundą tuo pagrindu, kadangi pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo, Raštas nepažeidžia ir neįtakoja jos teisių, be kita ko, ginčas nėra priskirtinas Komisijai.

2.2. Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti Skundą, netinkamai aiškindama savo kompetencijos ribas ir formaliai vertindama Skundo turinį. Komisija neįsigilino į Skunde nurodytas esmines faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ginčo priskirtinumo jos kompetencijai. Skundas buvo grindžiamas duomenimis apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (arba neveikimą), atitinkančius individualaus administracinio sprendimo požymius. Komisija apsiribojo vien tik formaliu atsisakymu nagrinėti Skundą, paneigdama pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą ikiteismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama įvertinti galbūt ne pagal paskirtį naudojamo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atvejį. Pažymėjo, kad nurodytame pastate yra gyvenama, galbūt savavališkai įrengtas geriamojo vandens gręžinys ir buitinių nuotekų įrenginiai. Rašte nurodyta, kad pastatas yra naudojamas poilsiui, todėl atitinka pastato paskirtį. Pareiškėja, nesutikdama su Raštu ir pasinaudodama ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipėsi Komisiją dėl Administracijos įgaliotų asmenų atlikto netinkamo patikrinimo. Komisijos sprendimu atsisakyta priimti Skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (ABTĮ 27 straipsnio 1–2 dalys)

5. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnyje nustatyta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalis).

6. Ginčo atveju nėra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Asmuo, kuris mano, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, gali pasirinktinai su skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o nesutikdamas su tokios institucijos sprendimu – į teismą, arba tiesiogiai į teismą.

7. Pažymėtina, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (šios bylos kontekste – neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025).

8. Vertinant teisinę situaciją šios bylos kontekste yra svarbu pabrėžti, kad Komisijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, tai yra procedūrinio teisinio pobūdžio klausimas – dėl skundo priimtinumo, be kita ko, dėl pareiškėjos pasirinkto teisių gynimo būdo – ginčą nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl teismas, nagrinėjamo administracinio ginčo aspektu, nepasisako dėl pažeistos ar ginčijamos teisės iš esmės.

9. Pagal IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, Komisija ir jos teritoriniai padaliniai ikiteismine tvarka nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

10. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama panaikinti Raštą, siekė inicijuoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą dėl Administracijos įgaliotų asmenų netinkamų sprendimų vertinant galimą neteisėtą (naudojamą ne pagal paskirtį) nekilnojamojo turto naudojimą, t. y. kėlė klausimą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo).

12. Pagal bendrą taisyklę, administracinio skundo priėmimo stadijoje negalima vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negalima atsisakyti priimti skundą, konstatavus, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Tik nagrinėjant bylą iš esmės galima būtų išsiaiškinti, ar šis institucijos sprendimas (veiksmas) iš tiesų lėmė asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

13. Šiuo atveju, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas (veiksmas) pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tokio akto (veiksmo) teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikros tiek administraciniame teisme, tiek išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme objektas.

14. Teismo vertinimu, Komisija privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkretaus administracinio ginčo nustatytas aplinkybes, atskleisti ginčo esmę ir nustatyti, ar skundą padavusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.

15. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti Skundą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, Komisijos sprendimas panaikinamas, o pareiškėjos Skundo priėmimo klausimas perduodamas Komisijai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. skundą patenkinti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 21RE4-112 (AG4-105/18-2025) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ panaikinti.

Perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui pareiškėjos A. A. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.