- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- I1-4885-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00457-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. buvo laikomas Šiaulių TI 109 kameroje, kurioje nėra įrengtas iškvietimo mygtukas, ventiliacija, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nėra priešgaisrinės signalizacijos. Kalinimo laikotarpiu bent du kartus teko be rezultatų belstis į kameros duris, norint pasikviesti budintį pareigūną, beldė apie 20 min., tačiau pareigūno prisikviesti nepavyko. Laimei, tuo metu nebuvo rimtesnių sveikatos sutrikimų ar pavojaus iš kitų kalinamųjų pusės, tačiau jam, kaip patyrusiam miokardo infarktą, ši aplinkybė sukėlė pakankamai didelę baimę ir susirūpinimą savo saugumu. Kalinimo laikotarpiu du kartus raštu kreipėsi dėl iškvietimo pas gydytoją, vieną kartą buvo iškviestas, buvo išrašyti vaistai, kitą kartą jo prašymas nebuvo patenkintas, nors kreipėsi dėl skaudamo danties. Kameroje nėra įrengta ventiliacija, vėdinama tik per langą, tokia ventiliacija nėra pakankama, nes kameroje naudojamasi tualetu, ilgą laiką laikydavosi fekalijų kvapas, buvo rūkoma, džiovinami išskalbti rūbai, kameroje nuolat buvo pridvisęs drėgnas oras. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas dalinai, iš vienos pusės fanerine pertvara apie 1,80 m aukščio, iš kitos pusės plastmasine užuolaida, kuri ne tik neužtikrina privatumo naudojantis tualetu, bet jos neįmanoma dezinfekuoti. Naudodamasis tualetu pastoviai jautė privatumo stoką ir dėl kitų kameroje buvusių asmenų, ir dėl į kamerą galinčio užeiti administracijos atstovo. Kameroje nebuvo įrengtas priešgaisrinis dūmų detektorius. Dėl išvardintų pažeidimų patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, pastoviai tekdavo baimintis dėl savo sveikatos ir saugumo, dėl privatumo pažeidimų nukentėjo jo orumas, teko kęsti nepilnavertiškumo jausmą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (32, 35 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (32 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (24-30 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2022-02-24 iki 2022-03-07 kameroje Nr. 109 vienas arba su dar 1-2 asmenimis.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kameroje Nr. 109 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atskirtas mūrinės sienos bei OSB plokštės atitvaru, kuris ne žemesnis, nei vidutinio žmogaus ūgis, o kita pusė atskirta ilga, tvarkinga, nepermatoma užuolaida, kuri uždengia visą įėjimo angą.
Atsakovė nurodė, kad reikalavimas įrengti dūmų detektorius Šiaulių TI pastatuose nėra taikomas, kadangi pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų, o specialiųjų pastatų kategorijai.
Atsakovė nurodė, jog Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai taikomi tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, kapitaliai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostata, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki šių Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Duomenų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.
Atsakovė nurodo, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su būtent jo patirtais konkrečiais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog jam nepavyko išsikviesti pareigūnų, tačiau nenurodo, nei kada, nei dėl kokių priežasčių jis juos tariamai kvietė, todėl vien pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan., Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas, stebėdamas suimtuosius.
Atsakovė nurodo, kad nuo 2019-10-01 Šiaulių TI neliko sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įstigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Šiaulių tardymo izoliatoriuje), taigi Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį. Iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus pažymų matyti, kad I. B. dėl nuvedimo pas medikus kreipėsi 2022-02-28 ir 2022-03-02. Šiaulių TI pareigūnai atsakingi tik už medikų informavimą apie Šiaulių TI laikomų asmenų norą apsilankyti pas medikus, tačiau sprendimų dėl jų nuvedimo nepriima – asmenys pas medikus iškviečiami pačių medikų sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas I. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-02-24 iki 2022-03-07 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančios 2022-04-12 pažymos Nr. 60-8151 (19 b. l.), matyti, kad pareiškėjas I. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2022-02-24 iki 2022-03-07, viso 12 dienų, gyvenamojoje kameroje Nr. 109 vienas arba su dar 1-2 asmenimis.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 16 punktas, be kita ko, reglamentuoja oro judėjimo greitį, kuris šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.10. punkte numatyta, kad kameros, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys, turi būti šildomos ir vėdinamos, kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamera buvo vėdinama per langą, toks vėdinimo būdas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto ir Taisyklių 12.10. punkto reikalavimus. Dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių pareiškėjas su skundais ir prašymais nesikreipė (20 b. l.), byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nepakankamo vėdinimo būtų skundęsis kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 109 buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos ir Taisyklių reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas tik dalinai, iš vienos pusės fanerine pertvara apie 1,80 m aukščio, iš kitos pusės plastmasine užuolaida, kuri neužtikrino privatumo naudojantis tualetu.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar OSB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, o kameroje Nr. 109 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atskirtas mūrinės sienos bei OSB plokštės atitvaru, kuris yra ne žemesnis nei vidutinio žmogaus ūgis, kita pusė atskirta ilga, tvarkinga, nepermatoma užuolaida, kuri uždengia visą įėjimo angą. Iš byloje esančių kameros Nr. 109 fotonuotraukų taip pat matosi, kad sanitarinis mazgas atitvertas ne iki lubų sienele ir užuolaida. Nors sanitarinis mazgas pareiškėjo laikymo kameroje nebuvo įrengtas kaip kabina ir atitvertas pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad besinaudojant tualetu jį galėjo matyti toje pačioje kameroje laikomi asmenys ir į kamerą įėję pareigūnai, nes įėjimas atitvertas užuolaida. Ši aplinkybė paneigta į bylą pateiktais duomenimis, nes sanitarinio mazgo zona kameroje atitverta pakankamai aukštomis sienelėmis ir užuolaida, o tai pakankamai užtikrino pareiškėjo privatumą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).
Pareiškėjas teigia, kad kameroje pasinaudojus tualetu ilgą laiką laikydavosi fekalijų kvapas. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitarinis mazgas pareiškėjo laikymo kameroje nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas tik lubų nesiekiančiomis sienelėmis bei užuolaida), nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 109 buvo laikomi ir 3 asmenis, todėl galima pripažinti, kad iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, tačiau pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik 12 dienų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jo patirti nepatogumai buvo tokio intensyvumo, jog pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, norint išsikviesti pareigūną teko belsti į kameros duris.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad iškvietimo mygtuko įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė iškvietimo mygtuko įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad buvo susidariusi konkreti situacija, kada reikėjo nedelsiant išsikviesti pareigūną, kada tai buvo, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo įrengtas priešgaisrinis dūmų detektorius.
Kaip jau buvo minėta, gyvenamųjų tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12 punkte numatyta, kad kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas; elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą; naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas; kameros turi būti šildomos ir vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Kaip matosi iš šio teisinio reglamentavimo, priešgaisrinio dūmų detektoriaus įrengimo Taisyklės nenumato.
Privalomas dūmų detektorių įrengimas numatytas Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (nauja redakcija nuo 2010-09-01), tačiau ši prievolė įtvirtinta tik gyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams, kurie privalo gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.
Įvertinus šiuos teisės aktų reikalavimus, laikytina, kad Šiaulių TI administracija neprivalėjo Šiaulių TI kamerose įrengti priešgaisrinio dūmų detektoriaus, o pareiškėjo teiginys dėl tokio detektoriaus neįrengimo abstraktus, pareiškėjas tik nurodo, kad kameroje nebuvo įrengtas toks detektorius, tačiau jo neįrengimo nesieja su savimi, nenurodo, kad dėl tokio detektoriaus nebuvimo buvo kilusi kokia nors grėsmė jo gyvybei ar sveikatai.
Pareiškėjas nurodo, kad kalinimo laikotarpiu du kartus raštu kreipėsi dėl iškvietimo pas gydytoją, vieną kartą buvo iškviestas, buvo išrašyti vaistai, kitą kartą jo prašymas nebuvo patenkintas, nors kreipėsi dėl skaudamo danties.
Suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-01), kuriame sakoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 (nauja redakcija nuo 2020-02-20) patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), pagal kurį asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams teikiamos laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose (jeigu tokie yra įsteigti), Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau kartu – bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos) ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos) (2 p.). Jeigu pacientams reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje pagal veiklos adresą, teisės aktų nustatyta tvarka šiems asmenims išduodami gydytojų siuntimai gauti ambulatorines ar stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas kituose Laisvės atėmimo vietų ligoninės padaliniuose, o jei ši ligoninė dėl Aprašo 7 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių paslaugų negali suteikti pati ar Aprašo 10 punkto atveju apskritai tokių paslaugų neteikia, – gauti šias paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (14 p.). Pacientų registraciją gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nustatyta tvarka užtikrina bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų paskirti sveikatos priežiūros specialistai. Apie numatomą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje laiką pacientai informuojami pasirašytinai (17 p.).
Į bylą pateiktos pažymos dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo, iš kurių matosi, kad I. B. dėl nuvedimo pas medikus kreipėsi 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 2 d. (21-22 b. l.). Iš duomenų, esančių pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje matosi, kad 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjas buvo konsultuojamas šeimos gydytojo, jam išrašytas siuntimas kraujagyslių chirurgo konsultacijai ir vaistai gydymui, tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjo patekimą pas gydytoją pagal jo 2022 m. kovo 2 d. prašymą, nėra. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI pareigūnai yra atsakingi tik už medikų informavimą apie Šiaulių TI laikomų asmenų norą apsilankyti pas medikus, tačiau sprendimų dėl jų nuvedimo nepriima, asmenys pas medikus iškviečiami pačių medikų sprendimu. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pagal pareiškėjo 2022 m. kovo 2 d. prašymą buvo informuotas pirminės sveikatos priežiūros skyrius, pareiškėjas nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų tą kartą jis negavo, todėl laikytina, kad Šiaulių TI pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pareiškėjui neužtikrino.
Likusieji pareiškėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53261/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Šiaulių TI ir dėl to jis galėjo patirti tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau pažymėtina, kad jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, kitos jo skunde nurodytos aplinkybės dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI nepasitvirtino. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo I. B. teisė į tinkamas laikymo Šiaulių TI sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.