Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2015 m. liepos 8 d. apie 11.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino.

Nukentėjusioji R. U. teisme parodė, kad savo automobilį „Nissan“ paliko prie prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, nuėjo į darbą. Atėjo į kabinetą ligonis ir pasakė, kad apgadino jos automobilį bei pasišalino, davė lapelį su automobilio numeriais. Iškvietė policiją. Po Naujų metų draudimas išmokėjo žalą, apie 200 Eur. Apgadinimai nedideli, apgadintas kairės pusės sparnas, nubrauktos durelės. Liudytojas sakė, kad vairavo vyresnio amžiaus vyras, davė automobilio numerius. Ji nematė, nieko nebūtų žinojusi, jei ne A. B.. J. K. atleido, jis sergantis, nenori gilintis, ar suprato sukėlęs eismo įvykį, ar ne. Gal ir galėjo nesuprasti, kadangi vyresnio amžiaus, automobilis nubrauktas. Nebepamena, koks automobilis buvo. Vairuotojas nuvažiavo, išlipęs nebuvo. Galėjo būti automobilis „Audi 80“. Kai rašė paaiškinimą, prisiminė taip pat, kaip ir dabar, nėra ko neprisiminti.

Liudytoja G. K. teismui parodė, kad avarijos metu su J. K. ji nebuvo. Transporto priemonė priklauso J. K., jos vyrui. 2015-07-08 jis teigė, kad važiavo į parduotuvę. Po tos dienos nebevairavo. Sakė pasidarė blogai išėjus iš parduotuvės. Liepos 10 d. grįžo namo, pamatė, kad automobilis nubrėžtas. Ji išvyko liepos 5 d., tada automobilis dar nebuvo apgadintas. Vyras sakė, kad liepos 8 d. važiavo į parduotuvę „Maxima“ (duomenys neskelbtini). Paklausus, kodėl išdaužtas stikliukas, pasakė, kad tai ne jos reikalas. Nieko daugiau jis jai nepasakojo. Dukrai pasakojo daugiau. Jie gyvena atskirai. Automobilis apgadintas nedaug, nubrėžta ir išdaužtas stikliukas. Kai grįžo, vyrui jau buvo mikroinsultas, nes sunkiai kalbėjo. Tik spalio mėn. jis kreipėsi į medikus. Nežino, ar suprato sukėlęs eismo įvykį. Nukentėjusiosios automobilio nematė. Vyro neklausė, ar jis matė nukentėjusiosios automobilį. Sakė, kad nejautė, jog buvo eismo įvykis. Jis ilgus metus gerai vairavo, pažeidimų neturėjo. Paskutiniu metu pradėjo vairuoti neatsargiai. Sunkiai vaikščiojo, tai visur važiuodavo. Liepos 8 d. vyro sveikata jau buvo bloga, liepė eiti pas gydytojus, bet nėjo. Klausos problemų neturėjo. Jei būtų supratęs, kad padarė eismo įvykį, mano, kad nebūtų pasišalinęs. Gal nesuvokė, kad apgadino. Apie eismo įvykį sužinojo, kai pamatė automobilį. Į policiją nesikreipė, nes jų kieme dažni įvykiai, jog apgadina automobilius. Pareigūnai paskambino dukrai. Ant vyro automobilio buvo baltos spalvos dažai. Jei jau kaltas, tai kaltas.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad J. K. yra jos tėvas, sutinka duoti parodymus. Ji išsilaikė teises, automobiliu dalinosi su tėčiu. Matė, kad automobilis apgadintas. Klausė tėvo, iš karto negalėjo atsakyti. Po kelių dienų jis palingavo galva. Tėvas važiuodavo į parduotuvę. Liepos 8 d. galėjo važiuoti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji automobilį imdavo savaitgaliais. Apgadinimus pamatė gal kitą dieną. Nepamena, ar mama tuo metu buvo grįžusi. Buvo įskelta posūkio lemputė, su raudonais dažais nubrėžtas priekinis bamperis. Mano, galėjo nesuprasti apgadinęs, nes lemputės stikliukas buvo tik įskilęs ir truputis nubrėžta. Klausos problemų tėvas neturėjo. Paskutiniu metu suprastėjo jo vairavimo įgūdžiai. Nemano, kad turėjo dėl ko šalintis iš įvykio vietos. Po kurio laiko tėtis sakė, kad galėjo apgadinti, bet tiksliai nepasakė. Į policiją nesikreipė. Jai paskambino iš policijos. Nukentėjusiosios automobilio nematė. Kieme dažnai nubrėžiamos mašinos, manė, kad kitą automobilį apgadino ne tėvas, o kažkas tėvui apgadino automobilį.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad dienos nepamena, išėjo iš parduotuvės „Maxima“, ėjo link savo automobilio. Atbulas išvažinėjo automobilis „Audi“, užkliudė raudoną „Nissan“ ir važiavo toliau, rodė, kad sustotų, bet nereagavo. Užsirašė numerius, žinojo, kieno automobilis, todėl nuėjo pas gydytoją ir pasakė. Policija jį išsikvietė, parašė paaiškinimą. Automobilio „Audi“ dešinės pusės juosta nuplyšo. Automobilio „Nissan“ kairės pusės galinės durelės ir sparnas buvo nubrauktas. Turėtų būti keičiama detalė. Garsas nebuvo didelis. Sėdint automobilyje, turėjo pajusti, nes automobilis „Nissan“ pajudėjo, signalizacija nekaukė. Asmuo senyvo amžiaus, buvo lyg sustojęs, bet gal nesuprato apgadinęs. Išlipęs iš automobilio nebuvo. Turėjo jį matyti, nes priešais buvo, tačiau pats turėjo pasitraukti, kad pravažiuotų pažeidėjas, turbūt nesuprato, kodėl jis jį stabdo. Numerius įsiminė tiksliai. Šiandien jų nepamena, nes buvo užsirašęs. Tvirtina savo paaiškinimą. Asmuo važiavo palengva, negazavo, nebėgo iš įvykio vietos.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad 2015-07-08 įvykio nepamena, tarnybiniame pranešime viskas nurodyta. Geriau prisiminė, kai rašė tarnybinį pranešimą, nes jis rašomas po įvykio. Automobilio „Nissan“ nepamena. Tvirtina tarnybinį pranešimą. Apgadinimų nepamena. Nežino, ar ieškojo asmens. Jei taip rašė, tai taip ir buvo. Ar buvo liudytojų, nežino. Ne jis susisiekė su J. K., medžiaga buvo perduota tyrėjai, jie planuojasi tyrimo eigą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, R. U. paaiškinimu, A. B. paaiškinimu, J. G. paaiškinimu, J. K. paaiškinimu, Šiaulių apskirties VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, BIRT atasakitų žiūyklės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiajai R. U. priklausantis automobilis „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai, kad įvyko auto įvykis, patvirtino ir jį matęs liudytojas A. B., kuris nurodė, jog matė, kaip iš stovėjimo vietos atbulas išvažiavo juodos spalvos „Audi 80“ markės automobilis, kuris sukdamas į kairę savo automobilio dešinės pusės priekine dalimi kliudė stovėjusį raudonos spalvos „Nissan Micra“. Be to, liudytojos G. K. ir J. G. patvirtino, jog ant J. K. priklausančio automobilio matė apgadinimus ir dažų žymes, kurios galėjo atsirasti 2015-07-08, kai J. K. važiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat atlikus transporto priemonių technines apžiūras, buvo nustatyta, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad J. K., vairuodamas automobilį „Audi 80“, apgadino kitą automobilį – „Nissan Micra“, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas vyrensis nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2016-01-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad J. K. 2015 m. liepos 8 d. apie 11.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

J. K., ikiteiminio tyrimo metu duodamas paaiškinimą dėl įvykio, nurodė, jog nieko pasakyti negali, nes neatsimena, šiuo metu serga ir nevaikšto. Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad J. K. nuo 2015-10-07 iki 2015-10-22 gydėsi viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologijos skyriuje, o 2016-01-27 dėl pablogėjusios psichinės būklės ir specialiųjų poreikių nustatymo lankytas namuose. Medicininiai dokumentai rodo ir tai, kad 2015-10-22 J. K. persirgo išeminiu galvos smegenų insultu, po kurio pablogėjo pažintinės finkcijos, nusilpo atmintis, sutriko orientacija. Aiškinantis įvykio aplinkybes, teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta G. K.. Pastaroji nurodė, kad įvykio padarymo metu J. K. jau jautėsi blogai, sunkiai vairavo, jam jau buvo mikro insultas, liepė eiti pas gydytojus, bet jis nėjo, po 2015-07-08 automobilio daugiau nevairavo. Liudytojas A. B., aiškindams įvykio aplinkybes, parodė, kad atbulas važiavo automobilis „Audi 80“ ir kliudė stovėjusį raudoną „Nissan“ automobilį, jis rodė vairuotojui sustoti, bet vairuotojas nereagavo. Liudytojas taip pat tvirtino, kad smūgio garsas nebuvo didėlis, signalizacija nekaukė, vairuotojas buvo senyvo amžiaus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesistengė bėgti iš įvykio vietos. Kaip teigė tiesiogiai įvykį stebėjęs A. B., J. K. važiavo palengva, negazavo, kas rodo, jog J. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir nuvažiavo namo. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad J. K. vairuotas automobilis buvo pastatytas prie namų, kas rodo, jog jis neslėpė įvykio žymių.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad automobilių apgadinimai nėra itin dideli. Kaip teigė nukentėjusioji, jos automobiliui yra nubrauktas kairės pusės sparnas ir durelės. Liudytojos G. K. ir J. G. nurodė, kad ant J. K. automobilio apgadinimai taip pat nežymūs: truputį nubrėžta ir įskilęs lemputės stikliukas. Apgadinimus patvirtina ir prie bylos DVD-R laikmenoje esančios automobilių fotonuotraukos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog J. K. pažeidimą padarė būdamas 70 metų amžiaus, kas tik patvirtina, jog asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių. Pati nukentėjusioji teisme taip pat teigė, jog J. K. dėl amžiaus galėjo nesuprasti, jog įvyko eismo įvykis.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, J. K. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes J. K. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad J. K. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas J. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

J. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

J. K. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.