- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-401-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė (pran.)
- Ieškovas
- D. I.
- Atsakovas
- R. I.
- Išvadą teikia
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos VTAT
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-401-544/2009
Teisėja Laima Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 114.11; 121.18;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 07 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-322-09 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui R. I., institucija, teikianti išvadą byloje – Kelmės rajono savivaldybės administracijos VTAT, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė padidinti 1998-06-08 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovui nustatytą mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau 1 MGL, išlaikymą sūnui D. I., gim. 1994-11-16, ir priteisti iš atsakovo kas mėnesį sūnui išlaikyti ½ dydžio MMA išmokas, šiuo metu - tai 400 Lt, pradedant nuo 2008-09-01. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti minimalios lėšos yra 1 MMA nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų. Šiuo metu vaikui yra 15 metų, jo poreikiai išaugę ir per mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikia apie 1000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 1998-06-08 nutarimu priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo R. I. sūnaus Deivido, gim. 1994-11-16, išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01. Nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo jo motina D. I., taip pat priteisė jai iš atsakovo ieškovei 819 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 1997-08-25. Šalių nepilnametis sūnus Deividas, gim 1994-11-16, gyvena su ieškove, kuri dirba VŠĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikoje dantų technike ir gauna apie 2000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį. Teismas sprendė, jog D. I. yra 15 metų, todėl jo poreikiai išaugę ir išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1000 Lt suma yra reali. Išlaikymo dydis turi būti toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius (LR CK 3.198 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui 2008-09-01 buvo 5941,94 Lt, kas įrodo, jog atsakovas išlaikymą mokėjo nereguliariai. Išlaikymo dydis 1 MGL, t. y. 130 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, yra pagrįstas. Atsakovas yra darbingas, nuo 2008-12-26 dirba UAB „Parmeto grupė“ apdailos darbininku, gauna minimalų darbo užmokestį – 800 Lt, su sugyventine R. A. augina dvi nepilnametes dukras. Atsakovas yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, nes sugyventinė nedirba, augina mažametę šalių dukrą, gauna motinystės pašalpą ir išmokas vaikui. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė, priešingai nei atsakovas, yra atstovaujama advokato pagal atstovavimo sutartį. Teismo nuomone, tai liudija apie jos geresnę nei atsakovo turtinę padėtį. Todėl priteisiamo iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 2008-09-01 teismas padidino iki 250 Lt kas mėnesį, taip iš dalies patenkindamas ieškovės prašymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-02-13 sprendimą: pakeisti 1998-06-08 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš R. I. išlaikymą sūnui D. I., gimusiam 1994-11-16, periodinėmis išmokomis po ½ MMA dydžio kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir išmokas indeksuojant LRV nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad byloje buvo nustatyta, kad sūnaus Deivido išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1000 Lt. Todėl vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, bei CK 3.192 str. 3 d. nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuotina, kad teismo išvada, jog atsakovo dalis sūnaus Deivido išlaikymo prievolėje yra tik 250 Lt, yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais. Tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus bei sugyventinės dukrą iš pirmos santuokos, nepatvirtina atsakovo blogos turtinės padėties. Atsakovo sūnui Deividui yra 15 metų, todėl jo poreikiai gerokai didesni nei kitų atsakovo vaikų. Atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo nereguliariai arba mažomis sumomis, kurios neatitiko jo tuo metu realiai gaunamų pajamų dydžio UAB „Varūsta“, kurioje jis 2008 metais gaudavo apie 2688 Lt kas mėnesį. Atsakovo uždarbio dydis ir jo sugyventinės gaunamas socialinių išmokų dydis neleidžia teigti, jog dėl sunkios materialinės padėties jis negali teigti didesnio išlaikymo sūnui Deividui. Mano, jog atsakovas sąmoningai ir piktybiškai vengia vykdyti tėvo pareigas tinkamai pasirūpinti vaiku. Jis neįrodė, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Po šio ieškinio pateikimo atsakovas pradėjo dirbti darbovietėje, kurioje mokamas tik minimalus uždarbis, taip tyčia pasunkino dabartinę materialinę padėtį, neįvertindamas tos aplinkybės, kad turi išlaikyti sūnų iš pirmos santuokos. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, kad tėvai iš anksto privalo įvertinti esamą turtinę padėtį. Teismas nepagrįstai nustatė, jog jos darbo užmokestis yra apie 2000 Lt per mėnesį, nes darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1030 Lt. Tačiau atsakovui teikiant nepakankamą ir nereguliarų išlaikymą priversta užsidirbti papildomai lėšų, būtinų išlaikyti save ir sūnų, todėl dirba viršvalandžius iki 12 darbo valandų per parą. Teismo išvada apie tai, kad ieškovės geresnę turtinę padėtį liudija jos naudojimasi ne valstybės skirto advokato paslaugomis, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl CK 3.3 str. 1 d. įtvirtinto prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos principo taikymo, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir visus su vaiku susijusius klausimus. Jei atsakovas savo negalėjimą teikti jos prašomo išlaikymo dydžio grindžia bloga materialine padėtimi, tai teismas privalėjo pareikalauti iš atsakovo pateikti duomenis apie jo negalėjimą dirbti geriau apmokamo darbo ar papildomus darbus. Tokių įrodymų nepateikus teismas privalėjo tokias aplinkybes vertinti nepilnamečio sūnaus Deivido naudai. Priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį neatitinka soformuotų teismų praktikos nuotatų šių kategorijų bylose. Atsakovas privalėjo iš anksto įvertinti savo pasirengimą užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas jam vystytis. To neįvertinus atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką irpasekmes tenka pačiam atsakovui. Pagal teismų praktiką, tėvo gaunamos minimalios mėnesinės apjamos negali būti pagrindiniu kreitrijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes tai paneigtų įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad tikisi, jog ateityje pagerės ekonominė situacija Lietuvoje, nebeturės sveikatos problemų ir galės grąžinti įsiskolinimą.
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2009 m. vasario 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui nustatė tinkamo dydžio ir atitinkantį atsakovo turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 8 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 9 p.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d., 3.192 str. 1, 2 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.).
Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Ieškovė byloje įrodė, kokie yra būtini nepilnamečio sūnaus įprasti poreikiai – mokymasis, bendras vaikų ugdymas, maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas, jo išlaikymas, vaistai ir pan., ir kokios yra būtinos išlaidos tiems poreikiams tenkinti. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovės nurodyta mėnesio pinigų suma, būtina sūnaus poreikiams tenkinti, yra apie 1000 Lt. Atsakovas iš esmės neginčijo ir teismas teisingai nustatė, kad ieškovės nurodyti šalių sūnaus poreikiai yra būtini, kad jie išaugę dėl padidėjusio vaiko amžiaus, kad jiems tenkinti reikia apie 1000 Lt.
Teisėjų koelgijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo agumentas, kad teismas be pagrindo pripažino, jog jos turtinė padėtis geresnė negu atsakovo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus Deividas, kuriam šiuo metu yra 15 metų, gyvena su ieškove (b. l. 38). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba VŠĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikoje dantų technike ir nuo 2008-05-01 jos pareiginė alga yra 1035 Lt (b. l. 46-47). Sutiktina su Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjų kolegijos konstatuota faktine aplinkybe, kad ieškovė faktiškai gauna apie 2000 Lt darbo užmokestį, nes tai patvirtina pateiktų pažymų apie išmokėtą darbo užmokestį turinys (b. l. 35, 68 – vidutinis darbo užmokestis per tris mėnsesius yra 1946 Lt). Ieškovė nuosavybės teise valdo butą, kuriame gyvena su nepilnamečiu sūnumi, jai yra suteikta 71 250 Lt banko paskola buto pirkimui (b. l. 42). Atsakovo darbo užmokestis 2008-04 mėn. – 2008-07 mėn. UAB „Varūsta“ tikrai buvo apie 1995 Lt per mėnesį, tačiau darbo sutartis nustraukta nuo 2008-11-04 (b. l. 13, 91-92). Nuo 2008-12-26 iki 2009-02-27 atsakovas pagal terminuotą darbo sutartį dirbo UAB „Palmeto grupė“ apdailos darbininku. 2009 m. I ketvirtį jam apskaičiuotas darbo užmokestis buvo 1098,24 (b. l. 123-124). Atsakovas 2008 metų 07-08 mėn. sirgo (b. l. 93), 2008-12 mėn. buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 94). Iš pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad atsakovas nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 turėjo 8831 Lt pajamų (b. l. 95-97). Šią deklaraciją tikrino įgaliotos institucijos ir konstatavo, kad atsakovo turtas ir pajamos neviršija pirmojo pajamų lygio, dėl to suteikiama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 81). Kadangi šiuos dokumentus tikrino ir ruošė komeptentingos institucijos, jų duomenimis netikėti nėra pagrindo (b. l. 81). Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šie dokumentai apibudina atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nekilnojamojo turto, kitokio vertigesnio registruojamo turto pagal bylos dueomnis neturi. Be sūnaus D. I. atsakovas privalo išlaikyti dvi nepilnametes dukras V. I., gimusią 1999-04-30, ir D. I., gimusią 2006-12-29 (b. l. 14-16). Atsakovo sugyventinė nedirba dėl pateisinamų priežasčių, nes augina atsakovo mažametę dukrą, gauna motinystės ir socialines išmokas (b. l. 120-121). Tačiau gaunamos motinystės ir socialinės išmokos vaikams neturėtų būti priskiriamos prie pajamų, kurios gerina atsakovo turtinę padėtį, nes tai yra pinigai konkrečiai skirti vaikams išlaikyti. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie duotų pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovas turi kokių nors kitokių pajamų ar turto, kad slepia ar neteisingai nurodo duomenis apie savo turtinę padėtį. Todėl teismas turėjo faktinį pagrindą nustatyti, kad ieškovės turtinė šiuo metu ji geresnė, ir jos dalis išlaikymo prievolėje gali būti didesnė. Todėl teisėjų koelgija sprendžia, jog keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.