Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Byla Nr. ATP-770-327/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
ATP-770-327/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00670-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-770-327/2013Proceso Nr. 4-69-3-00670-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 48.1.; 52.4.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvar­ka išnagrinėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. ge­gu­žės 28 d. nutarimo E. M. admi­nis­tracinio teisės pa­žei­di­mo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013-05-28 nutarimu pripažino E. M. kaltu pagal Lie­tuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. ir skyrė 400 Lt baudą už tai, kad 2013-01-15, 6 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pa­rei­gū­nų reikalavimų, kurie LR Policijos veiklos įstatymo 20 str. 7 p. pa­grin­du atliko procesinius veiks­mus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, aktyviais veiksmais prieši­no­si sulaikymui, įžeidinėjo parei­gū­nų garbę ir orumą.

Šalies argumentai

E. M. apeliaciniame skunde prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutrauk­ti. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nes policijos parei­gū­nai buvo civiliai apsirengę, atėjo anksti ryte, pažadino jį, norėjo ištempti iš buto. Jis nesuprato, ko jie nori, todėl priešinosi jiems, tačiau ne kaip policijos pareigūnams, o kaip nepažįstamiems vyrams.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti ga­lio­ti apylinkės teismo 2013-05-28 nutarimą, nurodo, kad E. M. apeliacinis skundas nepa­grįstas.

Motyvuojamoji dalis

E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakomybė pagal ATPK 187 str. 2 d. kyla už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar rei­ka­lavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžei­džiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsako­my­bėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje su­rink­tus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pa­žeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pa­grįs­tu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai ap­linkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos na­gri­nė­ji­mo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įs­ta­tymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išna­gri­nė­jo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visu­mą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. M. kaltę padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Tai administracinio teisės pažeidimo protokole ir tar­nybiniuose prane­ši­muose užfiksuoti duomenys, pareigūnų parodymai, taip pat iš dalies paties pa­žei­dėjo paaiškinimai ir liudytojos V. M. parodymai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai į butą, kuriame miegojo E. M., atvyko su jo motina, kuri ir atrakino jiems duris. Liudytojai M. B. ir G. N. parodė, kad pažadinę E. M. iš karto jam parodė tarnybinį pažymėjimą ir liepė rengtis ir eiti kartu su jais, paaiškino, dėl ko jie atvyko. Tačiau pažeidėjas iš karto jų atžvilgiu buvo agresyvus, atsisakė ren­g­tis ir vykti su jais, dėl ko jie buvo priversti panaudoti specialiąsias priemones – antrankius, E. M. spjaudėsi ir įžeidinėjo policijos pareigūnus vadino juos „mentais“, „gaidžiais“ ir kt. že­minančiais žodžiais, uždėjus jam antrankius ir nuvedus į policijos automobilį, jis ir toliau elgėsi ag­re­syviai, spyrė į automobilį, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Pirmosios instancijos teismui nebu­vo jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų paaiškinimais. Po­li­cijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas. Nenustatyta, kad jie pažeidėjo atžvilgiu būtų el­gę­si akivaizdžiai neteisėtai, kad jų reikalavimai būtų neteisėti ir tokio reikalavimo E. M. būtų turėjęs pagrindo nevykdyti.

Teismas pagrįstai kaip nepatikimu ir neinformatyviu įrodymu nesivadovavo pažeidėjo įs­ta­tyminės atstovės V. M. parodymais, nes be to, kad ji yra pažeidėjo motina, savo pa­ro­dymais ji nei patvirtino, nei paneigė, kad policijos pareigūnai prisistatė E. M. ir parodė tar­nybinius pažymėjimus.

Pažeidėjo kaltę patvirtina jo paties parodymų prieštaringumas bei nustatytos bylos aplin­ky­bės. E. M. neneigė nepaklusęs pareigūnams, keikęs juos, tačiau tvir­tino nesupratęs, jog jį pažadino policijos pareigūnai. Tą jis suvokė tik kai jam uždėjo antrankius. Tačiau iš policijos pa­rei­gū­nų parodymų matyti, kad ir po to, kai pažeidėjui jau buvo uždėti ant­ran­kiai, jis ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus, prie­ši­no­si, įžeidinėjo juos, vadino „mentais“, kas pa­tvir­tina, kad E. M. suprato, su kuo turi rei­kalą. Nors byloje nėra užfiksuota, kiek konkrečiai laiko truko konfliktas bute, tačiau iš nustatytų įvykio aplinkybių bei jo eigos darytina išvada, kad veiks­mas bute truko pa­kankamai ilgą laiką, per kurį žmogus gali pilnai atsibusti ir suvokti kas vyksta.

Aptarti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai prisistatė E. M., parodė po­licijos pareigūnų pažymėjimus, jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatliko, todėl jis privalėjo vyk­dyti policijos darbuotojų teisėtus reikalavimus. Be to, jis, žinodamas, kad jie yra policijos pa­rei­gūnai, išsakė jų atžvilgiu žeminančius žodžius, spjaudė, taip demonstruodamas nepagarbą pa­rei­gūnams. Todėl jo veiksmai visiškai atitinka administracinės teisės pažeidimo numatyto ATPK 187 str. 2 d. požymius, už kurį pažeidėjas pagrįstai buvo nubaustas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš­sa­miai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įro­dy­mus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ape­lia­ci­niame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas