Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjų vertinimu, Žemės sklypas turėtų patekti ne į ūkinių miškų, bet į žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (indeksas Z), kuri suskirstyta į keturias grupes (indeksai Z1, Z2,Z3,Z4) (kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamento 6.1 lentelė).

Atkreipiamas dėmesys, kad buvo pritarta pasiūlymams (duomenys neskelbtini) ūkinių miškų grupės kraštovaizdžio tvarkymo zoną (M4) pakeisti į (U1) urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Specialiojo plano aiškinamojo rašto konkretizuotų sprendinių 9.2.4.1 lentelė).

Pareiškėjai pažymi, jog Žemės sklypo aplinkoje yra žemės sklypų su gyvenamaisiais ir (ar) kitais baigtiniais statiniais, netoliese esančiose teritorijose, įskaitant miško teritoriją, yra vykdoma statinių statyba. Visą Žemės sklypo naudmenų plotą sudaro pievų ir natūralių ganyklų plotas. Pareiškėjų teigimu, Žemės sklypo teritorijai nėra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pareiškėjų vertinimu, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti funkciniai zonų režimai savaime nereiškia draudimo keisti žemės naudojimo paskirtį, ypač tuo atveju, kai žemės sklype miško nėra ir nėra planų juos įveisti ateityje.

Atsakovės vertinimu, Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo keisti žemė sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Įsakymą ir Komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jų prašymą ir įvertinti visas aplinkybes.

Nustatyta, jog būdami 0,4700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas), bendraturčiais, pareiškėjai 2025 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Įsakymu pareiškėjų prašymas buvo netenkintas, konstatavus, jog Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo M4 (ūkiniai miškai) zoną. Įsakyme nurodyta, kad pagal Bendrojo plano konkretizuotų sprendinių aiškinamojo rašto 6.1 lentelę „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“ M4 (ūkinių miškų) grupėje vyrauja ūkiniai miškai (IV grupė) – tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Minėtoje teritorijoje ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepartraukiami tiekti medieną.

Nesutikdami su Komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (akto redakcija, galiojusi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktuose įtvirtinta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar žemės valdos projektai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą, o valstybinės žemės sklypo (-ų), reikalingo (-ų) stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti, – pagal specialiosios paskirties projektą (Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija su sprendimu patvirtinti vieną iš nurodytų dokumentų, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

Aptartas Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašas), nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkomų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai), išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 5 punkte nurodytus atvejus, keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais, kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo, mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us), išskyrus Aprašo 5 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Aprašo 5 punkte nurodyta, kad atvejis, kai mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) keičiamas ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas reglamentuotas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Aprašo 7 punkte nurodyta, kad Aprašo 4 punkte nurodytu atveju sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priimamas per terminus, nustatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose, nustatančiuose teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, išskyrus sprendimą pakeisti valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us).

Aprašo 10.2 punkte numatyta, kad Aprašo 5 punkte nurodytu atveju, gavus prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės naudojimo būdą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus Aprašo 10.1 papunktyje nurodytų pasiūlymų teikimo terminui, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus, atsižvelgus į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes, priimamas sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo ar žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, jei jis nenustatytas.

TPĮ 4 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

<...>. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis (TPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka mero sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. <...>.