Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00017-2013-6;

2014 m. vasario 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo civilinės atsakovės AB ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta T. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. ir pripažinti, jog T. Š. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. T. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 1 p. pagrindu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo – dalinai. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 060 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt litų) turtinės žalos ir 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. 2013 m. sausio 10 d. apie 7 val. 43 min. kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 58.500 kilometre, (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. K. ir su juo susidūrė, kuris nuo smūgio atšoko ir atsimušė iš paskos važiavusį automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą N. K.; eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „Honda Civic“, keleivė I. D., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Land Rover Freelander“ vairuotojas A. K. ir keleivė L. K., kuriems nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei apgadinti automobiliai: „Land Rover Freelander“, padarant 6180 Lt, ir „Audi 100 Avant“, padarant 2617 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokuroras ir gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Byloje nustatyta, kad nors T. Š. ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jo veikos kilo padariniai – nukentėjusiosios L. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. nustatytas stuburo juosmeninės dalies I slankstelio suspaustinis lūžimas, todėl nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b . l. 60-61).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Minėti principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad padaryto sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučianti iki šiol; dėl patirtų sužalojimų jai teko kentėti stiprų fizinį skausmą ne tik sužalojimo metu, bet ir gydantis; dėl fizinių skausmų, gulimo gydymo režimo tam tikrą laiką buvo apribota bendravimo galimybė; L. K. išgyveno stresą eismo įvykio metu, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos praradimo pakankamai jauname ir darbingame amžiuje; tikėtina, kad jai ir dabar kelia nerimą tai, jog ateityje bus būtinas papildomas gydymas, reikalaujantis didelių piniginių lėšų.

Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens interesų, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog patirta neturtinė žala yra 13 000 Lt.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, T. Š. kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios išlaidos atstovo samdymui turėjo būti priteistos ne iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, o iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. Š.. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis, galiojusi proceso pirmosios instancijos teisme metu, numatė, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai numato, kad proceso išlaidos, kurias dėl jo atstovavimo patyrė nukentėjusysis, gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant nukentėjusiajai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš T. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Civilinio atsakovo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendį.

L. K. priteisti 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš T. Š..