Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

1.2.19.3.; 1.1.10.1.; 1.1.9.5.; 2.5.10.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; (S)

2011 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio ir nuteistojo P. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nuteistas dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 litų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, veikos, tiesiogiai pasiūlė kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, už tai, kad 2009-08-05, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus E. G. darbo kabinete, E. G. užrašų knygutėje savo ranka padarydamas įrašus – „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200.000 (duomenys neskelbtini) konkrečiai norėčiau susėdės aptarti“, taip E. G. tiesiogiai pasiūlė 200 000 litų kyšį už tai, kad E. G., būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus UAB (duomenys neskelbtini) naudai, planuojant atlikti papildomus statybos darbus (duomenys neskelbtini) , esančiose nuomojamoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl P. J. pripažinimo kaltu, jo veikos kvalifikavimo, bausmės dydžio yra pagrįsta, tačiau, P. J. atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tačiau šiame straipsnyje taip pat yra nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokuroro tvirtinimu, nuosprendyje išdėstyti bausmės P. J. skyrimo motyvai formaliai pagrįsti, bet pats sprendimas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra neteisingas, prieštaraujantis ne tik BK 75 straipsnio, bet ir BK 41 straipsnio nuostatoms: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Prokuroro skunde nurodoma, kad nuosprendžio paskelbimo dieną jau buvo įsiteisėjęs kitas nuosprendis – 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu P. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2007 m. vasario 5 d., jam buvo paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Prokuroro nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad P. J. jau buvo suteikta galimybė įvertinti savo klaidą – 2007 m. vasario 5 d. nusikaltimą, tačiau nuteistasis pasitaisyti nelinkęs. Vykstant vienam teismo procesui, kuriame P. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 1 d., padarymu, jis įvykdė kitą nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., dėl kurio pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Tai, taip pat ir P. J. elgesys ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu – stengimasis melagingais parodymais išvengti baudžiamosios atsakomybės – parodo ne tik P. J. nenorą taisytis ir susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, toks elgesys atspindi jo negatyvų požiūrį į įstatymą, teisėsaugą ir teismą.

Prokuroras pastebi, kad nuosprendyje akcentuojama, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į P. J. asmenybę, jo padėtį visuomenėje, išsilavinimą, tačiau, prokuroro įsitikinimu, P. J. padėtis visuomenėje, jo išsilavinimas, jo pareigos palengvino galimybę padaryti nusikaltimą. Visos paminėtos P. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą, leidžia daryti išvadą, kad P. J. yra žymiai pavojingesnis už tuos asmenis, kurie neužima nuosprendyje paminėtos padėties visuomenėje. Prokuroras pažymi, kad P. J. turėjo (galbūt turi ir šiuo metu) didžiulį finansinį potencialą, nes ne kiekvienas asmuo savo tikslų įgyvendinimui gali pasiūlyti 200000 litų kyšį. Prokuroro nuomone, tai turėjo būti įvertinta ir skiriant bausmę nuteistajam. Teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą į papirkimo sumos dydį – 200000 litų, – atsižvelgė, tačiau į tai neatsižvelgė skirdamas bausmę.

Apelianto nuomone, teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies taikymas P. J. naikintinas. Taip pat naikintinas ir BK 71 straipsnio taikymas, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – kartu su bausme negali būti skiriama (BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., turi būti subendrinta su 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu P. J. paskirta bausme.

Prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendį pakeisti. Panaikinti BK 75 straipsnio 1, 2 dalių ir 71 straipsnio nuteistajam P. J. taikymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą pagal BK 227 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis nesutinka, nes jos dėl jo tariamai padarytos nusikalstamos veikos yra neobjektyvios, padarytos remiantis tik dalimi byloje esančių įrodymų, neatsižvelgta į esminius įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą baudžiamųjų ir baudžiamųjų procesinių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką.

Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį iš esmės grindžia liudytojo E. G. parodymais, kuriuos įvertino ir apibūdino kaip nuoseklius ir itin kategoriškus. Nuteistojo nuomone, vertindamas liudytojo parodymus teismas didesnį dėmesį kreipė ne į tų parodymų esmę, bet į jų davimo būdą. Tai įrodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą.

Nuteistasis P. J. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose jo duotus parodymus, pagrindinius gynybos argumentus teismas vertino kritiškai, kadangi, anot teismo, „atliekant pirminę P. J., kaip kaltinamojo apklausą, vos tik uždavus klausimus apie E. G. bloknote jo darytus įrašus, P. J. atsisakęs duoti bet kokius paaiškinimus ir apie politinės partijos rėmimą nurodė tik paskesnės apklausos metu“. Teismas turėjo omeny 2009-12-01 apklausą, kai jis visiškai netikėtai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, atvesdintas į STT Klaipėdos būstinę, kur jo laukė žiniasklaidos atstovų būrys, kur jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo apklaustas kaip įtariamasis. Apelianto nuomone, tokia nekasdienių įvykių gausa ir eiga sukeltų šoką ir labai stiprios dvasios žmonėms, taip pat ir jam. 2009-12-07 apklausiamas kaip įtariamasis paaiškino, kad pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis net nelabai suprato, kuo yra įtariamas, todėl parodymų nedavė, be to, neduodamas parodymų, pasinaudojo savo procesine teise.

Nuteistojo P. J. įsitikinimu, vertinti baudžiamojo proceso dalyvio parodymus, atsižvelgdamas į proceso dalyvio būdą, charakterio ypatybes, sugebėjimą kalbėti sklandžiai ir panašiai, teismas neturi teisės.

Nuteistojo P. J. tvirtinimu, apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas ir 2009-08-13 pokalbio tarp jo, E. G. ir V. K. metu, jo iš bendro pokalbio konteksto ištrauktomis frazėmis, jas interpretuojant kaltinimo prasme: „P. J. pasako „aš nusikaltau, aš atsakysiu“; „aš jau prisiėmiau kaltę“. Apeliaciniame skunde rašoma, kad nuosprendyje nutylėta, kad to paties pokalbio su E. G. metu nuteistasis kategoriškai paneigė E. G. mintį, kad bloknote įrašyti 200000 yra kyšis ar papirkimas, kad nurodyta suma kaip nors susijusi su (duomenys neskelbtini) skelbiamomis derybomis dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini), kad nuteistasis atsisakė bet kokių E. G. siūlomų nuolaidų UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir paaiškino E. G., kad kyšio jam nesiūlė, nedavė, nesiūlys ir neduos ateityje, kad E. G. kyšį net nebūtų už ką duoti. Nuteistojo nuomone, nuosprendyje taip pat neužsiminta apie tai, kad E. G. iš tikrųjų prašė paramos jo atstovaujamai partijai. 2009-08-13 pokalbio metu nuteistasis P. J. paaiškino E. G., kad įrašą jo bloknote padarė paties E. G. prašymu, o E. G. to nepaneigė.

Nuteistasis P. J. tvirtina, kad grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi jo padarytu įrašu E. G. bloknote bei savo iniciatyva išaiškino įrašų turinį ir prasmę, tačiau nuosprendyje nepaaiškino skaičių „100000 Lt“, kurie „vakar buvo“, reikšmės.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl veikų, numatytų BK 225, 226 straipsniuose. Dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta šių veikų sudėtis. Klaipėdos apygardos prokuratūra pripažino, jog niekas niekam 100000 Lt kyšio nedavė, niekas kyšio negavo ir neėmė. Nuosprendis motyvuojamas ydingai, nurodant tik vieną iš bendro konteksto paimtą rašytinio įrodymo dalį, nors prie bylos yra pridėti kiti rašytiniai įrodymai, įrodantys 100000 Lt kilmę – UAB (duomenys neskelbtini) paramą liberalios pakraipos partijoms.

Apelianto tvirtinimu, iš byloje surinktų įrodymų turi būti aišku, ko buvo siekiama pareigūno papirkimu, būtina nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo turėtų atlikti paperkamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų valstybės tarnautojų prieštaringais parodymais. Kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta prieštaravimų pašalinti, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (2003 m. birželio 20 d. senato nutarimas Nr. 40). Nesurinkus įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–462/2009). Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra išaiškinta, kad teismų praktikoje griežtai laikomasi įrodymų pakankamumo teismo išvadoms taisyklės (baudžiamoji byla Nr. 2K–611/2004). Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Nebuvimas pakankamai įrodymų kaltinamajam padarius jam inkriminuojamą veiką reiškia, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apelianto aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte, baudžiamosiose bylose (2007 m. liepos 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–528/2007; 2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–347/2007) išaiškino, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ne kartą yra konstatavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Nuteistasis P. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Michailovskio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo P. J. apeliacinio skundo

Nuteistojo P. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad P. J. įrašą E. G. bloknote padarė E. G. iniciatyva, nėra ginčijamas, toks faktas patvirtintas liudytojo E. G. parodymais.

Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) papildomus statybos darbus pagal (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo konkursą turėjo atlikti jungtinę veiklos sutartį sudariusios kompanijos – (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). 2009-08-13 dėl minėtų papildomų darbų su šiomis kompanijomis buvo paskelbtos tiesioginės derybos. 2009-08-05 susitikimo su P. J. metu jie aptarė (duomenys neskelbtini) papildomus statybos darbus, būsimas derybas, klausė, kaip P. J. sekasi bendrauti su naująja (duomenys neskelbtini) bei V. K., kaip atsiskaito. P. J. pasakė, kad atsiskaito „kažkaip kitaip“. E. G. pagalvojo, kad atsiskaitoma kyšiais. E. G. nepaneigė, jog padavė P. J. savo užrašų knygelę, kurioje P. J. parašė: „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200000 Lt (duomenys neskelbtini) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“. E. G. nuomone, tokiu įrašu E. G. užrašų knygelėje P. J. jam pasiūlė 200000 Lt kyšį už palankaus sprendimo priėmimą derybų 2009-08-13 metu dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini). Apie jokią paramą (duomenys neskelbtini) partijai su P. J. nekalbėjo. Turėdamas duomenų, kad P. J. mėgsta pokalbius įrašinėti, bijodamas šantažo, P. J. parašytą 100 000 Lt sumą supratęs kaip jau duotą V. K. kyšį, E. G. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (t. 2, b. l. 137–148). To, kad E. G. užrašų knygelėje P. J. parašė kaltinime paminėtus žodžius ir skaičius (t. 1, b. l. 13), nuteistasis P. J. neneigė. Nuteistasis P. J. tik neigia faktą, kad tokiu parašymu jis siūlė kyšį. P. J. parodymais, 2009-08-05 jis atvyko į (duomenys neskelbtini) E. G. iniciatyva, su E. G. aptarė darbo reikalus. E. G. užsiminė ir apie anksčiau vykusį jų pokalbį apie P. J. galimybes finansiškai paremti (duomenys neskelbtini) partiją. Kadangi P. J. pasakė, jog viešai remti partijos nenori, E. G. padavė jam bloknotą, kuriame P. J. parašė, kokią pinigų sumą partijos rėmimui jis gali skirti, parašė: „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200000 Lt (duomenys neskelbtini) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“. Nuteistasis parodė, kad parašydamas „100000 Lt vakar įvyko“, jis turėjo omenyje UAB (duomenys neskelbtini) bei kitų jo vadovaujamų įmonių paramą (duomenys neskelbtini) partijai 2002, 2003 metais, šiai partijai priklausė ir E. G.. P. J. paaiškinimu, parašymas „likusius po derybų 200000 Lt (duomenys neskelbtini) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“ reiškė galimą (duomenys neskelbtini) partijos rėmimą nurodyta suma ateityje, jei iš (duomenys neskelbtini) gautų papildomų užsakymų, priklausomai nuo to, kiek gautų pelno, jokio pokalbio su E. G. apie darbus (duomenys neskelbtini) nebuvę.

P. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad raštelio turinį ir nuteistojo parodymus patvirtina prie bylos pridėti bankiniai mokėjimų pavedimai, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2002–2007 oficialiai parėmė (duomenys neskelbtini) pakraipos partijas 100000 litų.

Iš prie bylos pridėtų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2003-10-06 AB (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) partijai 25000 Lt, 2003-07-24 – 50000 Lt, 2002-10-25 – (duomenys neskelbtini) 5000 Lt, 2007-03-01 (duomenys neskelbtini) pervedė 20000 Lt (t. 2, b. l. 118–121).

Tiek nuteistasis P. J., tiek ir liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jų santykiai buvo dalykiški, geri. E. G. parodė, kad P. J. pažįsta nuo 1997 metų, kai tapo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 134, 143). Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje nepaneigė, jog 2001–2002 metais su P. J. kalbėjo apie paramą (duomenys neskelbtini), tačiau, ar buvo pervesti kokie nors pinigai, nežinojo. E. G. parodė, jog kai 2009-06-16 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, nuo to laiko su P. J. apie jokią paramą partijai nekalbėjo. Jei P. J. raštelyje būtų parašęs iki 39000 Lt sumą, E. G. būtų galėjęs pagalvoti ir apie siūlomą paramą partijai, tačiau raštelyje įrašą „200000 Lt“ suprato kaip jam siūlomą kyšį. E. G. parodymais, nebaigtiems bendrovės (duomenys neskelbtini) darbams buvo galima skelbti atvirą konkursą, o derybų metu, E. G. nuomone, rangovui atstovaujantis P. J. tikėjosi jam palankaus sprendimo dėl darbų kainos. E. G. nuomone, už tai jam ir buvo siūlomas kyšis (t. 2, b. l. 141–142).

Liudytojas E. G. P. J. apeliacinio skundo argumentą, jog jam bendrauti su P. J. buvo labai sunku, nes jo kalba būna neaiški, nesuprantama, patvirtino (t. 2, b. l. 143), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad abu vienas kitą suprato gerai. Kai E. G. padavė bloknotą, P. J. įrašą jame padarė neprašydamas jokio E. G. užuominos patikslinimo. Ši aplinkybė patvirtina ir E. G., ir P. J. parodymus, kad jų tarpusavio santykiai vien formalūs nebuvo. Tai patvirtina ir optinėje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoti garso įrašai, iš kurių matyti, jog P. J. su E. G. kalba kreipdamiesi vienas į kitą vienaskaitos įvardžiais, pavartoja ir necenzūrinius posakius. Pokalbių turinys ir tarpusavio bendravimo maniera patvirtina liudytojo E. G. parodymus, kad P. J. iš E. G. savo interesų patenkinimo tikėjosi. P. J. versija, jog jis E. G. siūlė ne kyšį, bet paramą jo partijai, yra logiška, tačiau ir vienas, ir kitas P. J. pinigų pažadėjimo faktas patvirtina, jog P. J., pažadėdamas 200000 Lt, siekė įtikti E. G. kaip (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui, siekė savo ir bendrovės (duomenys neskelbtini) interesų patenkinimo, tikėjosi neteisėtos E. G. veikos, vykdant generalinio direktoriaus įgaliojimus, pinigais už pageidaujamą rezultatą siekė E. G. papirkti.

BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Nuteistasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu užsiminė, kad UAB (duomenys neskelbtini) skelbė konkursus ir dėl asfaltavimo dangų tiesimo, aikštelės rengimo ir kitų darbų, kurių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nelaimėjo, nurodė, kad konkursai galėjo vykti 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tačiau tikslios datos P. J. neįvardijo. P. J. turėjo omeny, kad parems E. G. politinę partiją, jei pavyks laimėti minėtus konkursus (t. 2, b. l. 32–35). Apeliaciniame skunde apeliantas teigė, kad tuo pačiu laiku (duomenys neskelbtini) organizavo konkursus nuomojamose krantinėse esančių vandentiekio, lietaus nuotekų, pažeistų konteinerių remonto darbams atlikti, į kuriuos buvo pakviesta ir P. J. kontroliuojamos UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl jis parašė E. G. bloknote (duomenys neskelbtini), kaip apie konkursų ir derybų organizatorę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-08-14 (duomenys neskelbtini) buvo gautos (duomenys neskelbtini) paraiškos dėl dalyvavimo darbų pirkimo konkurse „Lietaus nuotekų tinklų tiesimas universalioje aikštelėje Nr. 2“, taip pat dėl dalyvavimo darbų pirkimo konkurse „Pažeistų konteinerių aikštelės statyba universalioje aikštelėje Nr. 2“. Šios paraiškos dėl gal būt vyksiančių konkursų buvo paduotos vėliau, jau po 2009-08-05 pokalbio su E. G. ir po 2009-08-13, kai turėjo vykti derybos dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini) . Jokios kitos derybos su (duomenys neskelbtini) numatytos nebuvo. Taip pat byloje yra 2009-03-19 (duomenys neskelbtini) paraiška dėl dalyvavimo darbų konkurse (t. 2, b. l. 124), tačiau, kad ši paraiška gauta (duomenys neskelbtini), duomenų nėra. E. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog įvykio metu apie jokias kitas (duomenys neskelbtini) organizuojamas derybas nežinojo. Jeigu koks konkursas ir buvo, tai jis su E. G. vadovaujama direkcijos veikla, derybomis, P. J. parašyto raštelio turiniu nesietinas (t. 2, b. l. 145).

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. teigė, jog E. G. daryti įtaką derybų dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini) eigos ar rezultatų neturėjo teisės, kadangi tai yra išimtinė viešojo pirkimo komisijos kompetencija. Netikėti liudytojo E. G. parodymais, jog P. J. pasiūlė jam kyšį už tai, jog jis būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, neteisėtai darytų įtaką tiesioginių derybų rezultatams UAB (duomenys neskelbtini) naudai, planuojant atlikti papildomus statybos darbus (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis nebuvo derybų dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini)viešųjų pirkimų komisijoje, tačiau galėjo save paskirti šios komisijos pirmininku, galėjo išleisti įsakymą derybas bet kada nutraukti ir paskelbti atvirą konkursą (t. 2, b. l. 144). Abejoti E. G. kaip (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus galimybėmis nėra pagrindo. Akivaizdu, jog įtaką viešojo pirkimo komisijos nariams generalinis direktorius E. G. daryti galėjo, ir nuteistasis P. J. tai suprato.

2006-12-04 sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Jungtinės veiklos sutarties pagrindu susitarė atlikti (duomenys neskelbtini) statybą (duomenys neskelbtini). Pirmas statybos etapas – (duomenys neskelbtini) statyba, antras statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97–103).

(duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos 2009-07-30 posėdžio protokolu nustatyta, jog nutarta objekto – (duomenys neskelbtini) statyba (duomenys neskelbtini) . I statybos etapas – (duomenys neskelbtini) statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas (duomenys neskelbtini) papildomų darbų vykdytoją parinkti neskelbiamų derybų būdu (t. 1, b. l. 64).

(duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos 2009-08-04 posėdžio protokolu nutarta neskelbiamų derybų dėl objekto – (duomenys neskelbtini) statyba, (duomenys neskelbtini). I statybos etapas – (duomenys neskelbtini) statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas (duomenys neskelbtini) papildomų darbų pirkimo dokumentams pritarti. Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pavesta į neskelbiamas derybas 2009-08-13 pakviesti pagal jungtinę veiklos sutartį veikiančias UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 65).

Iš nuteistojo P. J. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad tuo metu, kai vyko derybos dėl (duomenys neskelbtini) papildomų darbų atlikimo, P. J. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių problemų, buvo iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 137).

Liudytojas E. G. patvirtino, jog kainas dėl papildomų darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) turėjo suderinti ir pateikti abu rangovai (t. 2, b. l. 147).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo K. Z. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas K. Z. savo parodymus patvirtino. K. Z. parodė, kad derybos dėl (duomenys neskelbtini) papildomų darbų atlikimo neįvyko, nes nesusitarė su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) į derybas neatvyko. K. Z. buvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių problemų, (duomenys neskelbtini) kėlė klausimą, kaip bus paskirstytos jų pervestos lėšos už darbus ir kaip bus atsiskaityta su įmone. P. J. siekė šiuos papildomus darbus atlikti vienas (t. 2, b. l. 18–20, 150–151).

(duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos 2009-08-19 posėdžio protokolu Nr. 7 nutarta objekto – (duomenys neskelbtini) statyba (duomenys neskelbtini). I statybos etapas –(duomenys neskelbtini) statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas (duomenys neskelbtini) papildomų darbų pirkimą pabaigti, kadangi per (duomenys neskelbtini) nustatytą laiką nebuvo pateiktas pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių bendrovių pasiūlymas (t. 1, b. l. 63, 66).

Akivaizdu, jog P. J., nepasiekdamas bendro susitarimo su K. Z., manydamas, kad jo santykiai su E. G. geri, norėjo, jog E. G. paveiktų tiesioginių derybų rezultatus, todėl pasiūlė jam kyšį, E. G. bloknote parašė: „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200000 Lt (duomenys neskelbtini) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“. Bylos duomenys, P. J. rašytinis atsakymas bloknote „100000 Lt vakar įvyko“ į E. G. paklausimą P. J. apie jo ir uosto direkcijos santykius turėjo reikšti, kad 100000 litų kyšį P. J. davė V. K.. Toks P. J. parašymas turėjo E. G. įtikinti, kad P. J. gerai sutaria ne tik su juo, bet ir su kitais uosto direkcijos darbuotojais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-11 nutartimi prieš P. J. buvo leista atlikti tam tikrus neviešo pobūdžio veiksmus (BPK 158, 159, 160 str.). Šių veiksmų metu gauti duomenys buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 16–17, 23, 24–48, t. 2, b. l. 168–169).

Iš optinėje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoto garso įrašo matyti, jog pokalbis tarp E. G. ir P. J. vyko dėl derybų, matyti, jog P. J. dėl derybų negalėjo susitarti su K. Z., kaltino save (t. 1, b. l. 24–48). Kad rašė E. G. bloknote, P. J. neneigė. E. G. patikino P. J., kad skelbs darbams atvirą konkursą. Iš laikmenoje užfiksuoto pokalbio turinio akivaizdu, jog įrašas bloknote lietė ir V. K., todėl P. J. atsiprašinėjo už šmeižtą prieš V. K., teigė, jog pinigų jam nedavė. E. G. paminėjus pasiūlymą dėl likusių 200000 litų po (duomenys neskelbtini) derybų, tačiau pabrėžus, jog derybos nutrauktos, P. J. atsakė: „Nu, tai čia be (duomenys neskelbtini) da yr“. Vėliau E. G. pokalbio su P. J. metu pasakė: „ Bet aš dabar prisiminiau, kad tu kikenai, kad buvęs (duomenys neskelbtini) negali sau leist skrist lėktuvu. Paskui aš gaunu tavo pasiūlymą du šimtus tūkstančių litų“. Į tokią E. G. užuominą P. J. atsakė: „Nu. A blogai? E. G. pasakius, kad jam jų nereikia, P. J. atsakė: „Nu, ir nereik, ir, nu.“ Paskui P. J. prašo jo neanalizuoti ir teigia, jog:.. „aš nusikaltau, aš atsakysiu“ (t. 1, b. l. 34, 35). Nors nuteistasis P. J. vėliau ir neigė siūlęs pinigus, tačiau iš viso pokalbio bendro konteksto matyti, kad nei P. J., nei E. G. apie jokios partijos rėmimą nekalbėjo, kalba vyko apie derybas dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo. Iš pokalbio turinio matyti, kad 200000 Lt E. G. siejo būtent su derybomis dėl darbų, o P. J. šio fakto neneigė. P. J. pasakymas: „Nu, tai čia be (duomenys neskelbtini) da yr“, patvirtina, kad jis kyšio siūlymo už galimybę atlikti papildomus darbus (duomenys neskelbtini) nepaneigė.

Iš P. J. kalbos turinio įmanoma suprasti, kad jis neneigė, jog E. G. parašė apie 100000 Lt kyšio davimą V. K.. Bet pats savo veiksmus įvardijo kaip V. K. šmeižimą. Ta ikiteisminio tyrimo dalis dėl veikų, numatytų BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., buvo nutraukta, nenustačius V. K. papirkimo požymių (t. 1, b. l. 8–9). P. J. apeliacinio skundo argumentas, kad liko nepaaiškinta skaičių „100 000 Lt, kurie vakar buvo“ reikšmė, nepagrįstas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar baudžiamojoje byloje gauti duomenys, neišskiriant ir liudytojų parodymų, laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., už kurią nuteistas pagrįstai.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę P. J., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į nuteistojo lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nuteistasis padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), į paperkamo asmens padėtį visuomenėje, papirkimo sumos dydį, į tai, jog jis anksčiau neteistas, dirba, taip pat ir į nuteistojo padėtį visuomenėje.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendžio paskelbimo dieną jau buvo įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendis, kuriuo P. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 str. 1 d. už veiką, padarytą 2007-02-05. Prokuroro nuomone, teistumas už naują nusikaltimą patvirtina P. J. nenorą taisytis ir susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taikytas nepagrįstai.

Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apylinkės teismas bylą dėl papirkimo baigė nagrinėti 2010-11-05, dar iki Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo (t. 2, b. l. 174–186). Iki teismui išeinant priimti skundžiamą nuosprendį, P. J. buvo neteistas, todėl skundžiamame nuosprendyje vertinti P. J. elgesį remdamasis skunde nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nuteistasis P. J. anksčiau neteistas, dirba pats ir sukuria darbo vietas kitiems, todėl yra naudingas visuomenei. Netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas tik todėl, kad, kaip rašoma apeliaciniame skunde, nuteistasis turi didesnį finansinį potencialą, turi atitinkamą padėtį visuomenėje, išsilavinimą, atitinkamas pareigas, kurios jam gali palengvinti daryti BK 227 straipsnyje numatytus nusikaltimus, reikštų pažeisti teisingumo vykdymo principus, numatytus BPK 6 straipsnio 2, 3 dalyse. Įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laisvės atėmimas ir šios bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį – sulaikyti P. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins.

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam P. J., šio straipsnio nuostatomis vadovavosi, jas įvertino tinkamai, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo pagrįstai, tokį savo sprendimą nuosprendyje motyvavo tinkamai.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžiu. Tokia galimybė numatyta BPK 347 straipsnyje. Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu, tenkinant prokuroro apeliacinio skundo prašymą, skundžiamu nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrintų apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, taikydama nors ir dalinį bausmių subendrinimo principą, nuteistojo padėtį ne tik pasunkintų, bet ir suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka, todėl prokuroro prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkintinas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui (BPK 347 str.).

Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – panaikinimo tenkintina, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiam asmeniui BK šeštame skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK dešimtame skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 2 d.). Baudžiamojo kodekso X skyriuje atleidimo nuo bausmės atvejai numatyti BK 76, 77, 78, 79 straipsniuose. P. J. nuo bausmės atleistas nėra, jo laisvės atėmimo bausmės vykdymas tik atidėtas (BK 75 str.). BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kokios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme, bet įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas čia nenumatytas, todėl nuosprendžio dalis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės P. J. skyrimo keistina (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Šio nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimo nuteistajam P. J. panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.