Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-503/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
1-90-503/2012
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01983-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
T. S.
Civilinis ieškovas
T. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-503/2012(Proceso Nr. 1-14-1-01983-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Henrikai Chmieliauskienei,dalyvaujant prokurorei L. Kuprusevičienei,kaltinamajam T. S., jo gynėjui adv. A. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975-01-29, Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. Gerosios Vilties g. 25-74, Vilniuje, neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. S. nesunkiai sutrikdė sveiką, o būtent:

jis 2010-10-14, apie 02.00 val., Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7, prie naktinio klubo „Pramogų bankas“, be priežasties iš priekio sugriebė nukentėjusiajam T. T. už abiejų rankų, koja spyrė jam per kojas, po ko rankomis nustūmė nuo už nukentėjusiojo nugaros buvusio borto, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam T. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimu tipinėje vietoje.

Kaltinamasis T. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis dirba UAB „Nešė“, adresu Pamėnkalnio g. 7, Vilnius, apsaugos darbuotoju. Prieš kaltinime nurodytą laiką kaltinamojo draugas buvo išlydėtas iš klubo „Pramogų bankas“ pagal vidaus tvarkos taisykles. Po ko šis apie 02 val. lauke, ant laiptų prašė jį įleisti į klubą. Tačiau jo įleisti atgal į klubą po 24 val. nebuvo galima pagal minėtas taisykles. Dėl to šis vaikinas pradėjo jį įžeidinėti. Į tai jis jam atsakė, kad apsiramintų. Tačiau šis vis tiek neapsiramino. Po ko jis pasakė, kad jeigu neapsiramins bus panaudotos dujos. Po ko jiems vis dar būnant ant laiptų, jis išsitraukė dujų balionėlį ir dėl to vaikinas ir T. T. nubėgo į skirtingas puses. Po ko T. T. kojomis užkliuvo už borto ir nukrito. Po ko atsikėlė ir nuėjo. Į nagrinėjimo teisme dalyvių ir teismo klausimus atsakė, kad vaikinas ir T. T. norėjo prasibrauti į klubo vidų. Jis gal 5-10 metrų, vėliau patikslino 5-10 metrų, su išsitrauktu dujų balionėliu bėgo paskui vaikiną ir T. T.. Šiuos vijosi dėl to, kad norėjo juos pagąsdinti ir kad šie paliktų teritoriją. Neigė, kad jis T. T. sugriebė už rankų, spyrė jam per kojas ir jį stūmė nuo borto. Taip pat atsakė, kad lauke ant klubo laiptų jis konfliktavo su vaikinu, tačiau tuo metu T. T. buvo ramus. Be to, J. buvo diskotekoje, po to su juo kalbėjo lauke. Tačiau tuo metu Juchnevičius jam nepadėjo dirbti apsaugoje.

Gynybos liudytojas P. J. teisme paaiškino, kad pažįstą T. S., jis yra geras jo pažįstamas, o nukentėjusiojo nepažįsta. Praeitą rudenį, datos tiksliai neprisimena, apie 1 val. nakties buvo išėjęs į lauką parūkyti. Pamatė besiplieskiantį konfliktą tarp jo seno, gero pažįstamo Tadeušo ir dviejų stambių jaunuolių. Jaunuoliai keikėsi ir bandė įeiti į pastato vidų. Į ką T. atsakė, kad jų neįleis vidun, ir pasiūlė eiti namo. Tačiau šie jaunuoliai T. bandė vis tiek provokuoti. Jį tiesiog provokavo, o jis nusprendė morališkai padėti draugui. Vaikinai buvo stambūs, todėl galvojo, kad jų dviejų išsigąs. Konfliktas pasireiškė tuo, kad jie keikėsi, grasino. Jis jiems pasakė, kad jie nusiramintų, kad iškvies policiją. Dėl to šie dar labiau susinervavo. Be to, konfliktas vyko lauke prie Pramogų banko, prie rūkomojo, prie įėjimo durų, kitoje pastato pusėje. Jis nematė, kad T. kam nors būtų sudavęs smūgius, kad spirtų. Dėl to kas pirmas pradėjo konfliktą, tai tie abu jaunuoliai, jau T. grasino. Kaip minėjo jaunuoliai buvo gan stambūs. Be to, jis pamatė konfliktą, tik išėjęs iš „Pramogų banko“. Po to matė visą konflikto eigą. Po to kai jis pagrasino, kad iškvies policiją, jaunuoliai pradėjo elgtis agresyviai. T. pagrasino jiems dujiniu balionėliu ir jie tada pradėjo sprukti. Nukentėjusysis bėgdamas užkliuvo už bordiūro ir nukrito. Atsakė, kad T. su dujinių balionėlių pagąsdino jiems tam, kad konfliktą atitraukti. Tačiau T. dujinio balionėlio nepanaudojo. Tvirtina, kad jaunuoliai išsigando dujų balionėlio, ir pradėjo bėgti. Jie iš pradžių bėgo laiptais. Be to bordiūras ten yra, ir ankščiau žmonės dėl jo buvo paslydę. Šis bordiūras gan statokas, nelabai matomoje vietoje. Bordiūras randasi kairiau nuo laiptų. Jam užsifiksavo, kad nukentėjusysis nukrito. Jis su T. toliau stovėjo. Po ko nukentėjęs atsistojo, jie nėjo pažiūrėti ar jam reikia pagalbos. T. nebuvo prie nukentėjusiojo priėjęs, jokių veiksmų iš T. pusės nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo. Be to, toje vietoje kur buvo bordiūras yra tamsesnė vieta. Tuo metu lauke daugiau apsaugos darbuotojų nebuvo, o buvo tik jis ir T. Be to, jis studentas ir tuo metu niekur nebuvo įsidarbinęs. O T. jį praleidžia į klubą, kodėl gi ne. Patikino, kad fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir T. nebuvo. Atsakė, kad konflikto metu jaunuoliai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Patikslino, kad T. bandė juos nuraminti, kad jie eitų savo keliais. Taip pat T. šiems pasakė, kad į klubą jų neįleis, jiems jau gana. Mano, kad šie jaunuoliai buvo išgėrę, nes labai agresyviai elgėsi. Be to, dažnai pas apsaugos darbuotojus būna konfliktų. Tačiau tiksliai neatsimena kaip ten viskas buvo. Atsimena, kad jie keikėsi, agresyviai elgėsi, bandė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis T. S. teisme neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Nukentėjusiojo T. T. teisme duotais paaiškinimais, kad jis su studijų draugu E. nuėjo į klubą „Pramogų bankas“. Su juo jis išsiskyrė klubo viduje. Po to jis jo pasigedo, nuėjo į klubo apačią. Jam pasakė, kad E. lauke, su apsaugos darbuotojais vyksta konfliktas. Po to jis nuėjo į rūbinę, pasiėmė striukę. Išėjo į lauką, o čia buvo du apsaugos darbuotojai, kurie kalbėjosi, vartojo necenzūrinius žodžius Evaldo atžvilgiu. Jis E. pakvietė, prie E. priėjo, jį patraukė už rankos, nutempė nuo apsaugos darbuotojų. Kaltinamojo kolega kažką pasakė, po ko, kad jis ir E. bus primušti. Jis suprato, kad šiedu apsaugos darbuotojai stengiasi išprovokuoti konfliktą. Po to jiems beeinant šie jiems kažką suriko. Jis pamatė, kad E. pradėjo bėgti, o jo (T. T.) mintys buvo kviesti taksi ir važiuoti namo. Bet jis pamatė, kad kitas apsauginis puolė E. vytis. Apsisuko, o kaltinamasis jau buvo prie jo. Jokio dujų balionėlio nebuvo. Šis sugriebė jam už rankų. Šis paėmęs jam už rankų, spyrė per koją po ko jis atbulas nukrito. Jis nematė, kad buvo bortas. Galvojo, kad ant žemės nukris. Tačiau po nugriuvimo plyšo ausis, lūžo ranka. Policijos pareigūnų nekvietė, nes jis buvo pažemintas prieš draugus. Draugai, tačiau kurie neprisimena, buvo pribėgę prie jo, o jis jiems pasakė, kad jam jokios pagalbos nereikia. Paskui jis nuėjo palei upę. Taip pat atsakė, kad kaltinamasis jį pasivijo, nieko nesakė, be žodžių sugriebė už rankų, spyrė. Kas toliau vyko kai jis nukrito, nelabai pamena. Be to neatsimena kaip jis atsistojo, kažkas padėjo, bet tiksliai nepamena. Tačiau kaltinamojo jau nebuvo, jis buvo nuėjęs. Jam buvo sugadinti daiktai, o būtent: jo telefonas Samsung, kuris buvo kišenėje (suskilo šio ekranas, o remontas kainavo kiek pamena 50 litų), buvo sudaužytas brangus Armani laikrodis, kuris kainavo 600 litų, suplėšyta striukės nugara (striukė kainavo 180-200 litų). Be to, kai kaltinamasis jį stūmė, greičiausiai su viena ranka, jis griuvo šonu, po ko visas veidas buvo nubrozdintas. Jam nusikalstama veika padaryta turtinė žala - dėl turo sugadinimo 968 litai, plius dar išlaidos už rentgeno nuotraukas. Be to buvo išlaidų, kurių pagrįsti negali, nors dažnai važinėjo į reabilitacijas sumokėjo už vaistus, tepalus, rankos įtvarą. Profesionaliai sportuoti kol kas dar ne labai gali. Be to šiuo nusikaltimu jam buvo padaryti moralinė 20 000 litų žala, nes tuo metu kai nukrito, matė jį pažįstami žmonės. Tuo metu siaubingai jautėsi, norėjo prasmegti į žemę. Be to dėl patirto pažeminimo jautėsi baisiai. Be to rankos sužalojimas pakenkė jo sporto karjerai, negalėjęs dalyvauti atrankinėse varžybose iškrito iš Lietuvos rinktinės, dėl to neteko galimybės pakliūti į Londono olimpiadą. Be to nėra jokios garantijos, kad galės toliau sportuoti. Nors boksas gan neblogai sekėsi, buvo geri rezultatai. Dėl antrojo apsauginio J. atsakė, kad lauke ant laiptų šis ir kaltinamasis buvo su kostiumais apsirengę. Be to pamena, kad J. buvo apsivilkęs baltą golfą. Tačiau minėtoje vietoje labiausiai kaltinamojo kolega J. konflikte su jo draugu E. reiškėsi. O kaltinamasis buvo daug ramesnis. Jis J. įsiminė, nes jis provokavo konfliktą. Be to, jis ir jį provokavo. Mano, kad jeigu jis nebūtų išėjęs į lauką, tai šie apsauginei būtų sumušę jo draugą E. Taip pat, atsakė, kad pagal visas aplinkybes, aplinką jis suprato, kad J. apsaugos darbuotojas. Jam dėl to nekilo jokių abejonių. Neigė, kad kaltinamasis turėjo dujų balionėlį. Be to, kaltinamasis dėl dujų panaudojimo neįspėjinėjo, nebuvo ištraukęs dujų balionėlio. Taip pat atsakė, kad kai kaltinamasis bėgo jam pasirodė, kad šis „kažką griebti iš kišenės, iš vidaus ištraukti“, tačiau jis nežino ką, gal šautuvą, bananą, ar kažką. Tačiau jis rankas iškėlė į viršų, o jis jam griebė už rankų. Jis tiesiog rankas iškėlė į viršų. Jis norėjo, kad nenaudotų jokios jėgos prieš jį, nes jis nieko nepadarė. Be to, atsakė, kad nuo laiptų iki borto yra kažkur 15 metrų. Taip pat neigė kaltinamojo teiginį, kad jis veržėsi atgal į klubo vidų, nes jam nebuvo tikslo tai daryti, nes jis buvo pasiėmęs striukę ir planavo eiti namo. Taip pat atsakė, kad jis ant laiptų nekalbėjo su liudytojais, su apsauginiais. Mano, kas jis nesuteikė progos sumušti jo draugą, todėl jį apsauginis puolė vytis. Be to, kaltinamasis jį puolė vytis įpusėjus, jau arčiau to borto. Jis ant krašto borto nebuvo užlipęs. Be to, jis sugriebtas paėjo kelis žingsnius atgal, o kaltinamasis matė už jo bortą. Po ko spyrė per kojas ir nustūmė. Neigė, kad, bėgant priekiu link borto, įmanoma užkliūti. Be to, atsakė, kad tuo metu nebuvo aklinai tamsu, gerai apšviesta, tačiau matėsi kur eiti. Atpažinimo metu iš nuotraukų jis negalėjo tiksliai atpažinti kaltinamojo, nes jis jo gerai neįsidėmėjo. Atpažinimo protokole nurodė, kad buvo tamsu dėl to, kad turėjo omenyje, kad įvykis buvo naktį. Taip pat atsakė, kad įvykio metu jis nematė, kurioje vietoje buvo teisme apklausti liudytojai. Be to, jis, kad kas iš paskos kaltinamojo bėgtų, nematė. Taip pat atsakė, kad klubo viduje jam draugė pasakė, kad lauke vyksta konfliktas, konflikto užuomazgos tarp E. ir apsaugos darbuotojo jis nematė. Tačiau gal nusileidžiant galėjo matyti tą konfliktą, tačiau jis ėjo striukės pasiimti, nes bet kokiu atveju ruošėsi eiti namo. Taip pat atsakė, kad, berods, jam kaltinamasis kaire koja spyrę per dešinę koją. Tai sprendžia dėl to, kad jis po smūgio į tą pusę sukosi. Ar koja stiprus smūgis negali pasakyti. Smūgio pakako, kad sukluptų, be to toks smūgis buvo netikėtas. Neneigė, kad po sužalojimo dalyvavo varžybose. Tačiau Europos čempionate Turkijoje jam atsinaujino trauma. Taip pat atsakė, kad nei vienoje medikų apžiūroje neminėjo smūgių per kojas, nes sužalojimų nuo to spyrio nesimatė, o kiti nuo griuvimo sužalojimai buvo akivaizdūs.

Teisme apklausto liudytoju E. L. paaiškinimais, kad T. T. pažįsta, nes kartu studijuoja pedagoginiame universitete. Praeitais metais spalio mėnesį jis buvo klube „Pramogų bankas“. Klubo viduje jį apsauginiai išprašė iš klubo be priežasties. Jis iš lauko pusės prie rūkomojo priėjo prie durų. Sulaukė T. T., nes jis atėjo jo ieškoti kur jis dingo. Be to, lauke prie durų jis apsauginių klausė kodėl jį išvarė. Jiems bekalbant, iš minios pribėgo mergina, ji lygtai puolė jį, jis gynėsi, ją atstūmė nuo savęs. Po to apsauginiai vijosi jį, o jis bėgo link aikštelės, žiūrėjo kas vyksta. Matė, kad Tadą nustūmė apsauginis. Parodė į kaltinamąjį T. S.. Stūmė ar koja spyrė. T. buvo priešais jį, o apsauginis buvo už Tado. Nematė ką tiksliai apsauginis darė. Matė, kad nuo kažkokių judesių Tadas krito ant žemės, ant asfalto. Tadas nukrito stovėjimo mašinos aikštelėje, ten metro aukščio bortas. Be to ten aikštelė žemiau, o T. nuo aukštesnės dalies krito. Atsakė, kad klube priėjo prie jo du apsauginiai, abu vilkėjo uniforma. Vienas iš apsauginių buvo kaltinamasis, o kitas buvo tamsus. Tačiau lauke kartu su kaltinamuoju ir tas kitas apsauginis buvo. Šio po įvykio daugiau nematė. Tačiau kai Tadas nukrito, jiedu nuėjo į klubą. Jį vijosi ne kaltinamasis, o kitas apsauginis. Taip pat atsakė, kad įsitikinęs, kad kitas apsauginis tai P. J.. Jis norėjo sužinoti, kodėl jis turėjo išeiti iš klubo. Dujų balionėlio apsauginis nebuvo išsitraukęs. Jis gal įkyriai klausinėjo apsauginių, todėl šie supyko. Jis nuo jų bėgo, nes šie vijosi. Jie lipo laiptais žemyn ir ėjo link jų. Po ko jis bėgo iki aikštelės. Tačiau jei vejasi, tai ne iš gero. Galvojo, kad nori ką nors bloga jam padaryti. Be to, toje vietoje, t.y. už klubo ribų, ne jų darbo vieta. Kai nukrito T. prie jo kaltinamasis nepriėjo. Tačiau po kiek laiko jis priėjo prie T. T. veidas buvo sužalotas, kruvinas. Po to jiedu keliavo namo. Taip pat atsakė, kad klube jis su T. buvo. Čia jis vartojo alkoholį, tačiau T. nevartojo. Jis buvo vienas prie laiptų, o T. atėjo vėliau. Jiedu buvo laiptų apačioje, o apsauginiai aukščiau, viršuje. Patikslino, kad nežino kodėl apsauginiai puolė juos vytis. Jį vijosi apsauginis, o T. kaltinamasis. Jis bėgo link mašinų aiktelės. Jį su T. skyrė šioks toks atstumas, T. gal greitesniu žingsniu ėjo. Tačiau jį apsauginis iki platformos apačios vijosi, o Tadas buvo nustumtas. Be to, jo paminėti apsauginiai prie borto buvo kartu. Tačiau ta vieta, platforma nelabai apšviesta, buvo tamsu. Taip pat atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui labai negalėjo apibūdinti kito apsauginio, tiesiog žinojo, kad buvo žemesnis, tiesiog stambesnis ir tiek. Kai T. nugriuvo jis priėjo prie T., apžiūrėjo jį, ir jiedu išėjo namo. Pagalbos niekas nesuteikė. Policijos nekvietė. Tačiau kai nugriuvo T., prie jo buvo priėjusi viena mergina, vardu I. Taip pat atsakė, kad apsauginiai buvo su uniforma, - švarku, juodomis kelnėmis, golfu. Apsauginiai buvo juodai apsirengę. Nepamena, tačiau mano, kad ant šių uniformų jokio užrašo nebuvo, kaip ir kad būtų užrašyta apsauga. Paskui T. daugiau niekas nebėgo.

Į klausimus liudytojas P. J. atsakė, kad jis tuo metu nedirbo šiame klube apsaugos darbuotoju. Tikslai neatsimena kaip tuo metu buvo apsirengęs, gal tamsiau. Be to, E. L. nesivijo, nes neturėjo reikalo.

Į klausimus liudytojas E. L. atsakė, kad mano, jog įvykį matė iš rūkymo vietos daugiau žmonių, nes lauke buvo žmonių. Šie buvo prie centrinių klubo durų, tačiau po to įvykio niekas nebuvo priėjęs. Bendravimo metu su apsauginiais prie laiptų gal ir buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, bet ne jų atžvilgiu. Ne kreipiniais buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Patikslino, kad apsaugos darbuotojai vartojo necenzūrinius žodžius, juos vijo šalin. Be to kaip buvo vienas lauke konflikto nebuvo, jis tik klausinėjo dėl ko buvo pašalintas iš klubo. Taip pat patikslino, kad jo atžvilgiu apsauginiai vartojo necenzūrinius žodžius.

Teisme apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį T., pažįsta E., ir apsauginį, - matytą T. Kito piliečio liudytojo P. neatpažįsta. Ji, T. ir E. studijuoja pedagoginiame universitete. Pernai, kuomet ji buvo pirmame kurse, per pirmakursių studentų krikštynas, dienos tiksliai neatsimena, vakare ji stovėjo rūkomajame ir su juo buvo T. Priešais buvo aptverta juostelė, stovėjo apsauginis ir kitas apsauginis, bet ne tas kuris čia sėdi. E. prašėsi į Pramogų banką. Po to jie apsižodžiavo keiksmažodžiais. E. keikėsi ir apsauginis irgi keikėsi. Be to apsauginis E. varė lauk. Ji pasakė T., kad eitų atitraukti E., šis išėjo. T. stovėjo apačioje, šaukė, kad nuliptų E.. Tačiau E. vėl su apsauginiu apsikeitė replikoms. T. stovėjo, apsauginis jam trenkė per kojas. Po to ji pakėlė T. kruviną. Atsakė, kad ji matė, kad jiedu (apsauginis ir T.) susikibo ir matė tiesiog T. griuvimą. Be to matė kaip buvo apsauginio spyris T. per kojas. Tada griuvo nuo borto. Be to kažkaip apsauginis su T. rankomis susikibo. Tačiau tiksliai kaip negali pasakyti. Patikslino, kad apsauginis spyrė T. per kojas ir jisai griuvo žemyn. T. nuo to spyrimo nugriuvo. T. ant borto stovėjo, todėl tiek ir reikėjo, kad nugriūtų. Jis nugriuvo atbulas. Patikslino, kad apsaugos darbuotojas, kuris spyrė Tadui yra Tadeušas, jis kaltinamasis. Kito apsauginio ji neprisimena, tačiau šis nusivijo E. kažkur į kitą pusę. Nubėgo tolyn. Taip pat atsakė, kad E. nuo laiptų nulipo, o T. stovėjo žemai. Kaltinamasis apsauginis prie T., o kitas apsauginis nusivijo E. Teismui parodė, kurioje vietoje ji rūkė, kur buvo aptverta su juosta, nuo kurio borto T. buvo nustumtas. Iš pradžių konfliktas vyko lauke. Parodė, kad kairėje pusėje prie kolonų. Taip pat parodė, kurioje vietoje Tadas stovėjo (laiptų apačioje), o E. viršuje. Po to T. užlipo ant bordiūro ir gavo per kojas. Jis nukrito apačion. Tačiau per kojas T. sudavė kaltinamasis. Nežino ar T. buvo išgėręs, jiedu kartu negėrė. Be to, nežino, kodėl T. nusivijo. Tačiau T. kvietė E. Gal užkliuvo, kad jis ten šūkauja, nežino kodėl. T. muštis nekvietė. Mano, kad apsauginiai buvo išgėrę, nes jie buvo agresyvūs. Taip pat, atsakė, kad kai T. nukrito, apsauginis nieko nedarė. Jis tik sugrįžo atgal į pastatą. Ji nematė, ką kitas apsauginis E. padarė. Be to ji išbėgo į lauką, bandė T. tempti link namų. Ji akimirką T. vijosi, nežino kas vyko. Kol bėgo į lauką, tai nematė kas vyko. Tačiau kaip apsauginis nusivijo T. matė, kaip ir tai kaip apsauginis davė per kojas Tadui po ko šis nukrito. Dėl to kad apsauginis būtų rankomis pastūmęs T., jai sunku pasakyti. Be to sunku pasakyti kas ką stūmė. Be to, po kojų smūgių nematė, kad kas ką nors stumtų. Atsakė, kad tvirtina, kad apsauginis ir T. susikibo rankomis, apsauginis T. davė per kojas ir nuo to smūgio T. nukrito. Taip pat atsakė, kad ji buvo ant laiptų rūkomajame. Nežino koks atstumas buvo nuo jos iki apsauginio ir T. susikibimo, spyrio per kojas, ir T. nukritimo vietos. Tačiau kas vyko ant to borto ji matė. Gal 100-150 metrų. Be to, kiek pamena, vieta kurioje buvo bortas, aikštelė buvo apšviesta. Be to, T. gal nuo tų laiptų kažkiek pabėgo. Tačiau kaip T. vijosi kaltinamasis, jiems iš paskos niekas nebėgo. E. bėgo, jį vijosi apsauginis, jiedu bėgo kažkur ar tiesiai ar link dešinės, bet nelink to borto. Jie kažkur kitur nubėgo. Kai nugriuvo T., ji E. šalia nematė. Patikslino, kad kai E. atbėgo prie T., tai ji su T. buvo dviese. Dar apsauginis stovėjo kažkiek laiko ir nuėjo. Taip pat atsakė, kad T. striukė buvo suplyšusi, veidas kruvinas, ranka kabo. Lygtai kairė raka kabėjo, ji neatsimena. Tačiau pas Tadą laikrodžio nepastebėjo, aplinkui laikrodžio šukių nematė, specialiai nežiūrėjo. Patikslino, kad T. griuvo aukštielninkas, atbulas. Taip pat atsakė, kad ji jokio dujų balionėlio nematė, o kad kas būtų perspėjęs dėl dujų panaudojimo ji negirdėjo.

Teisme apklaustas liudytoju G. V. paaiškino, kad pažįsta T. ir E., o apsauginius matė tą vakarą klube. Rodydamas, P. jam nuplėšė bilieto šaknelę, kaip pirko bilietą, o apsauginis T. sužalojo T. Taip pat paaiškino, kad jis pedagoginio universiteto studentas. Matė, kad pramogų banko aikštelėje apsauginis nustūmė T. nuo rampos, laikydamas taip (rodydamas) už rankų ir pakirsdamas per kojas. Po ko, T. aukštielninkas nukrito ant galvos. Be to, matė, kad apsauginis sugriebė, laikė T. už rankų ir jį nustūmė. Apsauginiai puolė muštis, o T. norėjo apginti E. Be to apsauginis tiesiog T. už rankų sugriebė ir per kojas davė. T. rankų pakėlimas reiškė, kad nereikia konfliktų, tuo rankų pakėlimu T. demonstravo taiką. E. buvo šiek tiek išgėręs, o apsauga jį išvarė. Šį išvarė tie patys - kaltinamasis ir P., o išvarė į kiemą. Tačiau E. nenorėjo eiti namo, o T. jį vedė. Be to, E. konfliktavo su apsauginiais. Gavosi, kad abu apsauginiai pradėjo pulti E. ir T., ir galiausiai sužalojo T. Jam atrodo, kad apsauginiai buvo blaivūs, tačiau tiksliai nežino. Tačiau apsauginiai buvo labai pikti ir susinervavę. Apsauginiai dujų balionėlių nenaudojo. Tačiau keikėsi visi. Po to apsauginiai atbėgo ir pradėjo kovinius veiksmus rodyti, judesius, ypač salės gale sėdintis apsauginis (parodė į liudytoją P. J.). Kai T. nugriuvo, jis atėjo jam padėti, tada jam kaltinamasis pasakė „...“. Be to apauginiai konflikto metu nieko nekalbėjo apie policiją, paprasčiausiai jie nesileido į kalbas ir buvo agresyviai nusiteikę, nelinkę kalbėti. Be to, kiek žino T. visiškai alkoholio negeria. Atsakė, kad bilieto šaknelę nuplėšė P. J., parodydamas į jį. Be to šis jį apieškojo, vėliau žadėjo išmesti iš klubo. Taip pat atsakė, kad jis buvo lauke ir matė kaip viskas vyko.

Liudytojas P. J. atsakė, kad jis neplėšė jokios šaknelės, nedirbo. Jis geras T. draugas. Jis norėjo T. padėti ir jo reikalas padėti. Be to, jaunuoliai vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi agresyviai elgėsi. Jie ne tiesą kabą. Be to, jis tiksliai neprisimena kuriam aukšte studentai šventė. Turbūt „Pramogų banko“ trečiajame aukšte. Be to, jis ir T. ankščiau dirbo apsaugos darbuotojais striptizo klube. Be to, kiekvieno piliečio pareiga sustabdyti pažeidėją. O tuo metu nebuvo laiko skambinti policijai. Be to jis tuo metu nieko nesivijo. Be to jis minėjo kodėl dujų balionėliu buvo pagrasinta. Juo pagąsdino T.

Liudytojas G. V. atsakė, kad jis buvo „Pramogų banko“ trečiajame aukšte, pirmakursių krikštynose. O T. sutiko tada, kai jis jį pamatė rūkykloje, kai prasidėjo konfliktas. Be to, T. ir E. jau buvo išvaryti iš klubo, o jis buvo rūkykloje ant laiptų. Pamatęs konfliktą, nusprendė jiems padėti. Kai jis priėjo, buvo likę nedaug atstumo. Pamatė kaip nuspyrė. Jis nušoko nuo tos juostos, o tas apsauginis jam pasakė - eiti atgal. Taip pat atsakė, kad jis ėjo iš paskos kaltinamajam, o liudytojas (P. J.) nenorėjo leisti, kad jis eitų tarp jų. Sakė, kad ir jam tas pats bus. Be to, E. stovėjo šalia T. visą laiką. Tik po to, kai E. nušoko nuo rampos, o T. nustūmė, tarp jų atstumas buvo 3-4 m. Po to dar Tado draugė priėjo prie T., ir jis priėjo prie T. Jis nepastebėjo ar T. buvo su laikrodžiu. Tačiau pats konfliktas vyko prie rūkyklos, o atstumas nuo rūkyklos iki vietos kurioje Tadas buvo nustumtas, buvo kažkur 15 metrų. Be to, prie rūkyklos T. bandė nuvesti E., o apsauginiai toliau konfliktavo. Nežino kodėl T. pradėjo bėgti.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuomet liudytoja I. K., kaip asmenį, sužalojusį T. T. atpažino T. S. ir nurodė, kad šis sužalojo T. T.; tai jis spyrė Tadui per kojas, o po to nustūmė (numetė) nuo borto (b.l. 62-64).

Specialisto išvada Nr. G 4106/10(01), kurioje nurodyta, kad T. T. nustatyta veido sumušimas, odos įbrėžimas virš dešiniojo antakio, muštinė dešinės ausies kaušelio žaizda, padaryta paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais; dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimas tipinėje vietoje, galėjo būti padarytas griuvimo metu, atsitrenkiant ir atsiremiant dešine ranka į kietą buką paviršių. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 52-54).

Nukentėjusiojo T. T., liudytojų E. L., I. K. ir G. V. teisme duoti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs. Šiais jų paaiškinimais nenustatyta priežasties netikėti, abejoti. Jie vieni kitiems neprieštarauja, priešingai, vieni kitus papildydami, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Liudytojų paaiškinimuose esantys nesutapimai dėl jų buvimo vietos kuomet jie matė, girdėjo žodinį E. L. konfliktą su kaltinamuoju, taip pat nesutapimai esantys jų nurodytose aplinkybėse apie nukentėjusiojo sužalojimą, sužalojimo pasekmes, atstumą nuo jų iki nukentėjusiojo sužalojimo vietos, aplinkybes po nukentėjusiojo sužalojimo ir kt., neesminiai, teismo vertinami kaip, suprantamai, neturimos patirties, išraiškos tokio pobūdžio bylose stoka ir objektyviomis klaidomis. Be to, tokie liudytojų paaiškinimai liudija tai, kad šie tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiuoju iki teismo posėdžio specialiai nesiruošė kalbėti vienodai. Nukentėjusiojo ir aukščiau nurodytų liudytojų teisme duotų paaiškinimų (faktinių aplinkybių) analizė neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis T. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje be priežasties iš priekio sugriebė nukentėjusiajam T. T. už abiejų rankų, kaire koja spyrė jam per kojas (o įspyrė į dešinę), po ko rankomis nustūmė nuo už nukentėjusiojo nugaros buvusio borto. Todėl šie jų paaiškinimai yra kaltinamojo kaltės įrodymai.

Aukščiau paiminėtais duomenimis, kurie užfiksuoti protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat nenustatyta priežasties netikėti, abejoti. Jie vieni kitiems ir nukentėjusiojo bei liudytojų teisme duotiems paaiškinimams neprieštarauja. Priešingai, vieni kitus papildydami, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o būtent, kad liudytoja L. K. atpažino kaltinamąjį, kad kaltinamasis nusikalstama veika nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl šie duomenys taip pat yra kaltinamojo kaltės įrodymai.

Kaltinamojo T. S. teisme nurodyti argumentai neįtikinantys. Nes jis teismo posėdžio metu nenurodė jokios įtikinamos priežasties, kodėl nukentėjusysis, minėti liudytojai teisme sakė netiesą, ko siekė, sakydami netiesą. Be to, jo teisme nurodytos aplinkybės dėl įžeidinėjimo, dujų balionėlio, kad nukentėjusysis norėjo prasibrauti atgal į klubą paneigtos aukščiau nurodytų liudytojų teisme duotais paaiškinimais. Teisme tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai pavirtino, kad tik kaltinamasis, P. J. ir E. tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, pats T. S. teisme patvirtino, kad jo ir E. L. bendravimo metu nukentėjusysis buvo ramus, o liudytojai I. K., G. V. dar ir tai, kad nukentėjusysis Evaldą iš konfliktinės situacijos kvietė išeiti, bandė jį išvesti. Be to, G. V. dar ir tai, jog T. T., jo sužalojimo vietoje rankas prieš kaltinamąjį buvo pakėlęs ir tuo aiškiai demonstravo, kad nereikia konflikto. Todėl visiškai akivaizdu, kad nuo pat pradžių nukentėjusysis nenorėjo problemų ir siekė jų išvengti draugui E. Be to, kaltinamasis teisme pripažino, kad jis 5-10 metrų bėgo paskui T. T.. Tačiau neigia, kad prie T. T. pribėgo ir jo atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytus veiksmus. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo neišsamus paaiškinimas yra tik jo neįtikinama gynybinė pozicija.

Gynybos liudytojo P. J. teisme nurodyti argumentai neįtikinantys. Nes jo teisme nurodytos aplinkybės dėl įžeidinėjimo, dujų balionėlio, kad nukentėjusysis norėjo įeiti atgal į klubą, paneigtos aukščiau nurodytų nukentėjusiojo ir liudytojų teisme duotais paaiškinimais. O jo nurodyta aplinkybė, jog jis sakė, kad E. L. ir nukentėjusiajam iškvies policiją, nepatvirtinta nei vieno liudytojo teisme duotais paaiškinimais, beje netgi ir kaltinamojo. Be to, teisme tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai pavirtino, kad tik kaltinamasis, jis (P. J.) ir E. tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius. Gi, jo paaiškinimus dėl įžeidinėjimo teisme paneigė netik tai kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai, bet ir pats T. S.. Be to, jo teisme duotus paaiškinimus, kad jis nebuvo nuo pat konflikto pradžios, paneigė teisme duotais paaiškinimais nukentėjusysis ir minėti liudytojai. Dėl dujų balionėlio tai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. S. pareigūnui nenurodė jokių aplinkybių dėl dujų balionėlio turėjimo, perspėjimo dėl dujų panaudojimo. Po T. S. apklausos, praėjus palyginus nemažam laiko tarpui, liudytojas P. J. jo apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė aplinkybes dėl dujų balionėlio. Teisme, įrodymų tyrimo metu kaltinamasis jau nurodė aplinkybes dėl dujų balionėlio. Šios aplinkybės teismui leidžia teigti, kad kaltinamasis ir liudytojas P. J. buvo suderinę kokius paaiškinimus reikia teisme jiems duoti. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad liudytojo P. J. teisme duoti paaiškinimai yra tendencingi, siekis pagrįsti kaltinamojo nepagrįstą gynybinę poziciją.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. S. tyčia, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. T. sveiką. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo T. S. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis prieš tai administracine tvarka baustas, neteistas, dirbo UAB „Sėkmės tiltas“. Jo darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Šiuo metu kaltinamasis T. S. dirba toje pačio darbovietėje. Be to, jis turi nepilnamečius sūnų ir dukrą, kuriais rūpinasi, juos išlaiko. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam T. S. paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 208,44 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamojo T. S. kaltė padarius nusikaltimą T. T. atžvilgiu, ir už jo gydymą žalą minėtam ieškovui įrodyta, pagrįsta byloje esančia rašytine medžiaga visiškai, todėl priteistina iš kaltinamojo T. S. Valstybinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis T. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 958 Lt turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinis reikalavimas už telefono sutaisymą (50 Lt), laikrodį „E. A.“ (630Lt), striukę (200 Lt), rentgeną (58 Lt) ir už susisiekimo paslaugas tenkinamas iš dalies. Akivaizdu, kad T. T. sugadintas laikrodis „E. A.“ ir striukė nebuvo nauji. Išlaidos už susisiekimo paslaugas nepagrįstos jokiais įrodymais. Todėl turtinis reikalavimas įrodytas iš dalies, priteistina iš kaltinamojo T. S. T. T. naudai 700 Lt turtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.263 straipsnis).

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo T. S. kaltė padarius nesunkų nusikaltimą, sukėlusį pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog T. T. dėl T. S. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. T. T. rankos sužalojimas turėjo tiesioginį poveikį jo sportavimui, fizinei formai, - jis negalėjo dalyvauti įvyksiančiose varžybose, o tai pakenkė jo sportinei karjerai. Be to, jo rankos sužalojimo pasekmės išliko, nes, kaip matyti, iš T. T. argumentų, jam bokso varžybose buvo atsinaujinusi šios rankos trauma. Nukentėjusysis T. T. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 20000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, T. T. sužalojimo mąstą, sužalojimo pasekmes, sprendžia, kad 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis gauna dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina mažesnio dydžio, nei prašo nukentėjusysis, neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 15000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą ir paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

T. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš T. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 208,44 Lt (du šimtus aštuonis litus keturiasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo. Šiuos pinigus sumokėti į Valstybinės ligonių kasos (Kalvarijų g. 147, Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Nukentėjusiojo T. T. civilinį ieškinį dėl 958 Lt turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš T. S. 700 Lt (septynis šimtus litų) turtinės ir 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. T. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas V. P.