- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- TS-36-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06990-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- A. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog nuteistajam netaikė lygtinio paleidimo, kadangi jis turi daug teistumų ir dėl to, kad jis nėra pasitaisęs, nors pats ėjo pas būrio viršininką kas antrą dieną ir prašė, kad užrašytų lankyti visokius užsiėmimus, domėjosi kuo galima užsiimti, kad pagerinti savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą. Nuteistasis viską darė, ką liepė būrio viršininkas, lankė visus užsiėmimus, kur buvo siunčiamas, tačiau vis tiek sako, kad dar nepasitaisė. Nuteistasis lankytų daugiau užsiėmimų, tačiau būrio viršininkas yra nurodęs, kad nėra ką daugiau lankyti. Nuteistasis stengiasi, susiradęs darbą lygtinio paleidimo atveju, nes suprato, kad praeityje nuteistojo elgesys buvo nepateisinamas ir elgėsi ne taip, kaip turėjo elgtis. Nuteistasis turėjo daug laiko viską gerai apgalvoti ir suprato, kad turi keisti savo požiūrį į gyvenimą. Nuteistasis nurodo, kad nori išeiti į laisvę, dirbti, rūpintis savo mažamečiu sūnumi, kuriam šiuo metu labai trūksta tėvo, taip pat rūpintis savo mama, kuri šiuo metu rūpinasi nuteistojo sūnumi. Nuteistasis viską daro, kad tik parodytų administracijai, kad pasikeitė ir pasikeitė jo požiūris į gyvenimą. Nuteistajam dabar sunku, nes kiekvieną dieną reikia galvoti, kad per jo klaidas dabar tenka kentėti brangiems žmonėms, dėl to, kad nežiūrėjo į gyvenimą kaip žiūri dabar.
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. N. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo A. V. skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad atsižvelgiant į Komisijos nutarime nustatytus faktus, nuteistojo A. V. skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatais, nustatytais kriminogeniniais veiksniais, turimais finansiniais įsipareigojimais ir menka motyvacija siekiant juos atlyginti, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. V. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei tai, kad koregavo savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam atlikus pakartotinio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali bet ir privalo mažinti. Be to, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Komisija pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymi, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Komisija pažymi, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Remiantis gauta informacija, galima teigti, jog nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, taip pat gebėjimo išlaikyti darbo santykius. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Galima kelti prielaidą, jog nuteistojo ankstesnė nepakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje bei pozityvaus užimtumo trūkumas laisvėje yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurių nevaldant, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Komisija taip pat pažymi, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta bausme – galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskira bausmė su 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta bausme - galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pakeisti 2021 m. sausio 11 d. nuosprendį: pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 4 dalimi -1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmę subendrinti su 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta bausme - galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL dydžio bauda.
2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti 2021 m. kovo 29 d. nutartimi paskirtą bausmę su 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą bausmę - galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 4 d., pabaiga – 2024 m. kovo 15 d.
Anksčiau teistas.
Nuteistasis atliko BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. vasario 24d.).
BVK 82 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, Komisijos 2023 m. vasario 24 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla bei nuteistojo pateikta medžiaga, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. vasario 27 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, yra pagrįstas.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau teistas, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė sąlygas. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad praeityje nuteistasis neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę. Nuteistasis pirminio vertinimo tikino planuojantis įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau dėl įsidarbinimo nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės pažeidėjas yra išrankus darbo pobūdžiui, teigia, jog valgykloje nedirbtų. Pakartotinio vertinimo metu teisės pažeidėjas pristatė 2022 m. rugpjūčio 18 d. išduotą medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. lapkričio 23 d. Patikrinimų medicininę išvadą, kurioje nurodoma, jog nuteistasis yra laikinai nedarbingas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla pagal Resocializacijos skyriaus specialisto sudalytą budėjimo be eilės grafiką. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis patvirtinęs įsidarbinimo galimybę. Nuteistasis susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais, praeityje stokojo lėšų paskirstymo kompetencijų. Praeityje buvo nuteistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų. 2019 m. spalio 28 d. buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje (smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę). Nuteistasis minimalizuoja nusikaltimą lėmusias aplinkybes, teigia, jog „užtiko sugyventinę ant kito ir pasikarščiavo“. Vertinimo metu nuteistasis nurodo nutraukęs santykius su buvusia sugyventine, prieš kurią buvo smurtavęs. 2019 m. spalio 25 d. buvo nuteistas už smurtą prieš sesę buitinio konflikto metu. Šiuo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir nuolat vykdė naujus nusikaltimus. Kalbėdamas apie laisvalaikio praleidimo būdus neišskiria jokių mėgstamų užsiėmimų, tačiau pripažįsta, jog laisvą laiką leisdavo su draugais, su kuriais vartodavo alkoholi. Dalis nusikaltimų atlikti apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimais padarytos žalos nuketėjusiesiems neatlygino. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (nustatytų taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, alkoholio vartojimas ir pan.) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir betarpiškai yra siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas, organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Šiuo metu stebima motyvacija įsitraukti į pozityvias veiklas, tačiau siekiant įvertinti pokytį gyvenimo stiliaus srityje reikalingas tęstinis dalyvavimas prosocialų elgesį skatinančiose veiklose.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis neneigia, jog turėjo problemų dėl per didelio alkoholio vartojimo praeityje. 2018 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 17 d. bei 2017 m. spalio 20 d. Lietuvoje nuteistas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Nuteistas už fizinį smurtą prieš buvusią sugyventinę, taip pat ir prieš seserį, smurtavo apsvaigęs nuo alkoholio. Pastarasis nusikaltimas taip pat atliktas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje neplanuoja lankyti AA užsiėmimų, nes nemano, jog pradėjus dirbti, turės tam pakankamai laiko. Visgi, nuteistasis bausmės atlikimo metu bandė spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas - išklausė priklausomybių prevencijos užsiėmimus. Remiantis Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenimis nuteistojo įsitraukimas į piktnaudžiavimo alkoholiu užsiėmimus buvo labiau formalus. Iš turimos informacijos galima daryti išvadą, kad asmens motyvacija susidoroti su problemine sritimi išlieka kintanti. Nuteistasis linkęs save pateikti labiau iš teigiamos pusės, tačiau pripažįsta, jog alkoholio vartojimas yra jo neigiama savybė. Apart alkoholio vartojimo problemos negeba įvardinti neigiamų savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus pripažįsta kaltę, tačiau nedetalizuoja šių veikų aplinkybių bei ieško savo elgesį pateisinančių veiksnių. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalsdavo neplanuotai, spontaniškai, nes negebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų bei susikoncentravo tik į pageidaujamas savo elgesio pasekmes, neapgalvodamas pasekmių aplinkiniams, nukentėjusiems asmenims. Taip pat pastebima, jog asmuo pasižymi žema tolerancija frustracijai, o praeityje ne kartą konfliktams spręsti rinkosi fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Teisės pažeidėjo situacijos bei savęs analizė gana paviršutiniška, ir nors jis ir geba įvardinti kelias problemas, tačiau nesusieja to, kaip pats prisidėjo prie šių problemų atsiradimo. Kalbant apie nusikalstamą elgesį negeba atpažinti tikrųjų priežasčių paskatinusių jį nusikalsti, įvardina tik pernelyg didelį alkoholio vartojimą. Vertinimo metu negeba įvardinti ateities tikslų, teigia, jog nori kuo greičiau „išeiti į laisvę“, tačiau konkretesnių planų negeba įvardinti. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus. Stebima, kad asmuo anksčiau ne kartą teistas ir negebėjo pasimokyti iš ankstesniu laikotarpiu jam taikytų švelnesnių bausmių. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus kaltę pripažįsta, tačiau siekia pateisinti savo veiksmus kaltindamas netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, įvertinant nustatomus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo nuostatas, mąstymą ir elgesį ir siekį šias aplinkybes keisti, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nenusikals, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu rodo tik minimalias pastangas koreguoti savo elgesį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iki Komisijos posėdžio nuteistais nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau buvo skatintas vieną kartą.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia A. V. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įgūdžius; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodomas, taip pat nurodyta, kad nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vienas apsauginis veiksnys (patvirtinta įsidarbinimo galimybė). Nors nenurodoma, koks konkretus balų skaičius yra nustatytas šiuo metu, tačiau esant dinaminiams kriminogeniniams veiksnias, nuteistasis ne tik gali juos mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Išaiškintina nuteistajam, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju Komisija įvertino nuteistojo elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Todėl skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistojo mamai reikalinga pagalba ir nuteistojo noras rūpintis mažamečiu sūnumi, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Teismo vertinimu, A. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 21 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo A. V. skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.