- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e1-2993-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12643-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, subendrinta galutine bausme – 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T. 2020 m. kovo 29 d., apie 18.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę I. T. – spardė ją kojomis, tampė už plaukų, kumščiu trenkė per kairę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 29 d., apie 14.00 val., nusipirko alaus ir atėjo pas buvusią žmoną I. T. aplankyti sūnaus. Su buvusia žmona kieme vartojo atsineštą alų. Po to į kiemą atėjo kaimynai, su kuriais išgėrė butelį degtinės. Sėdint prie stalo, apie 18.00 val., sudavė kumščiu I. T. į dešinę ranką (kai trenkė kaimynų jau nebuvo, sūnaus taip pat namuose nebuvo), sakydamas, kad įpiltų jam alaus. I. T. įpylė alaus, bet po to iš karto paskambino dukrai, kuri atvažiavusi iškvietė policiją. Daugiau smūgių I. T. nesudavė, už plaukų netampė, kojomis nespardė. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 46).
Nukentėjusioji I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su buvusiu vyru G. T. kartu negyvena apie 9 metus. G. T. pas ją į namus atvyko 2020 m. kovo 29 d. apie 18.00 val. Ji buvusio vyro neįsileido į namus, jis buvo kieme. G. T. norėjo užeiti į vidų, tačiau jo neįsileido, dėl ko G. T. tapo agresyvus, tampė ją už plaukų, tada kojomis pradėjo spardyti į jos koją (kiek kartų nepamena, gali būti vieną kartą), dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tada paskambino dukrai, pasakė, kad atvažiavo girtas tėvas. Dukra iš karto atvažiavo ir iškvietė policiją. Atvykus dukrai, G. T. prieš ją (nukentėjusiąją) nesmurtavo, dukra įvykio nematė. Į teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips, atsisako nuo civilinio ieškinio. Jei G. T. užsikoduotų ir nebevartotų alkoholio, dėl įvykio jam pretenzijų neturėtų ir jam atleistų (b. l. 29).
Liudytoja O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 29 d. vakare jai paskambino mama I. T., kuri verkdama pasakė, kad atėjo tėvas ir pradėjo ją (nukentėjusiąją) mušti, prašė, kad ji (liudytoja) atvažiuotų, nes bijo viena su juo būti. Mama su tėvu kartu negyvena. Iš karto po skambučio ji atvažiavo pas mamą. Kieme buvo tėvas, o mama buvo kambaryje. Norėjo pasikalbėti su tėvu, priėjo prie jo, tačiau tėvas ją pastūmė, norėjo muštis. Pastūmė nestipriai, ji nejautė fizinio skausmo. Tada ji užėjo į vidų pas mamą, o tėvas liko lauke. Mama pasakė, kad bijo tėvo, kad jis trenkė jai (nukentėjusiajai) kumščiu į ranką. Daugiau mama jai nieko nesakė. Ji iš karto iškvietė policiją. Su mama išėjo į lauką tik atvykus policijos pareigūnams. Kiek žino, tėvas yra anksčiau smurtavęs prieš mamą (b. l. 30).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo dėl smurto (duomenys neskelbtini), duomenys (b. l. 13-15).
Iš 2020 m. kovo 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš I. T. buvo paimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta – įėjimas ir buto vidus (duomenys neskelbtini). Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos 5 nuotraukos, darytos įvykio vietoje (b. l. 18-25, 31-34).
Policijos pareigūno D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 29 d., apie 18.10 val., dirbant su vyriausiąja patrule S. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos mamą muša tėvas, kuris puolė ir pranešėją, bando bėgti. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko I. T., kuri paaiškino, kad apie 18.00 val., į jos namus atėjo neblaivus buvęs vyras G. T., pradėjo ją mušti, tampyti už plaukų ir kumščiais daužė per ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. I. T. buvo nustatytas 1,40 promilės girtumas, o G. T. – 3,00 promilių girtumas (b. l. 35).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu duomenys patvirtina, kad G. T. 2020 m. kovo 29 d. 18.39 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas, o I. T. 18.46 val. nustatytas 1,40 promilių neblaivumas (b. l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusios I. T. ir liudytojos O. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos dėl smurto duomenys, tarnybinis pranešimas, protokolai, asmens blaivumo patikrinimo rezultatai.
G. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas kitą žmogų sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
G. T. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 120-122).
Nukentėjusioji I. T. buvo telefonu informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 128).
Skirdamas bausmę G. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes (sužalojimų nenustatyta, nukentėjusioji buvo neblaivi, civilinio ieškinio atsisakė), į kaltinamojo asmenybę (dirba, praeityje buvo teistas už smurtinius nusikaltimus prieš tą patį asmenį, daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria jam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė (9 mėnesiai), kuri artima maksimaliai bausmei, yra per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl mažintina.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. T. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 29 d. 18.30 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 13.56 val. ir nuo 2020 m. spalio 20 d. 18.20 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 13.24 val., t. y. dvi dienas (b. l. 39, 50, 70-71), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu, prisegta prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 29 d. 18.30 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 13.56 val. ir nuo 2020 m. spalio 20 d. 18.20 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 13.24 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 46 straipsnio 5 dalis);
2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis);
3) jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis)
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.