- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-964-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- E. B., E.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sampo banko lizingas“
- Kategorijos
- 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovei adv. Rasai Užkuraitienei, atsakovui E. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. B. ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo atsakovui E. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui UAB „Sampo banko lizingas“ bei atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo ieškovei M. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui UAB „Sampo banko lizingas“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo E. B. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei M. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis 70/100 dalių pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui E. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 70/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemones VW-MAN, 8.150, krovininį automobilį nuo 3,5 t iki 12 t, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1992, kurio rinkos vertė 10000 Lt, keleivinį automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1995-02-22, kurio rinkos vertė 7000 Lt, keleivinį automobilį OPEL OMEGA, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1992, kurio rinkos vertė 8000 Lt, krovininį automobilį GAZ 66, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1987, kurio rinkos vertė 1000 Lt, transporto priemones - savos gamybos priekabą, kai b.m. mažiau arba lygu 0,75 t, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2000, kurios rinkos vertė 2000 Lt, keleivinį automobilį MOSKVICH 2140, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1976, kurio rinkos vertė 200 Lt; 144 vnt. AB „Miestprojektas“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2 litai bendrai 288 Lt; priteisti iš ieškovės M. B. atsakovui E. B. 7444 litų piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą; priteisti ieškovei M. B. iš atsakovo E. B. 30000 litų E. B. požeminių darbų įmonės pajamų; nustatyti nepilnametės dukters A. B., gimusios 1993 m. gegužės 18 d., gyvenamąją vietą su ieškove M. B.; priteisti iš atsakovo E. B. dukters A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo 2005 m. lapkričio 28 d. iki A. B., gimusios 1993 m. gegužės 18 d. pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę M. B.; priteisti iš atsakovo E. B. išlaikymo įsiskolinimą sūnui J. B. už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 6 d. 19413 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. B. kaltės, nes jis faktiškai gyvena atskirą gyvenimą. Atsakovas, nors dirba, tačiau bendro ūkio su ieškove neveda nuo 2005 metų rudens, jis nesirūpina šeimos ūkiu, nebendrauja su vaikais ir su ieškove, vengia su vaikais praleisti laisvalaikį, gyvena tik savo interesais, jam egzistuoja tik įmonė, materialiniai dalykai, šeima, jos interesai atsakovui visiškai nerūpi, atsakovas ignoruoja vaikų interesus, gimtadienius, šeimos šventes, pastoviai naudoja psichologinį smurtą prieš ieškovę, dėl pastovaus psichologinio smurto ieškovę kankina nemiga, todėl atsakovas pripažintinas kaltu dėl šeimos iširimo. Kadangi bylos nagrinėjimo eigoje sūnus 2007 m. gruodžio 6 d. tapo pilnametis, ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė nustatyti tik dukters A. B. gyvenamąją vietą. Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su mama atsižvelgiant į dukters pageidavimą bei jos interesus. Teigia, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikė visą laiką: neduodavo lėšų vaikų išlaikymui, nepirko nei maisto, nei rūbų, neapmokėdavo nei už vaikų gydymo paslaugas, nei užsiėmimus. Šiuo metu sūnus J. B., gim. 1989 m. gruodžio mėn. 6 d. yra pilnametis. Ieškinys dėl sūnaus išlaikymo buvo pareikštas 2005 m. lapkričio mėn. 28 d., sūnus tapo pilnamečiu 2007 m. gruodžio 6 d. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas nemokėjo sūnui išlaikymo, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus mokėsi Kauno technologijos gimnazijoje, kuriai nustatyta tvarka reikėdavo teikti paramą ir mokėti už papildomas paslaugas, mokymo priemones, papildomą kalbų mokymąsi, dalyvavimą kalbų stovykloje, maistą, darbužius, dienpinigius mokykloje, kelionę į mokyklą ir užsiėmimus, mokestį už mobilaus telefono paslaugas, komunalinius mokesčius ir t.t. Bendra sūnaus išlaikymo suma sudarydavo į mėnesį 1710 Lt pagal pateiktą paskaičiavimą, todėl atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudarytų 800 litų, atsižvelgiant į tai iš atsakovo sūnaus išlaikymui už 24 mėn. ir 8 d. priteistina 19413 Lt. Dukters išlaikymą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, mokymo priemonėms, papildomam kalbų mokymuisi, išlaidos kalbų stovyklai, išlaidos stomatologo paslaugoms, dienpinigiai mokykloje, kelionė į mokyklą ir užsiėmimus, mokymo priemonių pirkimas, išlaidos teatrui, kinui, ekskursijoms, mokestis už mobilaus telefono paslaugas, komunaliniai mokesčiai ir t.t., į mėnesį tai sudaro 1707 Lt pagal pateiktą paskaičiavimą, todėl iš atsakovo priteistina periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 800 Lt nuo ieškinio padavimo iki dukters pilnametystės. Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo turtą: individualią E. B. įmonę „E. B. požeminiai darbai“, kurios turtą sudaro įmonės vardu įregistruotas 70/100 dalys pastato – sandėlio, transporto priemones VW-MAN, keleivinį automobilį VW PASSAT, keleivinį automobilį OPEL, OMEGA, krovininį automobilį GAZ. 66, savos gamybos priekabą, keleivinį automobilį MOSKV1CH. Bendra įmonės turto vertė 308060 Lt. Santuokoje šalys taip pat įsigijo butą, garažą, 144 vnt. AB „Miestprojektas“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2 litai bendrai 288 Lt sumai. Minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė A., kuri šiuo metu mokosi, be to turi sveikatos problemų, taip pat atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, į tai, kad ji yra dalinai darbinga bei į tai, kad atsakovas ilgą laiką neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, tikslinga nukrypti nuo lygių dalių principo ir bendrąją jungtinę nuosavybę dalinti ieškovei priteisiant 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, atsakovui - 1/3 dalį. Kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė, ieškovė yra dalinai darbinga, buto atskirai izoliuotomis patalpomis padalinti negalima, tarp šalių santykiai yra blogi, ieškovei priteistinas butas, garažas, 2/3 dalys 70/100 pastato – sandėlio, atsakovui E. B. priteistina 1/3 dalis 70/100 dalių pastato – sandėlio, transporto priemonės, AB „Miestprojektas“ akcijos. Kadangi ieškovei atitenka turto daugiau negu sudaro 2/3 dalys, ieškovė sutinka, kad iš jos būtų priteista atsakovui 7444 litų piniginė kompensacija. Dalintinos ir E. B. požeminių darbų įmonės gautos pajamos, buvusios santuokinio bendro gyvenimo pabaigoje, tai yra 2005 m. gruodžio 31 d. ir ieškovei priteistina iš atsakovo ½ dalis minėtų pajamų, tai yra 30 000 litų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes įgytas 2004-12-17 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nedalintinas.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu (tomas II, b.l.104-106) prašo nutraukti 1988 m. rugpjūčio 27 d. Kauno m. CMB registruotą jo ir ieškovės santuoką, pripažįstant, kad šeima iširo dėl M. B. kaltės; vaikų J. B., gim. 1989 m. gruodžio 6 d. ir A. B., gim. 1993 m. gegužės 18 d. gyvenamąją vietą nustatyti su M. B.; priteisti iš atsakovo po 400 litų J. B. ir A. B. išlaikymui iki jų pilnametystės; turtą padalinti taip: butą po ½ dalį ieškovei ir atsakovui, garažą po ½ dalį kiekvienam; savos gamybos priekabą, registruotą atsakovo vardu, palikti jo nuosavybėje; automobilį MOSKVICH, palikti atsakovo nuosavybėje; priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją 600 litų sumai. Nurodo, kad ieškovė pati kalta dėl šeimos iširimo, nes ji pirmenybę teikia materialiniam turtui, tuo tarpu, dvasinėmis vertybėmis visai nesirūpina, prisidengdama vaikų interesais nori iš atsakovo praturtėti, atimti bendrai užgyventą butą, išvaryti atsakovą į gatvę bei sužlugdyti jo sukurtą įmonę išdraskant jos turtą, kuris būtinas įmonei funkcionuoti. Ieškovė be jokio pagrindo prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes šalių, kaip sutuoktinių, bendro turto dalys yra lygios. Prašydama priteisti visą butą jai natūra, ieškovė pažeidžia atsakovo teises, kadangi jis lieka be gyvenamojo būsto. Atsakovas gyvena šiame bute, moka visus mokesčius, ieškovė prie buto išlaikymo visiškai neprisideda. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovo naudai 7444 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, nes LR CK 3.91 str. nuostatos taikomos ir verslui, kuris nors pradėtas susituokus iš bendrų lėšų, yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ar kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis. Tokia įmonė (verslas, ūkis) asmeninės nuosavybės teise priklauso ją įsteigusiam ar verslą pradėjusiam sutuoktiniui. Tuo tarpu gautos pajamos tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Asmeninis sutuoktinio turtas, perduotas įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise, atitinkamai taps įmonės arba liks sutuoktinio nuosavybe ir jo nebus galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktiniui priklausantis asmeninis turtas, skirtas asmeniniam verslui gyvuoti, visada liks sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė nėra perdavus asmeninio savo ir bendro turto atsakovo įmonės nuosavybėn ir ši nebuvo iš esmės pagerinta, nedalyvavo įmonės valdyme ir veikloje, nieko apie ją nežino, todėl neturi teisės reikalauti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti įmonė būtų pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe. Nurodė, kad atsakovas įmonės vardu yra pasirašęs dvi finansinio lizingo sutartis dėl 2006 m. Kamaz, kurio kaina su PVM yra 206499,99 Lt ir 2006 m. vertikalaus grąžto, kurio kaina su PVM 292127,60 Lt. Atsižvelgiant į šalies ekonominę krizę, apyvartai, įmonė beveik neturi pelno, kadangi sumokėjus darbuotojams atlyginimus bei lizingus kredito įstaigoms, pelno beveik nelieka. Įmonės turto dalinti ne tik kad nėra teisinio pagrindo, bet ir negalima, kadangi įmonei grėstų bankrotas, netekusi turto, įmonė gali tapti nemoki. Taip pat dalinant įmonės turtą, tektų padalinti ir kreditorinius įsiskolinimus. Teismui pripažinus, kad įmonė yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei nustačius įmonės vertę (atsižvelgiant į turto vertę bei jo nusidėvėjimą bei kreditorinius įsiskolinimus), būtų galima įmonę palikti vienos iš šalių asmeninėje nuosavybėje, o kitai priteisti kompensaciją. Teigia, jog su vaikais J. B. ir A. B. atsakovas bendrauja, rūpinasi jais, perka maistą, duoda pinigų smulkiom išlaidom, todėl ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą J. B. yra nepagrįstas. Ieškovė pateikia visiškai nepagrįstas išlaidas, vaikų išlaikymui, pateiktose lentelėse išvardintos išlaidos visiškai neatitinka tikrovės, išlaidos yra neprotingos, be to tokios išlaidos kaip kalbų ir edukacinė stovykla Anglijoje nėra būtinos bei pirmo būtinumo išlaidos. Prašoma priteisti nepilnamečiams vaikams po 800 Lt suma yra visiškai neprotinga. Atsakovas sutinka nepilnametės dukters A. B. išlaikymui skirti po 400 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį bei patikslintas priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė. Ieškovei paliko pavardę B., atsakovui – B.. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas neteiks išlaikymo vienas kitam. Nepilnametės A. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė nuo 2010 m. sausio 6 d. iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Priteisė iš atsakovo ieškovei sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, viso 12 133 Lt. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis trijų kambarių su rūsiu, ½ dalį garažo, ½ dalį 70/100 dalių E. B. požeminių darbų įmonės pastato – sandėlio. Paliko atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį trijų kambarių su rūsiu buto, ½ dalį garažo, ½ dalį 70/100 dalių E. B. požeminių darbų įmonės pastato – sandėlio, keleivinį automobilį MOSKVICH, savos gamybos priekabą, E. B. požeminių darbų įmonės, transporto priemonę VW-MAN, keleivinį automobilį VW PASSAT, keleivinį automobilį OPEL OMEGA, krovininį automobilį GAZ 66. Priteisė iš atsakovo 44 100 Lt piniginę kompensaciją bei 4300 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš ieškovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 25,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes šeimos išsaugoti nepavyko dėl skirtingų šalių požiūrių į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje, abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, todėl pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo dėl nepilnametės dukters A. gyvenamosios vietos, ieškovės prašymą tenkino ir nepilnametės A. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nustatė, kad ieškovės pajamos sudaro vidutiniškai apie 2500 Lt per mėnesį, atsakovo - 1515 Lt. A. B. šiuo metu yra 16 metų, ji mokosi vidurinėje mokykloje, jai yra nustatyta trumparegystė, stuburo iškrypimas, plokščiapadystė, ji sirgo įvairiomis ligomis. Ieškovė pateikė teismui skaičiuotę, kurioje nurodoma, jog A. B. reikalingas 2221 Lt išlaikymas per mėnesį, tačiau teismas sprendė, kad atsižvelgus į šalių nepilnametės dukters amžių, turimas sveikatos problemas, reikalingas per mėnesį išlaikymas galėtų būti 1000 Lt. Nors atsakovo pajamos yra mažesnės už ieškovės, tačiau teismas sprendė, kad jis yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukteriai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris labiau atitiktų nepilnametės dukters interesus, leistų jai sudaryti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, o šio dydžio sumažinimas neatitiktų geriausio vaiko interesų užtikrinimo. Atsižvelgęs į tai, kad iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nuo 2007 m. gegužės 11 d., išlaikymą priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti taikė tikėtinumo taisyklę ir laikė, kad įrodyta, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 12133 Lt išlaikymo sūnui J. B. įsiskolinimą, t.y. nuo 2005 m. lapkričio 28 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki 2007 m. gruodžio 6 d. (J. B. pilnametystės), mažinant ieškovės prašomą skaičiuoti 800 Lt sumą kas mėnesį iki 500 Lt kas mėnesį mokėtinomis periodinėmis išmokomis. Konstatavo, kad butas, kuris ieškovės įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nedalintinas. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad individualios įmonės vardu įgytas turtas nėra dalintinas, kadangi įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu (LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p.; 3.91 str.). Šioje byloje nustatytas bendras turtas: trijų kambarių su rusiu butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis MOSKVICH, savos gamybos priekaba, individuali E. B. įmonė požeminių darbų įmonė ir jos turtas - 70/100 dalys pastato – sandėlio, transporto priemonė VW-MAN, keleivinis automobilis VW PASSAT, keleivinis automobilis OPEL OMEGA, krovininis automobilis GAZ, 144 vnt. AB „Miestprojektas“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 2 litai bendrai 288 Lt sumai. Viso turto vertė 495 601 Lt. kadangi buto kambariai nepereinami, teismas sprendė, kad butas yra dalus. Atsižvelgęs į tai, kad su ieškove gyvena nepilnametė duktė, konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygų dalių principo ir ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis buto, atsakovui palikti asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį buto. Likusį nekilnojamąjį turtą padalino šalims lygiomis dalimis, transporto priemones paliko atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nusprendė, jog dalintinos ir E. B. požeminių darbų įmonės gautos pajamos, buvusios santuokinio bendro gyvenimo pabaigoje, tai yra 2005 m. gruodžio 31 d. Įmonės pelnas 2005 metais buvo 107 490 Lt. Kadangi lėšos būtinos įmonei funkcionuoti nedalinamos, teismo nuomone gali būti dalinama 60 000 Lt gautų įmonės pajamų per 2005 metus, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo ½ dalį minėtų pajamų, tai yra 30 000 Lt. Transporto priemonių priteistų atsakovui bendra vertė 28200 Lt, todėl ieškovei priteisė pusė minėtų transporto priemonių vertės piniginę kompensaciją, t.y. 14100 Lt. Taip pat konstatavo, kad iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis. AB „Miestprojektas“ akcijų nedalino, kadangi jos anuliuotos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl trijų kambarių buto padalijimo ir priteisti ieškovei šį butą asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą. Atsakovui iš ieškovės priteisti 52 747 Lt piniginę kompensaciją. Apeliantės nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria natūra padalintas trijų kambarių butas ir garažas keistina, nes šioje dalyje sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas bei nukrypus Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Sutinkamai su LR CK 3.127 str. 3 d. teismas turėjo atsižvelgti į nepilnametės dukters interesus, kurie yra prioritetiniai. Padalinus butą natūra blogi santykiai tarp ieškovės ir atsakovo traumuos nepilnametę dukrą dėl ko nukentės jos interesai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buto atskirai izoliuotomis patalpomis padalinti negalima. Butas yra 66,49 kv.m., todėl atsakovui priteisus 1/3 dalį jam atitektų 22,16 kv.m. Realiai toks plotas negali būti išskiriamas. Bute bendro naudojimo patalpos sudaro 27,06 kv.m., bendrai naudojant tiek ieškovei tiek atsakovui ploto tenka po 13,57 kv.m., atsižvelgiant, kad mažiausias kambarys 9,45 kv.m. atsakovui atitektų 23,02 kv.m., tai yra daugiau negu priklauso pagal tenkančią dalį. Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (2008 m. sausio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-51/2008). Teismas turėjo ieškovei butą priteisti natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją. Mano, kad šioje dalyje teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad dalijant turtą reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir padalijimo būdo parinkimas (2005 m. lapkričio 16 d., nutartis civ.byloje 3K-3-529/2005). Taip pat nurodo kad teismas, priteisdamas ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį garažo pažeidė LR CK 3.127 str. 1 d., nes garažo padalinti natūra negalima (negalima realiai išskirti ir nei viena iš šalių negalės garažu naudotis). Be to toks padalijimas tik sukels tarp šalių naujus konfliktus. Kadangi garažu visą laiką naudojasi atsakovas, jam priteistinas garažas, o ieškovei iš atsakovo piniginė kompensacija. Butas įvertintas 180 000 Lt, 1/3 dalis sudaro 60 000 Lt, garažo vertė 7253 Lt, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 52 747 Lt kompensacija.
Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti 2010-01-06 sprendimą dalyse dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo sūnui J. B. 12 133 Lt sumai; padalinto E. B. įmonei priklausančio turto (kadangi šis turtas turėjo likti įmonės nuosavybe), atsakovui priteistos 44 100 Lt piniginės kompensacijos ir 4300 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 12 133 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui. Atsakovas niekada nebuvo atsisakęs išlaikyti savo vaikų. Be konkrečių atsakovo patirtų išlaidų aptariamuoju laikotarpiu (komunaliniu mokesčių mokėjimas, buitinės technikos (skalbimo mašinos, dulkių siurblio), maisto pirkimas) sūnui kiekvieną mėnesį buvo duodama po 160-180 Lt smulkioms išlaidoms. Tuo laikotarpiu sūnui buvo nupirkta lova, kurios vertė - 850 Lt, sportiniai krepšinio bateliai (2 poros), kainavę 250 Lt ir 350 Lt, džinsai, kartu su ieškove lygiomis dalimis - kompiuteris. Faktiškai nebuvo nei vieno atvejo, kad informavus atsakovą jis nebūtų finansiškai prisidėjęs prie sūnaus poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus šiuo metu studijuoja ir jam reikalinga finansinė parama, aptartą skundžiamą teismo sprendimo dalį prašo pakeisti ir išdėstyti taip: „Remiantis LR CK 3.194 str. 3 d, priteisti iš atsakovo E. B. ir ieškovės M. B. sūnui J. B. po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis per visą studijų laikotarpi bet ne ilgiau, kaip jam sukaks 24 metai. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti ieškovei asmeninės nuosavybes teise 2/3 dalis trijų kambarių su rūsiu buto, l/2 dalį garažo, 1/2 dalį 70/100 dalių E. B. požeminių darbų įmonės, įmonės pastato – sandėlio. Prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei M. B. asmeninės nuosavybes teise 2/3 dalis trijų kambarių su rūsiu buto, už komunalines paslaugas apmokant 1/2 faktinės periodinių mėnesinių mokesčių sumos. Dukrai, A. B., tapus pilnamete, 1/2 šios 2/3 dalių trijų kambarių su rūsiu buto skirti dukrai A. B.. Priteisti ieškovei 1/2 dalį garažo.“ Atsakovo nuomone, reikalinga atskirti asmeninio ieškovės ir asmeninio atsakovo turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalijimo klausimą, nuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus veikiančio savarankiško juridinio asmens - E. B. požeminių darbų įmonės turto dalijimo. Kadangi ieškovė niekada ir jokiomis formomis versle nedalyvavo, galima teigti, kad LR CK 3.88 str. 1d. 4p. nuostata nesuteikia E. B. požeminių darbų įmonės laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. E. B. požeminių darbų įmonės laikymas bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe prieštarautų LR individualių įmonių įstatymo nuostatoms, LR CK 3.88 str. 3 d. normai, kurioje numatyta, jog „turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė“. E. B. požeminių darbų įmonė įregistruota atsakovo, E. B., vardu. E. B. požeminių darbų įmonės laikymas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prieštarauja ir LR individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 d., kurioje imperatyviai reglamentuojama, jog individualioje įmonėje yra vienas savininkas. E. B. požeminių darbų įmonės laikymas bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe prieštarauja LR individualių įmonių įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtinta nuostata, kad individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia pagrįstai teigti, kad E. B. požeminių darbų įmonė nėra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas. Neteisėta ir nepagrįsta laikytina išvada dėl įmonės turto laikymo bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, tą nuostatą grindžiant LR CK 3.91 str. Tokia minėto straipsnio interpretacija prieštarauja daugeliui kitų LR įstatymų. Laikantis tokio teisinio faktinės situacijos interpretavimo, turi būti taikoma LR CK 3.92 str. 1 d. nuostata, kad „turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu“, tačiau to teisiškai negalima įgyvendinti, kadangi tai prieštarautų LR individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 d. 5 d. Individualios įmonės turtą traktuojant bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe butų pažeista ir LR individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 d. nuostata, pagal kurią „turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise.“ Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮ įstatymo 8 str. 2 d ). Individualios įmonės vardu įgytas turtas ir yra vienintelis turtas, kuriuo disponuoja E. B. požeminių darbų įmonė. Taigi, E. B. požeminių darbų įmonė ir jos turtas nėra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įmonės turtas nėra dalytinas, todėl įmonė turi būti priteistina atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs keleivinis automobilis MOSKVICH dėl savo menkavertiškumo už 50 Lt mokestį (čekis neišsaugotas), buvo atiduotas utilizavimui ir 2007 03 31 d. VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas, todėl jį reikia išbraukti iš prašomo kompensuoti turto sąrašo. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti savos gamybos priekaba, turėtų būti vertintina ne daugiau 800 Lt sumai, kadangi ji nėra paklausi prekė ir šiandieninės ekonominės situacijos sąlygomis nėra realizuotina didesne, nei minėta kaina. Pusę sumos (400 Lt) atsakovas sutinka sumokėti ieškovei kaip kompensaciją. Teigia, kad turto vertinimas buvo atliktas nekompetentingai, be to, turtas buvo įvertintas iškėlus bylą teisme - 2005 metais. Neabejotina tai, jog šiuo metu (2010 m.) transporto priemonių, kurių vertė nustatyta 2005 m., rinkos kaina yra gerokai mažesnė ir neadekvati šiandieninės Lietuvos ekonominėms sąlygoms, kadangi realios minėtų transporto priemonių kainos skiriasi iki kelių kartų - priekabos ne 2000 Lt, o ne daugiau 800 Lt, „Opel Omega“ reali kaina - 3000 Lt (buvo įkainotas 8000 Lt), „VW Passat“ reali vertė - 4000 Lt (buvo įkainotas 7000 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių CPK 329 straipsnyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
CK 3. 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas tarp sutuoktinių padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks pasidalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1. 5 straipsnis, 1.137 straipsnis ).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove liko gyventi šalių nepilnametė duktė A. dalindamas santuokoje įgytą sutuoktinių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis šio buto, o atsakovui paliko asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį šio ginčo buto. Teismas atmesdamas ieškovės prašymą paskirti jai nuosavybės teise visą šį ginčo butą nurodė, kad butas yra dalus ir gali būti tarp sutuoktinių padalintas natūra. Atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, bute gyvena ir moka mokesčius, todėl tenkinus tokį ieškovės siūlomą ginčo buto padalijimo būdą būtų pažeisti atsakovo interesai. Teisėjų kolegija tokioms teismo padarytoms išvadoms pritaria ir jas laiko pagrįstomis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra trijų atskirų izoliuotų kambarių. Toks butas yra dalus ir gali būti dalintinas natūra. Byloje neįrodyta, kad toks dalintino ginčo buto natūra būdas pažeistų sutuoktinių nepilnametės dukters A. interesus. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad sutuoktinių blogi santykiai gali traumuoti nepilnametę dukrą ir dėl to yra pagrindas visą ginčo butą paskirti natūra ieškovei, nepagrįstas.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas garažą abiems sutuoktiniams po ½ dalį neteisingai taikė materialinės teisės normas (CK 3. 127 straipsnio 1 dalis). Pagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad tokiu būdu parenkant šio turto padalijimo būdą tarp sutuoktinių kaip nustatė pirmosios instancijos teismas šalys realiai negalės turtu naudotis pagal paskirtį. Ieškovė teigia, kad atsakovas visada garažu naudojosi ir neprieštarauja, kad jis būtų paskirtas atsakovui. Pagal byloje esančius duomenis garažo vertė yra 7253 Lt. Todėl ginčo garažas natūra paskirtinas atsakovui, o ieškovei priteistina šio garažo vertės piniginė kompensacija. Nurodytais argumentais ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas garažas, keistina (CPK 339 straipsnis).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus susijusius su atsakovo E. B. individualios įmonės turto pripažinimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą sūnaus J. išlaikymui už laikotarpį nuo 2005m. lapkričio iki 2007m. gruodžio 6d., todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.
Pagal CK 3. 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė, kurią sutuoktiniai įsteigė sudarę santuoką, ar verslas, kuriuo jie pradėjo verstis būdami susituokę, priklauso jiems jungtinės nuosavybės teise taip pat kaip iš tokios įmonės ar verslo gautos pajamos. Įmonė (verslas), kurią susituokęs įsteigė vienas sutuoktinis už bendras lėšas, ir jos duodamos pajamos pagal bendrąją CK 3. 87 straipsnio 2 dalies taisyklę taip pat priklausys abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitokie nei nurodyti padariniai nustatytini tik tada, jeigu įmonė (ūkis, verslas) priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise dėl to, kad prieš susituokiant arba susituokus įsteigta įmonė už asmenines vieno sutuoktinio lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje 1996 m. liepos 15 d. įregistravo individualią E. B. požeminių darbų įmonę. Tai reiškia, kad sutuoktiniai įsteigė įmonę ir pradėjo verstis verslu jau būdami susituokę. Pagal CK 3. 88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas prezumpcijos nenuginčijo (CPK 178 straipsnis), todėl apylinkės teismas pagrįstai individualios įmonės nekilnojamąjį turtą - 70/100 dalys pastato - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitą įmonės turtą pripažino bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Sližys v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Plečkaitytė v. E. Jasas, bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Trusilevičienė v. R. Trusilevičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Klimauskienė v. A. Botyrius, bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sūnaus J. išlaikymo įsiskolinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Beleškienė v. A. Beleška, bylos Nr. 3K-3-14/2008). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių šeimyninis gyvenimas baigėsi 2005 metais. Pagal byloje esančius duomenis bei liudytojo J. B. (šalių sūnaus) apklausto apeliacinės instancijos teisme parodymais nustatoma, kad atsakovas išlaikymą sūnui nuo 2005m. lapkričio mėnesio iki 2007m. gruodžio mėnesio teikė epizodiškai. Teisėjų kolegija tokį atsakovo prisidėjimą prie išlaikymo pripažįsta nepakankamu ir neatitinkančiu vaiko būtiniems poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes bei įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 12133 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą skaičiuojant jį nuo 500 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks priteistas įsiskolinimas yra tinkamai taikius CK 3.200 straipsnį bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos.
Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nustatė tarp šalių dalintinų transporto priemonių vertę, nes šiuo metu reali šio turto vertė yra mažesnė. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto motyvais nesutinka. Atsakovas atsikirsdamas dėl dalintino turto vertės įrodymų patvirtinančių kitokią turto vertę nepateikė, todėl teismas nustatydamas dalintino turto vertę CK 3. 119 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. sausio 6d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovei M. B. ir atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteistos po ½ dalį garažo ( bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir šį turtą tarp sutuoktinių padalinti taip: atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti visą garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo E. B. priteisti ieškovei M. B. 3626,50 Lt piniginę kompensaciją.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš atsakovo E. B. priteisti ieškovei M. B. 200 Lt išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.