- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-46-730/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- V. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovei D. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovei I. T., trečiajam asmeniui V. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 593/1270 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1270 ha, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 677/1270 dalys 0,1270 ha žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat šalims nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas – po 1/2 dalį, 1/2 dalis tvarto ir kiemo statinių – šulinio. Ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis taip pat priklauso sandėlis ir šiltnamis. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, tvartu ir šuliniu ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė nori nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių. Ieškovė siūlė atsakovei gera valia išspręsti ginčą, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tai padaryti. Nusistačius naudojimosi tvarką, ieškovė galės savo naudojamą dalį atitverti tvora ir šalys turės atskiras žemė sklypo dalis, neliks galimybės konfliktuoti. Prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2017-05-24 matininko Z. Ž. parengtą planą: ieškovei paskirti jos teismui pateiktame projekte nurodytas dalis „A“ (538 kv. m). Atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (614 kv. m). Bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalis, kurios plane pažymėtos indeksu „C“ (35 kv. m) ir indeksu „D“ (83 kv. m). Ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka abiejų šalių interesus, nes dalys yra prie kiekvienos iš šalių naudojimų pastatų, tokia tvarka dabartiniu metu šalys naudojasi žemės sklypu. Ieškovė turės galimybę įsirengti įvažiavimą pagal savo galimybes ir juo naudotis netrukdomai. Prašo priešieškinio netenkinti, nes atsakovės prašoma nustatyti tvarka yra neteisinga ir neracionali, atitinka tik atsakovės interesus, nes atsakovė siekia kuo didesnę žemės sklypo dalį priskirti bendrai naudotis. Taip bus varžoma ieškovės teisė patekti į jos gyvenamojo namo dalį, bus suvaržyta teisė ieškovei pasistatyti automobilį prie savo gyvenamojo namo dalies, apribotos ieškovei galimybės atsivežti į savo naudojamą dalį malkas, kitus krovinius, taip bus sukurtos prielaidos konfliktams tarp bendraturčių. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė ir jos atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė nurodo, kad jos pasiūlyta tvarka atitinka dabartiniu metu nusistovėjusią naudojimosi tvarką, tačiau ieškovės pateiktas jos planas neužtikrina kiekvienai iš šalių galimybės patekti prie joms priklausančių statinių. Ieškovės pateiktas pasiūlymas nesuteikia teisės apeiti atsakovei jos nuosavybės teise valdomus statinius sklype. Pateiktame plane atsakovei nėra galimybės patekti prie šulinio ir atsakovė nesutinka, kad jai būtų nustatyta teisė naudotis šuliniu nutiesiant iš jo vamzdį. Atsakovė prašo priešieškiniu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko Z.Ž. parengtą 2017-11-07 planą. Atsakovė nurodo, kad jos pasiūlytas planas atitinka kasacinio teismo suformuotus kriterijus: bendraturčiai galės patekti prie bet kurios jiems priklausančios pastato dalies, aptarnauti bei prižiūrėti į gyvenamąjį namą nutiestas komunikacijas, abi šalys galės naudotis šulinio vandeniu be papildomų investicijų. Atsakovė nurodo, kad suprojektuoti ir naudojami inžineriniai tinklai yra ieškovei priklausančioje namo dalyje ir bendro naudojimo žemė būtina aplink namą. Atsakovės pateiktas planas užtikrina kiekvieno iš bendraturčių interesus, kad naudojantis bendru žemės sklypu ir jame esančiais statiniais bus racionaliau naudojamasi žemės sklypu, iki minimumo sumažės konfliktų tarp bendraturčių tikimybė. Prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2017-11-07 matininko Z. Ž. paruoštą planą: ieškovei I. T. paskirti naudotis dalis, pažymėtas indeksais „B“ (391 kv. m), „B1“ (17 kv. m), „B2“ (61 kv. m), iš viso ieškovei asmeniškai naudotis paskirti 468 kv. m; atsakovei D. A. paskirti naudotis žemės dalį pažymėtą indeksu „A“ (553 kv. m), iš viso atsakovei paskirti naudotis 553 kv. m. Ieškovei I. T. ir atsakovei D. A. paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „D“ (160 kv. m) ir „E“ (88 kv. m), iš viso bendrai naudotis paskirti 248 kv. m, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo V. A. savo procesiniame dokumente ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašo tenkinti priešieškinį, nes atsakovės D. A. pasiūlyta naudojimosi žeme tvarka yra racionalesnė ir labiau atitinkanti bendraturčių interesus, užtikrinanti bendraturčių naudojimąsi visais bendrame žemės sklype esančiais statiniais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu priešieškinį patenkino visiškai, nustatė žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017 m. lapkričio 7 d. matininko Z. Ž. parengtą planą, atsakovei D. A. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (553 kv. m), iš viso atsakovei paskyrė naudotis 553 kv. m, ieškovei I. T. paskyrė naudotis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (391 kv. m), „B1“ (17 kv. m), „B2“ (61 kv. m), iš viso ieškovei asmeniškai naudotis paskyrė 468 kv. m, ieškovei I. T. ir atsakovei D. A. paskyrė naudotis bendrai žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „D“ (160 kv. m) ir „E“ (88 kv. m), iš viso bendrai naudotis paskyrė 248 kv. m, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš ieškovės I. T. 455 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. A., naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo bendraturtės, valdančios žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, tai yra žemės sklypu, tvarką, pagal kurią naudojasi jau daug metų, nes tokia tvarka naudojosi ir ankstesnieji daikto savininkai, tačiau ši tvarka nebuvo įregistruota.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės siūlomas planas labiau atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus naudojantis bendru žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, nes bus racionaliau naudojamasi žemės sklypu, iki minimumo sumažės konfliktų tarp bendraturčių tikimybė. Nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name tiek ieškovė I. T., tiek atsakovė D. A. nuolat negyvena, jos tik retkarčiais atvažiuoja, todėl galimybė konfliktuoti su kita bendraturte yra minimali.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti, kad kiemo statiniai (šulinys) yra skirti bendrai naudotis, ir leisti atsakovei atlikti statybos darbus, susijusius su vandentiekio vamzdžio nutiesimu į atsakovei priklausančią dalį per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomas daiktas yra skirtas bendrai naudotis, yra perteklinis ir netenkintinas, nes šis daiktas – šulinys yra įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė ir teismo sprendimas nesukurs naujų teisinių santykių naudojantis bendrąja nuosavybe. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu nutiesiant vandentiekio vamzdį ir neturint galimybės prieiti ar privažiuoti prie daikto yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovė yra daikto bendraturtė, ji turi teisę naudotis daiktu, jį prižiūrėti, remontuoti ar rekonstruoti ir apriboti atsakovei nuosavybės teisę nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarko nustatymo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes. Teigia, kad atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apeliantės teises ir interesus, kadangi, patvirtinus šį žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, apeliantė nebetektų savo asmenio kiemo bei įvažiavimo į kiemą. Pagal matininko Z. Ž. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, apeliantė nebetenka savo atskiro, privataus kiemo ir įvažiavimo, jis tampa bendru, o atsakovė turės savo atskirą įvažiavimą bei savo privatų kiemą. Apeliantė pažymi, kad kreipėsi į planą parengusi matininką Z. Ž., kuris nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės planai neužtikrina abiejų šalių interesų, todėl pasiūlė paruošti dar vieną žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį būtų užtikrintos abiejų šalių teisės ir interesai. Nurodo, kad teismui pateikė patikslintą planą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.
5.2. Dėl patikslino ieškinio priėmimo apeliantė nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, tikslinti ieškinį, o atsakovas – pareikšti priešieškinį bei jį tikslinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės patikslintą ieškinį, pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą, tuo pažeisdamas ne tik CPK normas, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pažymi, kad teisme apklaustas liudininkas matininkas Z. Ž. patvirtino, kad apeliantės pateiktas naujas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas geriausiai užtikrins abiejų šalių interesus, bendraturčiai turės galimybę netrukdomai aptarnauti bei prižiūrėti gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, abi šalys galės naudotis šulinio vandeniu. Nurodo, kad teismas nesigilino į matininko paaiškinimus dėl ieškovės pateikto naujo žemės sklypo plano pagrįstumo, motyvuodamas tuo, kad ieškovės patikslintas ieškinys bei žemės sklypo planas yra nepriimti, atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovė prašo apeliantės I. T. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės atsakovės naudai jos patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovė nurodo, kad apeliantės kiemas, kuriuo ji naudojasi, yra priskirtas naudotis jai. Šalys naudotųsi tik bendru įvažiavimu, kuris būtų skirtas apeliantei patekti į savo kiemą, o atsakovei – prieiti prie bendro šulinio. Tai yra 2017 m. lapkričio 7 d. matininko Z. Ž. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte žemės sklypo dalis, kurioje yra apeliantės kiemas, pažymėta indeksu „B2“ ir ši žemės sklypo dalis yra priskirta naudotis tik apeliantei, dėl to jos skundo argumentai, jog pagal nustatytą naudojimosi tvarką ji nebeturės asmeninio kiemo, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad matininkas nėra kompetentingas spręsti, kuris planas geriausiai atitiks abiejų šalių interesus ir kuris planas turėtų būti tvirtinamas.
6.2. Dėl patikslino ieškinio priėmimo atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nepriimti patikslinto ieškinio, nes patikslintas ieškinys buvo pateiktas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, patikslinto ieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, apeliantė turėjo visas galimybes patikslintą ieškinį pateikti anksčiau, juo labiau kad naujas naudojimosi tvarkos nustatymo planas buvo parengtas 2018 m. kovo 23 d., tačiau jis teismui pateiktas tik likus dienai iki teismo posėdžio. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir tokį atsisakymą sąlygojo tik pačios apeliantės netinkamas procesinis elgesys ir toks atsisakymas procesinių teisės normų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas.
8. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, byloje iš esmės reiškiami reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko Z. Ž. parengtą planą atsakovei paskirdamas naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ (553 kv. m), iš viso atsakovei paskyrė naudotis 553 kv. m, ir apeliantei paskirdamas naudotis dalis, pažymėtas indeksais „B“ (391 kv. m), „B1“ (17 kv. m), „B2“ (61 kv. m), iš viso apeliantei asmeniškai naudotis paskyrė 468 kv. m. Pirmosios instancijos teismas taip pat apeliantei ir atsakovei paskyrė naudotis bendrai žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „D“ (160 kv. m) ir „E“ (88 kv. m), iš viso bendrai naudotis paskyrė 248 kv. m.
10. Iš byloje esančio žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas Z. Ž., matyti, kad planas yra parengtas atsižvelgiant į atsakovės ir apeliantės žemės sklypo ribas. Remiantis byloje esančiu 2015 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir 2019 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat V. B. priklauso 1/2 dalis kito statinio (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sklype (duomenys neskelbtini).
11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodyta, kad šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės yra tik apeliantė ir atsakovė, kadangi, kaip nustatyta šios nutarties 10 punkte, šulinio savininkė yra ir V. B., kuriai priklauso didžiausia dalis šulinio (1/2 dalis). Pažymėtina, kad apeliantė tiek ieškinyje, tiek dublike nurodė, kad šulinio bendraturtė yra ir V. B.. Be to, 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu šalių atstovai nurodė, kad būtina nustatyti naudojimosi sklypu tvarką taip, kad bendraturčiai galėtų naudotis sklype esančiu šuliniu (2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 34.10 min.–35.40 min.). Nagrinėjant bylą teisme V. B. nagrinėjime nei kaip bendraieškė, nei kaip trečiasis asmuo nedalyvavo, nors yra šulinio ginčo sklype dalies savininkė.
12. CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, tai yra atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypų tvarką atsižvelgė tik į apeliantės ir atsakovės interesus, nesprendė klausimo, ar nustatyta naudojimosi tvarka nepažeidžia bendraturtės V. B. interesų.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 10–12 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir V. B., žemės sklypo, kuriame yra V. B. priklausančio turto dalis, naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi akivaizdu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turi įtakos ir kito, neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens ginčo turto bendraturtės V. B. teisėms ir pareigoms, kas sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų šio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi, tik įtraukus dalyvauti byloje V. B., spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
16. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, grąžintinas 38 EUR žyminis mokestis, kurį apeliantė I. T. 2017 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti apeliantei I. T. 38 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.