Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-05 · Administracinė byla Nr. I-1069-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
I-1069-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1069-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04046-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 7), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 700 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016-10-10 sulaikymo ir patalpinimo į Lukiškių TI-K metu su savimi turėjo „Fepe“ garso kolonėlę (radijo imtuvą) su pulteliu ir pakrovėju (toliau – Kolonėlė). Atvažiavęs į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) pareiškėjas Kolonėlės pasigedo. Mano ją palikęs Lukiškių TI-K. Pareiškėjas kelis kartus dėl to kreipėsi į pareigūnus, tačiau Kolonėlė jam nebuvo grąžinta. Asmuo, kurio neprisimena, pareiškėjui minėjo, kad Kolonėlę jis galėjęs palikti Utenos areštinėje. Dėl neatsirandančios Kolonėlės pareiškėjas teigia patyręs 700 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 25–28) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų žalai iš Lietuvos valstybės atsirasti – neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai nuo 2016-10-21 iki 2018-01-10. Dėl neva jam negrąžintos Kolonėlės pareiškėjas ne kartą su 2017-08-29, 2017-09-20, 2017-09-25 skundais yra kreipęsis į Lukiškių TI-K. Šie skundai buvo išnagrinėti, pareiškėjui išaiškinta, kad pagal kompiuterinės daiktų apskaitos sistemos duomenis jis Kolonėlę išsivežė su savimi, 2017-08-22 vykdamas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI), kad Lukiškių TI-K neturi duomenų, apie tai, jog iš įstaigoje laikomų suimtųjų ar nuteistųjų buvo paimta pareiškėjui priklausanti Kolonėlė, ir kad Lukiškių TI-K pareiškėjo minima Kolonėlė nėra saugojama.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų jam prarandant Kolonėlę, atlyginimo.

6. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT 2017-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).

7. Pareiškėjas teigia, kad ginčo Kolonėlę su savimi turėjo 2016-10-10 sulaikymo ir patalpinimo į Lukiškių TI-K metu, jos pasigedo atvažiavęs į Marijampolės PN, todėl mano ją palikęs Lukiškių TI-K. Dėl neatsirandančios Kolonėlės pareiškėjas teigia patyręs 700 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

8. Pagal teismų praktiką teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai, arba kad Lukiškių TI-K nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Šiame kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. išrašas iš Lukiškių TI-K kompiuterinės sistemos „ĮSKAITA“ (b. l. 17), pareiškėjui teikti Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymai į paklausimus (b. l. 15–16, 18–22), asmens bylos Nr. 2265-16 Dosje (b. l. 30), patvirtina, kad faktas, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo Kolonėlę, paskutinį kartą fiksuotas 2017-08-22 pareiškėjui išvykstant į Šiaulių TI. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas Kolonėlę išsivežė su savimi, 2017-08-22 vykdamas į Šiaulių TI, ir po to į Lukiškių TI-K Kolonėlės atsivežęs nebuvo. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Kolonėlės jis pasigedo atvažiavęs į Marijampolės PN, nes, kaip nustatyta, pirmą skundą dėl pasigestos Kolonėlės pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė 2017-08-23, t. y. kitą dieną po to, kai išvyko į Šiaulių TI-K, o laikotarpiu nuo 2017-08-22 iki 2017-11-10 Marijampolės PN jis apskritai nebuvo. Atsižvelgiant į tai, skunde pareiškėjo nurodytos su Kolonėlės dingimu susijusios aplinkybės yra nenuoseklios, abstrakčios ir negali būti vertinamos kaip paneigiančios rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad Kolonėlė dingo (buvo prarasta) Lukiškių TI-K. Vadinasi, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti – Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteisti 700 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atmestinas, nenustačius vienos būtinųjų sąlygų žalai iš valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas