- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- I-9234-142/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. P. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gegužės 25 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 20–21). Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – HN 37:2009), nėra numatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti indas (vonelė) kasdienėms asmens higienos procedūroms atlikti bei rūbams skalbti. Pareiškėjas paaiškina, kad suimtas asmuo policijos areštinėje yra laikomas iki 14 parų, o pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 18 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d., o Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) areštinėje Mažeikiuose buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Visą tą laiką pareiškėjas nurodo neturėjęs galimybės tinkamai nusiplauti kojų ir išsiskalbti apatinių rūbų, nes areštinių kamerose nebuvo tam skirto dubens, indo arba kibiro. Pareiškėjas nurodo, kad kojas kiekvieną vakarą turėjo plauti šaltu vandeniu aukštai iškėlęs kriauklėje, kurioje po valgio plaunami indai (puodeliai, šaukšteliai ir pan.), taip pat plaunami vaisiai, daržovės. Pareiškėjas paaiškina, kad kriauklės nebuvo galimybės užkimšti, todėl nebuvo galimybės apatinius rūbus plauti pasišildytame vandenyje, naudojant skalbimo priemones. Anot pareiškėjo, tokios sąlygos buvo tiesioginis pasityčiojimas iš žmogaus, tuo buvo pažemintas pareiškėjo žmogiškasis orumas. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo emocinis šokas, buvo skaudu, teko verkti nuo tokių susiklosčiusių aplinkybių ir tokio pažeminimo.
Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) su prašymu patikrinti, ar HN 37:2009 tiek, kiek joje nėra numatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti indas (vonelė) kasdienėms asmens higienos procedūroms atlikti, atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos įstatymas) 33 straipsnio 3 dalį.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 107).
Atsiliepimas
Šiaulių AVPK, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–47). Nurodo, kad pareiškėjo pateikti teismui faktai neatitinka tikrovės, nes visose areštinės kamerose yra prausimuisi skirti plastikiniai dubenys, o asmenims paprašius, išduodami kibirai ir skalbimo priemonės apatiniam trikotažui išsiskalbti. Be to, areštinės darbuotojai suteikia galimybę areštinėje laikomiems asmenims pasinaudoti sanitarinio švarinimo patalpoje esančia automatine skalbimo mašina.
Telšių AVPK, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–34). Nurodo, kad areštinėse laikomi asmenys turi teisę vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu bei vieną kartą per 15 dienų gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus. Paaiškina, kad kasdienines asmens higienos procedūras areštinėje laikomi asmenys gali atlikti kamerose įrengtose praustuvėse. Atkreipia dėmesį, kad Mažeikių rajono policijos komisariate nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų, taip pat nėra įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata.
Panevėžio AVPK, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–63). Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodomi faktai, dalyje dėl laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad visose areštinės kamerose yra plastmasiniai kibirai, kuriuose areštinėje laikomi asmenys gali išsiskalbti drabužius. Be to, pareiškėjas galėjo pasinaudoti galimybe nešvarius rūbus perduoti išskalbti savo artimiesiems ar kitiems asmenims. Paaiškina, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių iš kitų areštinėje laikomų asmenų negauna jokių skundų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59–60). SAM nuomone, areštinėse laikomiems asmenims yra užtikrinama galimybė rūpintis savo higiena.
Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų bei SAM atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 104).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamų jo laikymų sąlygų Panevėžio AVPK, Šiaulių AVPK ir Telšių AVPK areštinėse. Pareiškėjo teigimu, minėtose areštinėse nebuvo užtikrinta pareiškėjui galimybė tinkamai rūpintis savo kasdienine asmens higiena.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 5–12 d. buvo laikomas Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje Nr. 8, o 2015 m. vasario 13–18 d. – kameroje Nr. 7 (b. l. 49). Pagal Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo Gintauto Šiaulio tarnybinio pranešimo duomenimis, Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje yra 8 kameros, kuriose yra plastikiniai dubenys prausimuisi, kamerų sanitarinio mazgo dalyje yra įrengti metaliniai praustuvai, areštinėje yra automatinė skalbimo mašina, asmenims paprašius, išduodami kibirai ir skalbimo priemonės apatiniam trikotažui išsiskalbti (b. l. 48). Šiaulių AVPK teismui pateikė Inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį, iš kurio matyti, kad 2014 m. lapkričio 28 d. Šiaulių AVPK, be kita ko, turėjo automatinę skalbimo mašiną (b. l. 54) 10 vienetų 10 l talpos kibirus, 8 vienetus mažesnės talpos kibirus (b. l. 52, 54–55) bei 11 vienetų 15 l talpos vonelių (b. l. 53).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 26–31 d. buvo laikomas Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 11 (b. l. 36, 39). Telšių AVPK pateikė teismui minėtos kameros vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti, kad kameros sanitarinio mazgo dalyje yra įrengtas metalinis praustuvas (b. l. 41). Praustuvo bei šalto vandens tiekimo sistemos įrengimą areštinės kamerose patvirtina Telšių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktas (b. l. 43).
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 3 d. bei 2015 m. gegužės 22–26 d. buvo laikomas Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – Areštinės skyrius) areštinės kamerose Nr. 10, 14 ir 15 (b. l. 64). Areštinės skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Masiulis tarnybiniame pranešime nurodė, kad visose areštinės kamerose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema ir praustuvė, be to, kiekvienoje kameroje yra kibiras (b. l. 64). Šią informaciją patvirtina Panevėžio AVPK teismui pateikta kamerų Nr. 10, 14 ir 15 vaizdinė medžiaga (b. l. 65–67). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 2 d. kreipėsi su skundu į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą (toliau – Centras), nurodydamas, kad areštinės kamerose nėra atskirų praustuvių ar dubenų drabužių skalbimui, kojų nusiplovimui (b. l. 7). Centras 2015 m. balandžio 13 d. Panevėžio AVPK Areštinės skyriuje atliko operatyvųjį patikrinimą kamerose Nr. 14 ir Nr. 15, kuriose užfiksavo šalto vandens tiekimo sistemą, praustuvę bei kibirus (b. l. 7). Centras patikrinimo akte pažymėjo, kad atskiros praustuvės (be tos, kuri yra įrengta sanitariniame mazge) HN 37:2009 nenumato. Pareiškėjo skundą Centras laikė nepagrįstu (b. l. 7 antra pusė).
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.
HN 37:2009 (galiojusi, pareiškėjo buvimo areštinėse laikotarpiu) 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. HN 37:2009 20 punkte inter alia numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, praustuvė. Pareiškėjas skunde neginčija, kad minėtos areštinės tinkamai laikėsi šio HN 37:2009 reikalavimo, tačiau, anot pareiškėjo, tai nesudarė pareiškėjui galimybės tinkamai rūpintis savo kūno kasdienine higiena.
Policijos areštinėse laikomų asmenų higienos reglamentavimui yra skirtas HN 37:2009 VII skyrius. HN 37:2009 55 punkte nustatyta, kad į policijos areštinę patekę asmenys privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše, o 60 punkte numatyta, kad areštinėje laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atitinkamai, Taisyklių 7.12 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.
Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad sanitariniame mazge įrengtoje praustuvėje plautis kojas buvo nepatogu, vanduo buvo šaltas. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad toje pačioje praustuvėje po valgio buvo plaunami indai, taip pat vaisiai, daržovės. Pareiškėjas tvirtino, kad tinkamai areštinėse laikomų asmenų kasdieninei higienai užtikrinti būtų užtekę, jei kamerose būtų tam skirta plastikinė vonelė.
HN 31:2009 31 punkte numatyta, kad policijos areštinių kamerų aprūpinimas higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas. Pagal Taisyklių 83 punktą, policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Taigi, atskira vonelė prausimuisi ar apatinio trikotažo skalbimui teisės aktuose nėra numatyta kaip asmens higienos priemonė. Pagrindinėmis (būtinomis) asmens kasdieninės higienos priemonėmis areštinėse yra šaltas vanduo ir muilas. Areštinėse laikomų asmenų kasdieniniam švarinimuisi (prausimuisi) yra skirta sanitariniame mazge įrengta praustuvė.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde nurodė, kad praustuvės nebuvo galimybės užkimšti, todėl joje buvo neįmanoma išsiplauti apatinių rūbų, panaudojant pašildytą vandenį ir skalbimo priemones. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad plastikinė vonelė nėra įtraukta į areštinėse draudžiamų turėti daiktų sąrašą, pateikiamą Taisyklių 12 punkte. Be to, pagal Taisyklių 7.14 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę vieną kartą per 15 kalendorinių dienų gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus (įskaitant ir švarius apatinius rūbus). Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai susiję su areštinėse neužtikrinta pareiškėjo galimybe rūpintis kasdienine savo higiena, atmetami kaip nepagrįsti.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais areštinėse buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis, kankinančiomis ar žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų neteisėti veiksmai, teismui nėra pagrindo svarstyti kitų Lietuvos valstybės viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo kreiptis į LVAT su prašymu patikrinti, ar HN 37:2009 tiek, kiek joje nėra numatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti indas (vonelė) kasdienėms asmens higienos procedūroms atlikti, atitinka Sveikatos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį.
Sveikatos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis inter alia numato, kad gyvenamosios aplinkos nekenksmingumo ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus nustato SAM. Tuo tarpu pareiškėjas skunde teigė, kad SAM, neįtvirtinusi higienos normoje reikalavimo, numatančio vonelių išdavimą areštinėse laikomiems asmenims, veikė neteisėtai aplaidžiai.
Kreipimasis į LVAT dėl byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) atitikimo aukštesnės galios teisės aktams yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Tokio pobūdžio prašymai tenkinami tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymui ar kitam aukštesnės galios teisės aktui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo skundo argumentus dėl būtinumo ištirti HN 37:2009 teisėtumą, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl minėto teisės akto neatitikimo Sveikatos įstatymo 33 straipsnio 3 daliai, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.