Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-177-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-177-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjas M. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 262 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda. Skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. 15.00 val. patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini)M. A. pagal projektą kasdamas dirbtinį, nepratekamą vandens telkinį, iškastą gruntą perdavė ir išvežė į AB „Panevėžio keliai" vykdomą aplinkkelio remonto vietą ties Rėklių k., Panevėžio r. sav. Tuo M. A. pažeidė Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583, 13 punkte numatytą reikalavimą, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijoje viršininke. Pagal gautą iškvietimą 2018 m. birželio mėn. buvo vykstama į Klevečkinę, kai pakeliui buvo pastebėta, kad yra kasama kūdra ir iš terijos išvažinėja sunkiasvorės transporto priemonės su gruntu. Tuomet ji su kolega R. R. automobiliu pasitraukė nuošaliau, siekiant patikrinti, kur gruntas yra gabenamas. Todėl pasekus vieną iš sunkiasvorių transporto priemonių su gruntu, išvažiavusių iš pareiškėjo žemės sklypo, buvo nustatyta, kad ji išvežtą gruntą išpylė Panevėžio miesto aplinkkelio ruože, kuriame vyksta kelių remontas. Tikslaus sunkiasvorių transporto priemonių skaičiaus, kurios vežė gruntą tuo metu, nepamena, tačiau jos visos yra nurodytos patikrinimo akte. Susistabdžius vieną iš minėtų sunkiasvorių transporto priemonių atvežto grunto pylimo proceso metu, vairuotojas jiems nurodė, kad vairuotojui nieko nėra žinoma, jokių dokumentų jis neturi ir pasiūlė susisiekti su jo vadovu, kuris telefono nekėlė. Tuomet buvo tęsiamas tyrimas ir, užsiklausus tuo metu rangos darbu atlikusių AB „Panevėžio keliai“ atsakingų asmenų, paaiškėjo, kad už tą ruožą, kuriame buvo išpiltas gruntas, atvežtas iš pareiškėjo žemės sklypo, priklauso kitai įmonei „Rokiškio keliai“. Tačiau pastaroji įmonė vėliau nurodė, kad užfiksuotos pažeidimo metu sunkiasvorės transporto priemonės priklauso ne šiai įmonei, o kitoms įmonėms, iš kurių jos yra nuomojamos. Tuomet tyrimas su medžiaga buvo perduotas FNTT. Po minėto vairuotojo apklausos, jie sugrįžo iki pareiškėjo žemės sklypo, kur rado dar bestovinčių sunkiasvorių transporto priemonių, kurių viena jau buvo prisipylusi iškąsto grunto, ir duobę kasantį ekskavatorių bei tuo metu atvažiavo dar dvi tuščios sunkiasvorės transporto priemonės. Iš karto pasistačius pačiam pareiškėjui, buvo pareikalauta nutraukti kasimo darbus, po to buvo surašytas patikrinimo aktas, o pats pareiškėjas sutiko ir neneigė tuo metu fakto dėl išvežamo grunto, nurodydamas, kad pradėtus darbus reikia pabaigti. Pažymėjo, kad daugelis nuotraukų yra padarytos tą pačią dieną, kaip ir nustatytas nusižengimas, nors tiksliai negali pasakyti, kadangi dalis nuotraukų yra iš filmuotos medžiagos. Tuo tarpu dėl patikrinimo akto pildymo nurodė, kad konkrečių sunkiasvorių transporto priemonių duomenys buvo įrašyti tiek tų, kurios patikrinimo metu buvo pareiškėjo žemės sklype, tiek ir tų, kurios iki to buvo išvažiavusios iš pareiškėjo žemės sklypo su išvežamu gruntu. Papildomai nurodė, kad reikalinga atlikti sertifikuotus markšeiderinius matavimus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslų išvežto grunto kiekį iš pareiškėjo žemės sklypo, tačiau tam reikalingi pinigai, dėl kurių panaudojimo šiuo metu vykdomos procedūros.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis dirba Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūroje vyriausiojo specialisto pareigose. Dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad 2018 m. birželio 20 d. jis su kolege I. J. išvažiavo tirti skundo į Klevečkinės kaimą, kai pravažiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo kūdros kąsimo darbus privačiame žemės sklype ir ten stovinčių sunkiasvorių savivarčių transporto priemonių eilę (viso 4-5 priemonės) bei ten dirbantį ekskavatorių, kuris krovė gruntą į jas. Tuomet jie nusprendė palaukti atokiau, kol sulauks pirmo išvažiuojančio transporto su gruntu, ir jį pasiekė, visą procesą filmuojant. Sunkiasvorė savivartė transporto priemonė, pavažiavusi porą kilometrų iki Panevėžio miesto aplinkkelio remonto darbų teritorijos, kur darbus atlikinėjo AB „Panevėžio keliai“, atvežtą gruntą išpylė. Buvo sunku nustatyti, kiek tiksliai yra atvežta grunto iš pareiškėjo žemės sklypo, kadangi ten buvo daug visokio kelių remontui skirto grunto. Tuomet jie sustabdė aptariamą transporto priemonę ir grunto išpylimo vietoje ir jos vairuotojas jiems nurodė, kad jis dirba įmonėje, kurios rangos paslaugas perka AB „Panevėžio keliai“, o gruntą veža iš pareiškėjo žemės sklypo, kadangi taip elgtis jam nurodė jo viršininkas. Po to, jis su kolege nuvyko iki pareiškėjo žemės sklypo, kur rado kelias stovinčias sunkiasvores savivartes transporto priemonės, į kurias ten dirbantis ekskavatorius krovė kasamą gruntą, tuo metu atvažiavo į vietą dar 1-2 turšti sunkvežimiai parkovimui. Jam pavyko užfiksuoti 7 ar 8 tokias transporto priemones, kurios buvo užfiksuotos vietoje, kurioje buvo išpilamas atveržtas gruntas ir pareiškėjo žemės sklype. Patvirtino, kad dalį duomenų apie sunkiasvores savivartes transporto priemones jis buvo užfiksavęs atskirame lape tam, kad nepamirštų ir vėliau galėtų patikimai įtraukti į oficialius dokumentus. Patikrinimo metu sutiko patį pareiškėją, kuris jiems aiškino, kad pradėtą darbą dėl kūdros kasimo reikia pabaigti ir tuo metu jis sutiko su pažeidimu. Po to patikrinimo aktas buvo surašytas, kuris buvo pareiškėjo pasirašytas kitą dieną. Pažymėjo, kad atvykus į pareiškėjo žemės sklypą, jame buvo pastebėjęs tik sustumtas ekskavatoriumi juodžemio krūvas, kitokio grunto jis nematė.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, savo skundą grindžia iš esmės šiais argumentais, t. y. 1) pareiškėjui be pagrindo administracinio pažeidimo protokole nebuvo įrašytas administracinis nurodymas, kaip tai reikalauja daryti ANK 610 straipsnis; 2) buvo neigiamas nusižengimo padarymo faktas, kad kasant vandens telkinį, gruntas būtų išvežtas iš pareiškėjo žemės sklypo; 3) galimi procesiniai pažeidimai tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir netinkamai surenkant medžiagą bylai. Todėl teismas, išnagrinėdamas tokį pareiškėjo skundą ir priimdamas šią nutartį, plačiau aptaria šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo manymu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu šioje byloje pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra visiškai įrodyta.

Pirmiausia, teismas vertina, ar byloje surinka pakankamai duomenų dėl nusižengimo padarymo fakto įrodymo ir pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Tuo tarpu pareiškėjui skundžiamu nutarimu yra inkriminuotas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 262 straipsnio 1 dalyje, padarymas, kur numatyta administracinė atsakomybė asmenims už žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimą, t. y. žemės gelmių apsaugos nuo užteršimo ir išsekinimo, racionalaus žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo ir apskaitos reikalavimų pažeidimą, savavališką žemės gelmių (geologinis) tyrimą, naudingųjų iškasenų telkinių plotų užstatymą, požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimą arba gadinimą. O nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo inkriminuotas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583, 13 punkte numatyto reikalavimo pažeidimas, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti Šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Šio nusižengimo padarymo faktas buvo grindžiamas byloje ne vien Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. T8-225 ir teismui pateiktomis fotonuotraukomis iš nusižengimo padarymo vietos, iš kurių matyti, kaip į sunkiasvores savivartes transporto priemones ekskavatoriumi yra pilamas kasamas gruntas ir išvežama iš pareiškėjo žemės sklypo, bet ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. J. ir R. R. nuosekliais parodymais apie nustatytą aptariamą pareiškėjo padarytą teisės aktų pažeidimą, kurie aiškiai patvirtino aplinkybes, kad matė, kaip į sunkiasvores savivartis transporto priemones yra pilamas gruntas, kuris vėliau yra išvežamas iš pareiškėjo žemės sklypo, ir netgi vieną tokių transporto priemonių jie pasekę, nustatė, kad iškastas gruntas yra išpilamas Panevėžio miesto aplinkkelio ruože, kuriame vyksta kelių remonto darbai. Juolab įvertintina ir tai, kad šiems liudytojams, kaip valstybės tarnautojams, yra keliami ypatingi sąžiningumo reikalavimai, kurių jie privalo laikytis ir kurių pažeidimo fakto teismas nenustatė.

Tuo tarpu pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu neigė, padaręs aptariamą nusižengimą, teikdamas, kad kasant vandens telkinį gruntas nebuvo išvežtas iš jo žemės sklypo, dėstė įvairias aplinkybes, kad pagal žodinį susitarimą jo žemės sklype buvo saugoma AB „Panevėžio keliai" technika, dirbusi prie kelio remonto darbų, kuri nuolatos važinėdavo, ir net buvo šios įmonės atliekami darbai pareiškėjo žemės sklype, siekiant atskirti smėlį, molį ir juodžemį iš atvežtinio grunto, todėl net kėlė versiją, kad gruntą iš jo žemės sklypo galėjo išvesti įmonės darbuotojai per klaidą. Tačiau teismas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina, kaip pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pats pareiškėjas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Dar daugiau, pareiškėjas teismo posėdžio metu net neužsiminė ir nebandė aiškinti bei įrodinėti teismui, kad visas iškastas gruntas yra likęs tame pačiame pareiškėjo žemės sklype, kas sudaro pagrindo abejoti pareiškėjo tvirtinimu, kad iškastas gruntas, kasant vandens telkinį pareiškėjo žemės sklype, nebuvo išvežtas. Juolab teismas vertina ir esminius prieštaravimus, pareiškėjo nurodytus skunde ir teismo posėdžio metu, t. y. 1) vienur nurodant, kad iškastas gruntas nebuvo išvežtas iš pareiškėjo žemės sklypo, tačiau kartu teigiama, kad gruntą iš jo žemės sklypo galėjo išvesti įmonės darbuotojai per klaidą, juolab, kaip minėta, nėra įrodinėjama, kad visas iškastas gruntas yra paliktas pareiškėjo žemės sklype; 2) vieną vertus, pareiškėjui nesutinkant su tuo, kad jo atžvilgiu nebuvo surašytas administracinis nurodymas, pagal kurį jis būtų sumokėjęs baudą, tokiu būdu kaip ir sutinkant su padarytu nusižengimu, tačiau skunde ir teismo posėdžio metu dėstomi prieštaravimai dėl nusižengimo padarymo fakto. Tokie esminiai prieštaravimai pasirinktoje gynybos taktikoje, mažina pareiškėjo skundo ir jo parodymų teismo posėdžio metu pagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms, kai prieš tai aptartų duomenų byloje pilnai pakanka administracinei atsakomybei pareiškėjo atžvilgiu kilti, nėra reikalinga atlikti papildomus pareiškėjo siūlomus procesinius tyrimo veiksmus, siekiant patikslinti duomenis apie byloje esančių nuotraukų padarymo laiką, apklausti skundžiamame nutarime nurodytų sunkiasvorių savivarčių transporto priemonių vairuotojus, ar net smulkūs neaiškumai apklaustų liudytojų parodymuose – visa tai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pareiškėjo padaryto nusižengimo faktu.

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.