- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- A-1076-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03476-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
- Pareiškėjas
- L. D.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. D. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, apgyvendinimo kamerose buvo laikoma per daug kalinamų asmenų ir vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kamerose buvo tamsu, prastas apšvietimas, duše nebūdavo šilto vandens, tik šaltas. Dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, kuriuos vertina 2 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 34–40) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teigė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d. kamerose Nr. 43, 55, 62, 59, 91, 86, 79. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,06 kv. m iki 18,30 kv. m kameros ploto. Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus nėra galimybės. Įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normos reikalavimams patikrinimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir į dušą vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu (b. l. 49–56) pareiškėjo L. D. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neteisėtais veiksmais.
Teismas citavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 ir 6.271 straipsnių nuostatas, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjas savo reikalavimą taip pat grindžia Konvencijos pažeidimu.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Byloje yra pateikta 2015 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. 60/09-41153 „Dėl L. D.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas įvairius periodus laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 43, 55, 62, 59, 91, 86, 79, kurių plotai buvo nuo 6,56 kv. m iki 19,78 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,06 kv. m iki 18,33 kv. m kameros plotas. Iš šio laikotarpio 4 dienas (2015 m. kovo 16 d., 2015 m. balandžio 4 d., 2015 m. balandžio 5 d., 2015 m. balandžio 6 d.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 43 ir 62, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 3,06 kv. m iki 3,40 kv. m). Konstatuotina, kad šiuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas.
Iš Šiaulių TI pateiktos 2015 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. 60/09-41153 matyti, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) 2 dienas (2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. balandžio 7 d.), kai buvo laikomas kameroje Nr. 62, teko atitinkamai nuo 3,40 kv. m iki 5,67 kv. m ir nuo 2,40 kv. m iki 4,25 kv. m kameros ploto.
LVAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d. EŽTT sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A858-114/2014). Remiantis šiomis nuostatomis, kritiškai vertintina teismui atsakovo pateikta 2015 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. 60/09-41153, kurioje yra nurodyti laikomų asmenų skaičiai dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, tačiau iš pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas LVAT nuostatas, tokia pažyma vertintina kritiškai, o jos turinys vertintinas pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas iš viso 7 dienas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog apgyvendinimo kamerose buvo tamsu, prastas apšvietimas, duše nebūdavo šilto vandens, tik šaltas.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 22 punktas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 76:2010 23 punktas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 76:2010 26 punktas numato gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 14.10 punkte numatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. 62/08-1155 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktu gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Pažymėta, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis HN 76:2010. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613), ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W). Pažymėtina, kad Šiaulių TI susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai.
Byloje pateiktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. EP-447 dėl Šiaulių TI patalpų atitikimo ar neatitikimo higienos normų reikalavimams (patikrinimas buvo atliktas 2015 m. spalio 6 d.) yra tiesiogiai nesietinas su pareiškėju, nes patikrinimo metu kamera Nr. 43, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo tikrinama. Patikrinimo akte yra nurodyta, jog kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiškuosius išteklius. Šiaulių TI remonto darbai vykdomi pagal sudarytą planą 2015 metams.
Pagal esamus byloje duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
LR higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas L. D. skunde nenurodo, kokiomis dienomis ar laikotarpiais duše nebūdavo šilto vandens, ar dėl to jis kreipdavosi į tardymo izoliatoriaus administraciją.
Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. 61/04-3749 „Dėl L. D.“ nurodyta, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d. L. D. į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Iš turimų duomenų negalima spręsti, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Įvertinus turimus rašytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d.), pareiškėjo gydymo stacionaro istorijos Nr. 241 įrašus bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negalima konstatuoti, kad būtent dėl aukščiau nustatytų pažeidimų, Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiškėjo sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (7 dienos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi adm. byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi adm. byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu adm. byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje adm. byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6 600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi adm. byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sąlygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iš dalies atitiko, priteista 5 900 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1 500 Eur, LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3 850 Eur, LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-371-662/2015 už 186 dienas priteista 1 500 Eur, LVAT 2016 m. sausio 18 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-2588-624/2015 už 11 dienų priteista 100 Eur, LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-1805-858/2015 už 432 dienas priteista 3 500 Eur), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimą perpildytose kalinimo kamerose neturtinei žalai atlyginti priteistina 100 Eur suma.
Darytina išvada, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 2 000 Eur suma. Pabrėžtina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniu skundu (b. l. 194–197) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeistos ir tai laikyti pakankama satisfakcija.
Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra per didelė, neproporcinga pareiškėjo teisių pažeidimui. Pareiškėjui kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas kameros plotas, kalėjo tik 7 paras, šis pažeidimas nebuvo intensyvus, dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjo sveikatai jokių neigiamų pasekmių nekilo. Kitų pareiškėjo teisių pažeidimų teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo L. D. skundą ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų – būtent to, kad Šiaulių TI kamerose pareiškėjui teko maženis kameros plotas nei nustatyta teisės aktuose, to, kad kamerose buvo prastas apšvietimas, nešvarūs langai, o duše nebuvo šilto vandens.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista tik tuo aspektu, kad jam 7 paras teko praleisti kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Kitų pažeidimų, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, teismas nenustatė.
Apeliacinį skundą teismui pateikė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI. Apelianto manymu, teismas priteisė pareiškėjui per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo intensyvus, nesukėlė jo sveikatai jokių neigiamų padarinių.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu sutinka iš dalies ir sprendžia, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas iš esmės netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį.
Remdamasi EŽTT ir LVAT praktika, kurioje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos administracinio teismo išvadoms, kad pažeidimų dėl pareiškėjo laikymo patalpose, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų (netinkamas apšvietimas, nešvarūs langai, šilto vandens duše nebuvimas), byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo šiais aspektais išdėstytų argumentų.
Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė į kalinimą kamerose, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto, per ginčo laikotarpį buvo pažeista 7 paras. Iš į bylą pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2-os pamainos prižiūrėtojos 2015 m. gruodžio 9 d. surašytos „Pažymos dėl L. D.“ Nr. 60/09-41153 (b. l. 17?21) matyti, jog iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d. pareiškėjas Šiaulių TI praleido 184 paras. Ir iš minėtų 184 parų tik 5,5 paros jam teko mažesnis nei 3,6 kv. m kameros plotas. Pažymėtina, kad minėtoje pažymoje yra aiškiai nurodyta, kiek asmenų atitinkamoje kameroje laikoma nuo 7.30 val. iki 19.30 val. ir nuo 19.30 val. iki 7. 30val., t. y. duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių fiksuojami du kartus per parą. Taigi, įvertinus minėtos pažymos turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Šiaulių TI kamerose, pažeidžiant nustatytus ploto reikalavimus, pareiškėjas buvo laikomas 4 pilnas paras (2016 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 4-6 d.) ir 3 pusdienius (2016 m. kovo 16 d. nuo 19.30 val. iki 7.30 val.; 2015 m. balandžio 3 d. nuo 19.30 val. iki 7.30 val.; 2015 m. balandžio 7 d. nuo 7.30 val. iki 19.30 val.). Atkreiptinas dėmėsys, kad 2016 m. kovo 17 d. ir 2016 m. balandžio 4-6 d. pareiškėjui teko praleisti kamerose Nr. 43 ir Nr. 62, kuriose jam atitinkamai teko 3,06 kv. m (2016 m. kovo 17 d.) ir 3,40 kv. m (2016 m. balandžio 4-6 d.) kameros ploto. 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 43, jam teko 3,06 kv. m, 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. – kameroje Nr. 62, kurioje teko 3,4 kv. m kameros ploto. Taigi, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovas, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo itin intensyvus (pareiškėjui atitinkamai trūko arba 0,54 kv. m, arba 0,20 kv. m kameros ploto). Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis pažeidimas nebuvo ilgalaikis (iš 184 parų pareiškėjui tik 5,5 paros teko mažesnis kameros plotas) ir nebuvo nepertraukiamas. Didžiąją Šiaulių TI praleisto laiko dalį pareiškėjui teko kalėti kamerose, kuriose jam teko daugiau nei 4 kv. m kameros ploto.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti. Pažymėtina, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Todėl kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Svarbu tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę bei tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui visą pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos (100 Eur) sumą. Pabrėžtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui buvo padaryta esminė neturtinė žala, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad jam už 5,5 paros, praleistos Šiaulių TI kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei 3,6 kv. m kameros plotas, būtų priteisiama 100 Eur dydžio neturtinė žala. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisių pažeidimui atlyginti proporcinga neturtinės žalos suma yra 40 Eur.
Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies patenkina atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia – pareiškėjui iš atsakovo priteistiną neturtinės žalos sumą sumažina iki 40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjui L. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.