- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo nuosprendis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 1-194-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00577-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iš dalies darbingas ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas, bausmę atliko, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent jis:
2013 m. gegužės 12 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – šalikelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, I. B. (I. B.) ir H. U. (H. U.) akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, tyčia paėmęs strypą tvojo per automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. D., priekinį stiklą jį sudaužydamas bei įlenkė minėto automobilio statramstį, esantį prie priekinio stiklo, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiajai G. D. 700 Lt turtinę žalą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jie sodino bulves 2013 m. gegužės mėnesį. I. B., H. U. buvo girti, atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir vos išlipo iš automobilio. Prie vairo buvo G. D., kuri automobiliu užvažiavo jam ant dešinės kojos. Jis nukrito, pakėlė akmenį, trenkė į priekinį stiklą ir jį sudaužė. Strypo jis neturėjo, kai automobilis jam ant kojos užvažiavo. Jis nugriuvo, pastvėrė akmenį ir du kartus trenkė į stiklą. Jis greitąją pagalbą iškvietė, nes koja buvo ištinusi. Jam uždėjo langetę. Jam nedarbingumas nustatytas jau treti metai, nes buvo peiliu buvo sužalotos kojos. Dabar yra pažeistas nervas ir nutirpusios kojos. Tai nesusiję su šiuo įvykiu. Policija buvo atvažiavusi, užėjusi į namus paklausė ar jis girtas. Jo klausė, kodėl jis šlitinėja, o jis atsakė, kad yra invalidas. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį, jį apklausinėjo. Jis paaiškino, kad langą išdaužė, nes jam užvažiavo ant kojos. Jis tik stiklą išdaužė. Į vieną kampą vieną kartą davė ir per vidurį. Tada jis buvo blaivus. Gerai atsimena. Jokio strypo neturėjo. Tie žmonės nuvažiavo už kaimyninio namo. Jis iškvietė greitąją pagalbą, kurie iškvietė policiją. Iki to buvo išlipęs H. U., I. B., kurie nuėjo iki M. J. (M. J.). Tada jis G. D. matė pirmą kartą. Jie atvažiavo arklio pas jį. Jis nežino, ar specialiai užvažiavo jam ant kojos. Jis specialiai sudaužė stiklą, nes ant jo žemės užvažiavo ir ant jo kojos. Automobiliui tik suskilo stiklas. Į vidų neįkrito stiklai. Kai akmeniu pirmą kartą trenkė, stiklas įskilo, o antrą kartą pabalo. Jis iš įniršio trenkė. G. D. neišlipo iš automobilio (b. l. 121-122).
Savo parodymus A. B. 2013-11-20 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 55-61).
Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta:
- nukentėjusiosios G. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-05-13 ji savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su H. U. ir I. B. apie 13.30 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini), su M. V. (M. V.) tartis dėl arklio panaudos žemės ūkio darbus atlikti. Ji savo automobilį pastatė šalikelėje, apie 10 metrų neprivažiavus iki šulinio. H. U. ir I. B. nuėjo prie šulinio, kur buvo M. V., kuris šulinio vandeniu girdė arklį. H. U. ir I. B. nuėjo prie M. V. susitarti dėl arklio. Ji liko sėdėti automobilyje. Kitų žmonių aplinkui nematė, tik vėliau prie šulinio atėjo M. V. žmona J. V. ir A. B. sugyventinė L.. L. eidama prie šulinio, su ja pasisveikino ir nuėjo prie šulinio. Kai H. U. ir I. B. susitarė su M. V. dėl arklio, M. V. žmona J. V. pradėjo šaukti ir keiktis, kad neleis paimti arklio. Nežiūrint to vyrai sutarė ir H. U., I. B. ir M. V., ėjo link automobilio. Ji išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia laukdama, kol jie prieis prie jos. Pamatė, kad J. V. įbėgo į namą, kuriame gyvena A. B. ir ji mano, kad ji sukurstė A. B. agresiją. Ji tai padarė specialiai, nes žinojo, kad jis yra ūmaus ir agresyvaus būdo, ypač, kai neblaivus. A. B. išbėgo iš namo, laikydamas rankoje metalinį strypą. Šalia automobilio stovėjęs H. U. liepė jai lipti į automobilį. Ji ir H. U. įlipo į jos automobilį. I. B. ir M. V. stovėjo prieš automobilį. Kur tuo momentu buvo A. B. sugyventinė L., ji neatkreipė dėmesio. Viskas įvyko labai staiga. A. B. pribėgo prie automobilio ir pradėjo metaliniu strypu daužyti jos automobilio priekinį stiklą. A. B. strypu sudavė per automobilio priekinį stiklą ir atšokusios lango duženos ėmė byrėti ant jos. Šalia automobilio buvę I. B. ir M. V. sugriebė A. B., parvertė jį ant žemės ir atėmė metalinį strypą. A. B. ėmė šaukti, kad atsineš kirvį ir visus sukapos. Siekdama išvengti tolimesnės agresijos iš tos vietos, kur pastatė automobilį ir stovėjo, ji išvažiavo. Išvažiuojant iš tos vietos J. V. įkišo galvą pro pravirą šoninį langą ir šaukė, kad ji nekalta. Nuvažiavę į kaimo pakraštį jie iškvietė policiją. Atvažiavus budinčiam policijos ekipažui (atvažiavo vyras ir moteris) ji parašė pareiškimą dėl užpuolimo. A. B. sudaužė jos automobilio priekinį stiklą, kurį jau pakeitė. Už priekinio stiklo keitimą sumokėjo 300 Lt. Taip pat įlenkė automobilio rėmą prie priekinio stiklo. Šios dalies keitimas kainuotų apie 400 Lt. Dėl jos automobilio sugadinimo jai padarytas 700 Lt materialinis nuostolis. A. B. sužeisti ji negalėjo, nes kai ji atvažiavo jo kieme nebuvo. Policininkui pakvietus jį iš namų į policijos automobilį, jis ėjo sparčiai, policininkams jis nekalbėjo apie jokią pervažiuotą koją, nurodė visai kitą jo agresijos priežastį (b. l. 25-28);
- liudytojo R. V. paaiškinimu teisme, kad iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad kaime kelyje moteris lauks su sudaužytu automobiliu. Pavyko surasti stovinčią moterį su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuriam buvo daužtas priekinis stiklas bei vairuotojo pusės stogo atrama buvo įlenkta. Jis nuotraukas darė. Moteris nurodė, kad automobilį sudaužė kaltinamasis ir nurodė jo vardą. Kai užfiksavo įvykį, nuvažiavo prie kaltinamojo namų. Tada jį pirmą kartą pamatė. Įėjus tenai vyko išgertuvės, buvo daug žmonių, viduje nebuvo įmanoma susišnekėti. Kaltinamasis atėjo pats ir prisistatė, parodė savo dokumentus. Kaltinamasis išėjęs pargriuvo prie slenksčio, nuėjus prie automobilio pavyko išsiaiškinti, kad nukentėjusioji užvažiavo, jo žodžiais, ant jo arimo prie jo namų. Bandyta vietoje aiškintis, kur tai įvyko. Jis neparodė, nes buvo girtas. Kvapas jautėsi, šlubavo, griuvinėjo. Arimas buvo suartas, automobilio vėžių visai nesimatė. Nieko daugiau nepavyko išsiaiškinti. Kada gautas iškvietimas negali pasakyti, gali būti, kad ne iš karto nuvyko. Nukentėjusioji aiškino, kad jai važiuojant kaltinamasis ją prisivijo ir daužė stiklą su pagaliu. Kaltinamasis aiškina, kad sudaužė, nes nukentėjusioji užvažiavo ant arimo. Jis sakė, kad atrodo, pagaliu trankė. Kaltinamasis niekuo nesiskundė. Įvykio priežastis - užvažiavimas dėl arimo. Greitosios pagalbos automobilio jis nematė. Niekas nešnekėjo. Tyrėja minėjo, kad bandyta teigti, kad ant kojos kaltinamajam užvažiavo. Jis neturėjo priemonių tikrinti girtumą. Kaltinamasis stovėdamas svirduliavo, ir jis pats bandė jį prilaikyti bendraujant. Kaltinamasis nesiskundė jokiais veiksmais. Jis šlubavo. Jis matė tik vieną nukentėjusiąją. Gal nuošaliau ant kalno, kur buvo gyvenamasis namas, ten ir buvo žmonių. Žmonės prieidavo ir nueidavo. Jis tame kaime buvo pirmą kartą. Pagal minamas pavardes jis negali pasakyti, nes nepažįsta tų žmonių. Iš tų asmenų, neskaitant asmenų buvusių name, kur jis rado kaltinamąjį, visi buvo girti. Iš moters alkoholio kvapo jis nejautė (b. l. 122-123);
- liudytojo H. U. paaiškinimu teisme, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 32-34), kad G. D. pažįsta iš matymo. 2013-05-13 d. apie pietus, kartu su G. D. ir I. B. jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tartis su M. dėl arklio panaudos, priklausančio J. (J.) T.. G. D. buvo susitarusi su J. T. dėl arklio panaudos. Atvažiavo jie G. D. automobiliu, automobilį vairavo G. D.. Atvažiavus, G. D. sustojo šalikelėje. Nei kelyje, nei sklype jokių žmonių nebuvo. Prie šulinio buvo M. V.. Jis kartu su I. B. ir G. D. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie šulinio su tikslu susitarti su M. V. dėl arklio panaudos. Priėjus prie M. V. jie kalbėjosi tarpusavyje. Prie šulinio buvo ir M. V. žmona J. V.. Jiems susitarus su M. V., nuėjo prie G. D. automobilio. Visiems stovint prie automobilio pamatė iš namo atbėganti A. B.. Jis pasakė G. D. sėsti į automobilį, kad nebūtų skandalo. Tada jis ir G. D. greitai įsėdo į automobilį, o I. B. su M. V. pasiliko stovėti priešais G. D. automobilį. Kai A. B. pribėgo prie automobilio iš karto pradėjo metaliniu strypu daužyti G. D. automobilio priekinį stiklą, kažką šūkavo. I. B. su M. V. pradėjo atitraukinėti A. B., kad jis nedaužytų G. D. automobilio. Jiems pavyko atitraukti A. B. nuo automobilio ir jį nuvesti į šoną. Tiksliai negali pasakyti ar L. ir J. buvo tuo momentu, kai A. B. daužė G. D. automobilį, nes viskas įvyko labai staiga. Siekdami išvengti tolimesnių konfliktų G. D. iš tos vietos išvažiavo į kaimo pakraštį ir iškvietė policiją. Visi kartu laukė, kol atvažios policija. G. D. negalėjo pervažiuoti A. B. kojos, nes kai jie atvažiavo A. B. iš vis lauke nebuvo. A. B. tik vėliau išbėgo su metaliniu strypu ir pradėjo be jokios priežasties daužyti G. D. automobilį. Teismo posėdžio metu H. U. paaiškino, kad jis nežino, kuo kaltinamasis trenkė. Smūgio jis nematė, nes pasilenkė paimti nukritusio žiebtuvėlio. Jis nemoka rašyti, smulkmenų neatsimena. Ant suartos žemės nebuvo automobilis užvažiavęs (b. l. 123-124);
- liudytojo I. B. parodymais teisme, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 29-31), kad 2013 metais gegužės mėnesį G. D. jį paprašė padėti jai užarti žemę. 2013-05-13 per pietus jis kartu su G. D. ir H. U. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai jie atvažiavo ir sustojo šalikėlėje, nei kelyje, nei sklype jokių žmonių nebuvo. Tik prie šulinio buvo M. V.. Jis, H. U. ir G. D. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie šulinio susitarti dėl arklio panaudos. Priėjus prie M. V. kalbėjosi tarpusavyje. Jiems kalbant prie šulinio priėjo M. V. žmona J. V., o vėliau buvo priėjusi ir A. B. sugyventinė L.. J. V. kažkodėl nelabai norėjo atiduoti arklį, nors šis arklys jiems ir nepriklauso. Ji nubėgo pas A. B. į namus. Pasikalbėję ir susitarę su M. V., jie nuėjo prie G. D. automobilio. Jiems visiems stovint prie G. D. automobilio pamatė, kad iš namo pusės bėga A. B., laikydamas rankoje metalinį strypą. A. B. bėgo į jų pusę, kur stovėjo G. D. automobilis. Pamatęs, kad A. B. bėga su metaliniu strypu, H. U. sušuko G. D., kad sėstų į automobilį. G. D. ir H. U. greitai įsėdo į automobilį, o jis kartu su M. V. pasiliko stovėti netoli automobilio. Kai A. B. pribėgo prie automobilio iš karto pradėjo metaliniu strypu daužyti G. D. automobilio priekinį stiklą, kažką šūkavo. Jis su M. V. bandė atitraukti A. B., kad jis nedaužytų G., D. automobilio. Nepasakytų, kad A. B. priešinosi. Jam su M. V. pavyko atitraukti A. B. nuo automobilio ir nuvesti jį į šoną. Tiksliai negali pasakyti ar L. ir J. buvo tuo momentu, kai A. B. daužė G. D. automobilį, nes viskas įvyko labai staiga. Kaip prisimena A. B. kažką rėkė, kad paims kirvį, bet mano, jog čia išgėrusio žmogaus kalbos. A. B. tą dieną buvo išgėręs. Siekdami išvengti tolimesnių konfliktų G. D. iš tos vietos išvažiavo į kaimo pakraštį ir iškvietė policiją. G. D. negalėjo pervažiuoti A. B. kojos, nes kai jie atvažiavo A. B. iš vis lauke nebuvo. A. B. tik vėliau išbėgo su metaliniu strypu ir pradėjo be jokios priežasties daužyti G. D. automobilį. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gegužės mėn. galėjo būti. G. D. atvažiavo automobiliu arklio. Jis užvažiavo į kaltinamojo teritoriją. Buvo jis, H. U., ir A. G. turbūt, M. J.. A. B. iš namų atėjo. Kaltinamasis trenkė į stiklą ir viskas. G. D. parašė, kad stogo atrama sudaužyta. Tai netiesa. Jis ne specialistas, bet vairuotojas su stažu. Jie buvo šiek tiek išgėrę. Stiklas buvo sudaužytas, bet stogo atramai nėra net įbrėžimo. Stogo atrama gal anksčiau jau buvo apgadinta. Kaltinamasis negalėjo tikrai sudaužyti. Buvo sudaužyta akmeniu ar kuo. A. B. iš namų bėgo su strypu. Gal ten šiek tiek buvo stogo atrama įbrėžta. Automobilis senas buvo. A. B. greitai išėjo, bet ne bėgo. Jis invalidas jau seniai ir su lazda gali greitai eiti (b. l. 137-138);
- liudytojo A. G. parodymais teisme, kad jis su A. B. gyvena viename kaime. Jie pažįstami. Tik kitą dieną jis sužinojo iš kitų žmonių apie incidentą. Kažkiek jis matė važiuodamas. Jis važiavo su arkliu ir vežimu keliu į laukus. (duomenys neskelbtini) kairėje pas B. buvo sodinamos bulvės. Nuo tos vietos jis pravažiavo 120-130 m. Jo vežimas pakrautas plačiai, todėl jis turėjo važiuoti atsargiai kelyje, visus praleisti. Išgirdo gale ne automobilio, o padangų garsą, bet kad nusileidžia nuo keliuko, kuris padengtas skalda. Ten nuokalnė. Jis atsisuko ir pamatė, kad automobilis leidžiasi žemyn. Jis pasitraukė dešiniau ir pamatė, kad automobilis pasuko kairėn nuo kelio. Buvo šviesios spalvos automobilis. Automobilis į kairę pasuko į kelkraštį ir kelias pasidarė laisvas. Jis daugiau nieko nematė. Jokio įvykio nematė. Automobilis sustojo ten, kur praplatėjantis kelias, ten visi sustoja. Automobilis nuvažiavo į kairę, tačiau jis nežino kodėl. G. D. jam buvo matyta. Ji jam tiksliai nieko nepapasakojo. Buvo A. B. pas jį ryte bulvių. Jis nebuvo girtas. Kai jis traukėsi į dešinę, žiūrėjo į automobilį. Negali pasakyti, ar ten prie automobilio buvo žmonių. Ten į dešinę negalima pasukti. Automobilis pasuko į kairę, kada trečią kartą jis atsisuko, kelias buvo laisvas. Įvažiavo toje vietoje, kur buvo dirbama. Kieno žemė ten, jis nežino. Buvo kalbama, kad tai A. B. žemė (b. l. 138-139);
- liudytojo M. J. parodymais teisme, kad jis išėjo arklį girdyti praeitais metais gegužės mėnesį. Jis bulves sodino. Jis nešė vandenį, moteris užvažiavo su baltu automobiliu ant išartos žemės. Ši žemė A. B.. Jis pasėmė vandens ir nuėjo už sandėliuko pagirdyti arklį. Kai išvažinėjo daugiau nieko nebuvo. Tada A. B. nebuvo. Kai atvažiavo automobilis, kurį moteris vairavo, nebuvo jokių žmonių. I. B. vienas ėjo prie vandens link šulinio. H. U. nebuvo. Automobilį jis matė, kad moteris vairavo. Jos jis nepažįsta, ji ne vietinė. Ta moteris nebuvo išlipusi iš automobilio, su juo nekalbėjo. I. B. prašė suarti žemę, arklio jam reikėjo. Kai jau vedė arklį, automobilio nebuvo. A. B. jis nematė (b. l. 148-149);
- G. D. prašymu, kuriame ji nurodė, kad 2013-05-13 savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji atvežė G. U. (G. U.) ir J. B. (J. B.) prie šulinio (duomenys neskelbtini) kaime, šalikelėje. Automobilį ji pastatė šalikelėje. J. V. nubėgo pas A. B. ir jį sukurstė. A. B. išbėgo iš namelio su metaliniu strypu rankose šaukdamas. Ji su G. U. įlipo į automobilį. A. B. metaliniu strypu daužė automobilio priekį. Atšokusios lango duženos ėmė byrėti ant jos. J. B. ir M. V. pargriovė A. B. ant žemės ir atėmė metalinį strypą. Atvykus policijai A. B. jiems šaukė, kad panaudos fizinį smurtą, nes jie sustojo jo žemės sklype. A. B. pervažiuoti kojos ji negalėjo (b. l. 3-6);
- G. D. 2013-05-12 protokolu – pareiškimu, kad 2013-05-12 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo savo automobilyje, kai pribėgo A. B. ir metaliniu strypu kelis kartus trenkė į automobilio priekinį stiklą bei kitas vietas. Stiklas sudaužytas, sugadinta stakta (b. l. 7);
- įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas kelyje stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kelio dalis. Automobilio priekinis stiklas vairuotojo vietoje yra daužtas bei apgadintas vairuotojo pusės statramstis su antenos tvirtinimu (b. l. 11-14);
- VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. D. (b. l. 15);
- tarnybiniu pranešimu dėl informacijos patikslinimo, kuriame nurodyta, kad bendraujant su G. D. ji paaiškino, kad A. B. taip pasielgė be jokios priežasties, konfliktas tarp jų nebuvo kilęs. Ji patyrė 700 Lt turtinę žalą. A. B. paaiškino, kad daužė G. D. automobilio stiklą, nes ji atvažiavo prie jo namų ir pervažiavo jam koją ir dėl to jis negali vaikščioti (b. l. 18);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. B. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas dešinės pėdos sumušimas, pasireiškęs dešinio blauzdinio pėdos sąnario bei dešinės pėdos I-o piršto minkštųjų audinių patinimu. Dešinio blauzdinio pėdos sąnario minkštųjų audinių patinimas paprastai įvyksta nuo šio sąnario raiščių patempimo, atsirandančio nuo staigaus dešinės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai, galimai griuvimo metu ant dešinės kojos. Dešinės pėdos I-o piršto minkštųjų audinių patinimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktų į dešinės pėdos I-ą pirštą, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimų padarymas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2013-05-12, nėra atmetamas. Sužalojimų padarymo mechanizmas nurodytas išvados 1-ame punkte. A. B. nustatytų kūno sužalojimų padarymas, pervažiuojant dešinę pėdą automobilio ratu yra neįtikėtinas, nes tokiomis aplinkybėmis paprastai įvyksta daugybiniai pėdos kaulų lūžiai. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-314/2012, kt.). Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) šalikelėje, I. B. ir H. U. akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, tyčia paėmęs strypą tvojo per automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. D., priekinį stiklą jį sudaužydamas bei įlenkė minėto automobilio statramstį, esantį prie priekinio stiklo, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo išreiškė nepagarbą aplinkiniams.
Kaltinamasis prisipažino, kad sudaužė G. D. automobilio stiklą, neigė tik, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad G. D. automobilį jis sugadino dėl to, kad ji užvažiavo jam ant kojos paneigia kita surinkta bylos medžiaga. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatytų kūno sužalojimų padarymas, pervažiuojant dešinę pėdą automobilio ratu yra neįtikėtinas, nes tokiomis aplinkybėmis paprastai įvyksta daugybiniai pėdos kaulų lūžiai (b. l. 21). Įvykio vietoje buvę liudytojai tvirtino, kad G. D. atvykus į kaltinime nurodytą vietą ir pasistačius automobilį šalikelėje A. B. lauke nebuvo, o A. B. atbėgęs metaliniu strypu ėmė daužyti stovinčio automobilio langus, prieš tai automobiliui nepajudėjus iš vietos. Todėl nenustatyta jokia priežastis, dėl kurios A. B. būtų galėjęs apgadinti svetimą automobilį, todėl teismas laiko įrodyta, kad tai jis padarė dėl chuliganiškų paskatų.
Byloje visiškai įrodyta ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Iš bylos duomenų matyti, kad G. D. atvyko automobiliu į (duomenys neskelbtini) ir automobilį pasistatė šalikelėje. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. D. užvažiavo į dirbamą A. B. žemės plotą byloje nėra. Iš liudytojų parodymų matyti, kad automobilį ji pasistatė netoli šalikelėje buvusio šulinio. A. B. darant nusikalstamą veiką patvirtino nukentėjusioji, liudytojai H. U., I. B.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad toje vietoje dar buvo pašalinių asmenų.
Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad visuomenės rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta ir to priežastis buvo neteisėti kaltinamojo veiksmai, pasireiškę svetimo turto sugadinimu iš chuliganiškų paskatų, be jokios aiškios priežasties, matant pašaliniams asmenims.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo A. B. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Liudytojas R. V., atvykęs pagal iškvietimą po kelių valandų po padarytos nusikalstamos veikos rado A. B. neblaivų (b. l. 40-41), nurodė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kad įvykio metu A. B. buvo neblaivus patvirtino ir liudytojas I. B.. Todėl laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, sugadinto turto vertę ir padarytos žalos dydį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, yra tik iš dalies darbingas, baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas išnykęs, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1-2 d., 308 str., teismas
nusprendė:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti, neįgyti pačiam ir neperduoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.