Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-246-253/2009

Teisėja Stanislava Barvidytė Procesinio sprendimo kategorijos

2009 m. gegužės 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui, atsakovei R. P., atsakovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei, apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovei R. P. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių nutraukimo, iškeldinimo arba įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

2006-10-25 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-122/06 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijai, Neringos savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo nustatyti šios bylos nagrinėjimui reikšmingi prejudiciniai faktai: R. P. 1979-02-17 susituokė su S. R., kuris 1979-05-11 pradėjo dirbti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje ir 1980-06-12 atleistas dėl sveikatos. Šeimai buvo suteiktos valstybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kur R. P. nuo 1980-06-26 buvo priregistruota nuolat gyventi. Vėliau, 1980-07-23 mirus sutuoktiniui, jo žmona R. P. ir jos duktė liko gyventi Neringos miškų ūkiui (dabar Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) priklausančiose patalpose. Tačiau valstybei perdavus nuo 1999-06-18 šį turtą savo ūkio patikėtinei – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, nuomos sutartis su R. P. nebuvo surašyta. Nustatyta, kad R. P. faktiškai nuo 1980-06-26 metų su šeima šiame bute gyvena, moka mokesčius ir atsakingai rūpinasi valstybės patikėtu turtu (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ji pagal savo nuostatus neturi teisės nuomoti ginčo butą komerciniais tikslais tretiesiems asmenims, o nuomoti butą atsakovei nekomercinėmis sąlygomis nėra pagrindo, nes ji nėra ieškovės darbuotoja. Pagal 1979 m. ginčo santykius reglamentavusias teisės normas – 1964 m. CK 319 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti gyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį (2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis, 43 straipsnis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patapos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (1964 m. CK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pagal 1964 m. CK 322 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turėjo būti sudaroma raštu. Ją turėjo pasirašyti įgaliotasis pareigūnas ir nuomininkas. Bylos duomenimis, šalys nebuvo pasirašiusios jokių sutarčių, tačiau nustatyta, kad ieškovė 1979 m. savo darbuotojui – atsakovės vyrui ir jo šeimai perdavė naudotis ginčo butą, ir nuo to laiko atsakovė nuolat ten gyvena, nuo 1980 metų yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą bei moka ieškovei nuomos mokestį. 1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme, o nagrinėjamu atveju jos nebuvo. Konstatuotina, kad tarp šalių 1979 metais susiklostė nuomos teisiniai santykiai – tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamųjų patalpos nuomos sutartis. Dėl šios priežasties trečiasis ieškiniu reikštas ir apeliaciniu skundu ginčijamas reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nustatant, kad nuomos mokestis skaičiuojamas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skunde išdėstytais argumentais, jog ieškovė, siekdama nustatyti atsakovei kitokį nuomos mokestį, turėtų vadovautis ne nuomos sutarties nutraukimą, o jos pakeitimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Apeliantė prašo nutraukti gyvenamųjų ginčo patalpų faktinius nuomos santykius ir iškeldinti iš jų atsakovę R. P. Atsižvelgtina į tai, kad, ieškovės įspėjimas nuomininkei apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas 2007-03-22, nuomos sutarties nutraukimą reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK normos (2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek ir neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek ir nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, turi būti atsižvelgiama į sutarties sudarymo momentą ir joje nustatytas sąlygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis ar nekomercinėmis sąlygomis. Tuo tarpu CK 6.614 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, nuomotojui suteikiama teisė šioje teisės normoje nustatytomis sąlygomis vienašališkai nutraukti ne bet kurią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį. Pagal šią teisės normą joje numatytas nuomotojo įspėjimas nuomininkui apie komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tokios nuomos sutarties pasibaigimą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis komercinėmis sąlygomis sudaroma siekiant gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Jos atveju nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. CK 6.604 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; šiuo atveju juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka; ginčas tarp juridinio asmens ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių dėl tokio sutarties pakeitimo sprendžiamas teismo tvarka. CK 6.604 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuomininkui nutraukus darbo santykius su nuomotoju, gyvenamosios patalpos nuomos mokestis nustatomas CK 6.583 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Toks įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia išvadą, jog CK 6.614 straipsniui taikyti reikšminga aplinkybė – ar gyvenamosios patalpos yra nuomojamos komercinėmis sąlygomis, turi būti nustatoma pagal nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio, kuris, esant nuomai komercinėmis sąlygomis, nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Darbo santykių neegzistavimo faktas šiai aplinkybei konstatuoti lemiamos įtakos neturi. Sudaryta nekomercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savaime, be sutarties pakeitimo nesitransformuoja į nuomos komercinėmis sąlygomis sutartį. Nustačius, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis, CK 6.614 straipsnio nuostatos tokiai sutarčiai netaikytinos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą žodinę gyvenamosios patalpos ginčo nuomos sutartį gyvenamoji patalpa nebuvo nuomojama komercinėmis sąlygomis. Esant tokiai nustatytai aplinkybei, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo nuomos sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ginčo sutartis negali būti nutraukta pagal CK 6.614 straipsnį – šalių sudaryta ginčo nuomos sutartimi gyvenamosios patalpos nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis. Dėl šios priežasties ir reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo, o spręsti dėl ginčo patalpų reikalingumo pačiai ieškovei nagrinėjamu atveju nėra tikslinga (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jas priteisti nėra pagrindo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.