Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 20:11 val., Kareivių g. – Verkių g., Vilniuje, prie sankryžos, vairavo automobilį MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.05 ‰ (įvertinus paklaidą) girtumas, kai jam 2014-10-21 buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Taip T. U. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Be to, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesugebėjo automobilio suvaldyti ir sustabdyti, atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip T. U. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 219 punkto reikalavimus. Taip T. U. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Taip T. U. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip T. U. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalys, 126 straipsnis, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., LVAT 2010-10-08 nutartis Nr. N62-6791/2010; 2011-02-04 nutartis Nr. N62-2588/2011, 2011-03-07 nutartis Nr. N575-3335/2011 ir kt.).

Administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, iš kurių matyti, kad T. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-12040-961/2014 už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalyse, 129 straipsnyje, padarymą buvo nubaustas 4500 Lt (1303 €) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą ar nutarimo vykdymo nutraukimą suėjus senaties terminui nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu nuobauda buvo galiojanti, policijos pareigūnų M. U., L. S. ir J. B. 2016 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniais pranešimais, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, K. J., G. Š. 2016 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimais, alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2016-08-06, 20:48 val., T. U. buvo užfiksuotas 1.07 promilių neblaivumas, bei paties T. U. paaiškinimu, duotu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis su pažeidimais sutiko, dėl savo veiksmų gailėjosi. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0278861 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 1.05 ‰ neblaivumas. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – T. U. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, taip pat į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - T. U. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (T. U. padarė penkis pažeidimus, vairavo transporto priemonę esant lengvam girtumo laipsniui, vakare, šviesiu paros metu, mieste, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. U. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat kelis kartus už kitų rūšių pažeidimus, turi ne vieną galiojančią nuobaudą, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o T. U. skirtinos baudos, artimesnės ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalių, 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies ir 130² straipsnio sankcijose numatytų baudų vidurkiams, atsižvelgiant į tai, kad T. U. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Administracinis teisės pažeidimas padarytas vairuojant automobilį MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, bylos duomenimis, priklauso O. I., tačiau T. U. teismą telefonu informavo, jog automobilis priklauso jam. Administracinis teisės pažeidimas padarytas vairuojant automobilį MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, bylos duomenimis, priklauso pačiam T. U.. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio savininkas yra pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat į tai, jog T. U. padarė šiurkščius pažeidimus, į tai, jog praėjus nedideliam laiko tarpui T. U. vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti, be to, nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, teismas mano, jog šiuo atveju pažeidimų prevencija bus įgyvendinta tik konfiskavus transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. U. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta T. U. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. U. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 35 € (trisdešimt penkių eurų) baudą;pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1500 € (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;pagal ATPK 130² straipsnį – 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 1500 € (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio MITSUBISHI CARISMA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), kuris yra 16060306590, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.