Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-325-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
1S-325-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-325-1020/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28807-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3.; 1.1.8.1.11.; 2.5.10.; 2.5.15.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria A. J. subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos). Minėtos nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. kovo 23 d. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės pakeistas ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2017 m. birželio 11 d.) ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 10 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 10 d., bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, ir bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį.

Šalies argumentai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir subendrintą galutinę bausmę sušvelninti. Nuteistojo įsitikinimu, subendrindamas jam skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatomis. Pasak nuteistojo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu) jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. kovo 25 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu už veikas padarytas iki 2017 m. birželio mėnesio. Taigi prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį jis dar nebuvo padaręs kitų nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas vėliau – t. y. 2018 m. spalio 31 d. Anot A. J., todėl jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos BK 64 straipsnio tvarka – nes nusikalstamas veikas laikotarpiu iki 2017 m. birželio mėnesio, jis padarė jau būdamas nuteistuoju, po jo atžvilgiu priimto 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio. Nuteistojo įsitikinimu, dėl to, kad teismas nepagrįstai pasirinkimo bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnyje, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo argumentais bei skundo ir pateiktų aktualių baudžiamųjų bylų medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas nenurodant aiškių sprendimo motyvų yra ydingas ir vien dėl to sudarantis pagrindą ginčyti priimtą teismo nutartį, Visgi paskiriant A. J. galutinę subendrintą bausmę baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, o paskirta bausmė savo dydžiu teisinga, taigi ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų padaryta nebuvo.

6. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog šioje situacijoje bendrinant A. J. keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, negalėjo būti pritaikytos BK 64 straipsnio nuostatos. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada nuteistojo prašomos taikyti nuostatos yra taikomos: 1) nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką; 2) naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

7. Nuteistasis A. J. teigia, kad nusikalstamą veiką, kuri konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu jis padarė jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau tokia jo pozicija yra neteisinga. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m. birželio 11 d., taigi akivaizdu, kad tuo metu dar nebuvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendis, kuris buvo pakeistas ir įsiteisėjo paskelbus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendį, tad minėta veika buvo padaryta dar iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. J. pirmojoje byloje, todėl tuo metu jam dar nebuvo paskirta bausmė ir jis jos neatlikinėjo. Taigi teigti, kad 2017 m. birželio mėnesio veika buvo padaryta jau esant priimtam kitam apkaltinamajam nuosprendžiui ir (ar) nuteistajam neatlikus bausmės, nėra pagrindo, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos taikant ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio nuostatas, kuriomis šiuo atveju ir vadovavosi apylinkės teismas.

8. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį“. Iš šių baudžiamojo įstatymų nuostatų akivaizdu, jog teismas, taikydamas bausmių dalinio sudėjimo būdą, privalo motyvuoti, kodėl jis parinko konkrečią pridėtinos bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šioje situacijoje teismas nuteistojo atžvilgiu parinko jam palankesnį bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą ir tokį pasirinkimą motyvavo tuo, kad „nustatant bausmių bendrinimo būdą ir galutinę bausmę, atsižvelgiama į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybės“. Skundžiamoje nutartyje plačiau neanalizuota, kodėl prie griežtesniu nuosprendžiu A. J. paskirtos bausmės buvo pridėta konkreti – 11 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės dalis, o tai suteikė nuteistajam pagrindą ginčyti priimtą sprendimą.

9. Spręsdamas dėl to ar apylinkės teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo proporcingą ir teisingą švelnesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, apygardos teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012) – kitaip tariant aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, yra aktualios parenkant ne tik bausmių subendrinimo būdą, tačiau ir nustatant atskiras pridėtinas bausmių dalis. Apygardos teismo įsitikinimu, įvertinus tokias aplinkybes, nekyla jokios abejonės, jog nuteistojo charakteristika ir kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad pastarajam pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti itin žymi.

10. A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas net už 14 išimtinai turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. kovo 23 d. Pažymėtina, jog šios veikos buvo itin pavojingos – padarytos didelės vertės vagystės, plėšimai, turto sunaikinimo atvejai – kitaip tariant siekiant įgyti turtinės naudos kitų asmenų atžvilgiu naudotas ir smurtas bei padaryta žala jų turtui; darant veikas veikta organizuotose struktūrose, dauguma atvejų organizatoriaus vaidmenį atliekant būtent A. J.. Tebevykstant baudžiamajam procesui, kurio metu A. J. buvo kaltinamas minėtų nusikalstamų veikų padarymu, pastarasis po beveik metus trukusio suėmimo buvo paleistas į laisvę, tikintis, kad švelnesnės kardomosios priemonės bus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirtį. Visgi jau 2017 m. birželio 11 d. jis padarė naują BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą turtinio pobūdžio nusikaltimą ir taip nepateisino išreikšto valstybės pasitikėjimo bei parodė, jog jis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo bei pragyvenimo siekti teisėtais būdais. Būtent šios aplinkybės suteikia aiškų pagrindą mažų mažiausiai pridėti žymią bausmės dalį, nes tokioje situacijos galima svarstyti ir visiško bausmių sudėjimo klausimą.

11. Svarbu pastebti ir tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas ne dviejų atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių už dvi nusikalstamas veikas subendrinimo klausimas, o jau subendrintų bausmių, iš kurių viena nustatyta apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinant paskirtas bausmes už 14 atskirų itin pavojingų veikų. Toks bausmių bendrinimas nuteistajam buvo itin palankus, todėl apylinkės teismo sprendimas – pridėti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – yra pakankamai švelnus ir nėra per griežtas.

12. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Atitinkamai BPK 361 straipsnio 2 dalis numato, kad „teismas turi teisę priimti sprendimus: <...> dėl <...> klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.“. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje be kita ko yra nurodyta „visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nuosprendį, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019-01-29 nuosprendžiu“ (skundo medžiagos l. 16). Pažymėtina, jog apylinkės teismas šioje dalyje aiškiai turėjo omenyje ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m., tačiau 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuris ir buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant išvengti bet kokių neaiškumų vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, apygardos teismas ištaiso šios nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio datą.

Įvertinęs visa tai, teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. (A. J.) skundą atmesti, bet tuo pačiu ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir teismo sprendimo rezoliucinės dalyje nurodytą datą „2015-06-18“ pakeisti į „2018-06-18“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis