Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.2.1.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.12.1.1; 2.12.1.4.

2022 m. gruodžio 5 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, neteistas, 2019 m. spalio 10 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalimi,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. M. 2022 m. spalio 31 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, artimajam giminaičiui – mamai R. M. tyčia tris kartus smogė kumščiu į veido sritį ir gulinčiai lovoje R. M. du kartus įspyrė į dešinį šoną, taip mušdamas R. M. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus. Jis šiuo metu gyvena pas savo motinos sugyventinio A. S. seserį A. V. (duomenys neskelbtini). Gyvenamo namo viename gale gyvena jo motina R. M. su sugyventiniu A. S., o kitame namo gale gyvena A. V., kuri priėmusi gyventi jį jos namuose. Jis savo motinos R. M. tikrai nemyli, nes ji jo neaugino, nuo 11 metų jis buvo iš jos atimtas ir perduotas į vaikų namus. Mama tikrai jos nevadina, aišku yra kažkokia pagarba išlikusi, kad ji jam suteikė gyvybę, bet ne daugiau. Jis 2022 m. spalio 31 d. parėjo po darbo į namus pas A. V. ir jai parnešė žuvies. Tai pamatė motina ir pradėjo visaip priekaištauti, kad jis A. neša, o jei nieko neparneša ir pan. Jis po darbo parėjo išgėręs alaus ir matė, kad jo motina R. M. gėrė alų su savo sugyventiniu. Jis, kiek pabuvęs kambaryje, nuėjo pas motiną R. M. į kambarį, galvojo prieš Vėlines visi ramiai pasėdės, išgers alaus. Iš pradžių viskas buvo gerai, visi gėrė alų ir pan. Bet kai jo motina R. M. stipriai apgirto, ji jam pradėjo priekaištauti, kad jis ne jai, o s A. V. parnešė žuvį, po to ji jį pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais. Iš pradžių konfliktas buvo tik žodinis tarp jo ir jo motinos, bet po to, kai ši jį išvadino visokiais žodžiais, tai jis pasiutęs jai sudavė 3 smūgius kumščiu į veido sritį ir, jau jam nueidinėjant nuo jos, ji jam vėl kažką pasakė, tai tada jis 2 kartus įspyrė jai į dešinį šoną. Jis matė, kad motina susiėmė už šono ir kad jai labai suskaudo. Jis suprato, kad motinai suduodamas smūgius į veido sritį, o tuo labiau įspirdamas, sukėlė jai fizinį skausmą, nes po suduotų smūgių ir spyrių jai skaudėjo veidą ir dešinį šoną. Jis gailisi, kad savo motinai R. M. suduodamas smūgius ir spyrius sukėlė jai fizinį skausmą. Jis jos atsiprašė ir pažada ateityje daugiau prieš ją nesmurtauti, nedaryti naujų nusikalstamų veikų (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 98 – 101, 110 – 113).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji gyvena su A. S. (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jos sugyventiniui ir jo dviem seserims. Sesuo A. V. gyvena šiuo adresu. Taip pat apie dvi savaites šiuose namuose gyvena jos sūnus L. M. ir jo sugyventinė. 2022 m. spalio 31 d. po pietų, namuose, kambaryje su sugyventiniu gėrė alų, išgėrė gal 4 butelius po 1 litrą. Sūnus taip pat vartojo alkoholį. Tiksliai neprisimena kada į kambarį atėjo sūnus ir su juo kilo žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktavo – neprisimena. Konflikto metu sūnus kumščiu jai, sėdinčiai ant lovos, sudavė 3 smūgius kumščiu į galvos sritį – į veidą, gal labiau žandikaulį. Jam nueinant, ji L. kažką dar pasakė, po ko jis jai įspyrė 2 kartus į dešinį šoną. Po suduotų smūgių iš jos kambario sūnus išėjo. Jai po suduotų smūgių labai skaudėjo šoną, galvą maudė net keletą dienų, bet žymių jokių nelikę. Kadangi ji buvo neblaivi, tai tą kartą nekvietė policijos. Ji dėl jai suduotų smūgių pas medikus ir pas teismo med. ekspertus nevažiuos. Ji civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus L. M. jos atsiprašė, ji jam atleido (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 32 – 35).

5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Sodyba priklauso jam ir seserims A. V. ir N. B.. Name gyvena jis su sugyventine R. M.. Kitame namo gale gyvena jo sesuo A. V. su R. sūnumi L. ir jo drauge. Kiek jis žino, R. su sūnumi L. nesutaria, ji jų neauginusi. 2022 m. spalio 31 d., po pietų, namuose, kambaryje, jis su sugyventine gėrė alų – išgėrė gal 4 butelius po 1 litrą. L. M. taip pat vartojo alkoholį – kambaryje gėrė alų. Jiems begeriant alų, tiksliai neprisimena kada, į kambarį atėjo L. ir su R. kalbant tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko pradėjo jie konfliktuoti, jis neprisimena. Konflikto metu L. M. kumščiu, sėdinčiai R. ant lovos, sudavė 3 kartus į dešinį skruostą bei, išeidinėdamas iš kambario, 2 kartus R. įspyrė į dešinį šoną. Tai pamatęs, jis R. sūnų patraukė nuo sugyventinės ir liepė jam iš jų kambario išeiti. L. netrukus išėjo. Jis matė, kad R. užsiėmusi laikė už dešiniojo šono ir skundėsi galvos skausmais. Į medikus nesikreipė, įvykio dieną policijos nekvietė, nes buvo abu neblaivūs. Daugiau konfliktų tarp L. ir R. nebuvo (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 63 – 66).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sodyba priklauso jai, sesei N. B. ir broliui A. S.. Sodyboje pastoviai gyvena ji ir jos brolis A. S.. Brolis gyvena su sugyventine R. M.. Ji – A. V. palaidojo savo sugyventinį, jai liūdna gyventi, tai pasikvietė pas save gyventi R. M. sūnų L. M. su drauge. L. jos namo dalies pusėje gyvena apie dvi savaites. Būna, kad jis išgeria kokio alaus po darbo ar pan., bet jis nėra konfliktiškas ar agresyvus, todėl ji jį pasikvietė pas save gyventi, nes jis ramaus būdo. 2022 m. spalio 31 d. vakare, gėrė alkoholinius gėrimus – alų, namo didžiajame kambaryje trise – R. M., A. S. ir L. M.. Ji girdėjo triukšmus, kad jie visi trys rėkavo, barėsi, bet ji nėjo prie jų (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 56 – 59).

7. 2022 m. lapkričio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. M. pareiškimas ir parodymai dėl sūnaus L. M. veiksmų. Pareiškime R. M. nurodė, kad 2022 m. spalio 31 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), po išgertuvių, kambaryje, neblaivus sūnus L. M. kumščiu sudavė jai 3 kartus į dešinį skruostą bei 2 kartus įspyrė į dešinį šoną, taip sukeldamas jai ilgalaikį fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, t. y. skauda dešinės pusės apatinį ir viršutinį žandikaulį, ausį, bei dalį galvos. Į medikus nesikreipė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 20 – 28).

8. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 6 – 8, 9 – 13).

9. Asmens duomenų pažyma nustatyta: R. M. yra L. M. motina (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 68 – 69).

10. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. M., kilusio žodinio konflikto metu, tyčia mamai R. M. tyčia tris kartus smogė kumščiu į veido sritį ir gulinčiai lovoje R. M. du kartus įspyrė į dešinį šoną, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2022 m. spalio 31 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, konflikto metu tarp jo ir nukentėjusiosios, jis R. M. sudavė 3 smūgius kumščiu į veido sritį ir 2 kartus įspyrė jai į dešinį šoną. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tarpusavio konflikto metu sūnus kumščiu jai, sėdinčiai ant lovos, sudavė 3 smūgius kumščiu į galvos sritį – į veidą, gal labiau žandikaulį. Jam nueinant, ji L. kažką dar pasakė, po ko jis jai įspyrė 2 kartus į dešinį šoną. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

12. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, dėl šeimos narei – motinai R. M. sukelto fizinio skausmo, pasitvirtino. Kaltinamasis tarpusavio konflikto metu tyčia mamai R. M. tyčia tris kartus smogė kumščiu į veido sritį ir gulinčiai lovoje R. M. du kartus įspyrė į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant kumštimi tris smūgius į veido sritį ir du kartus spiriant į šoną), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pats kaltinamasis. Konstatuojama, kad R. M. patirtas fizinis skausmas yra L. M. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji R. M. yra kaltinamojo motina, todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

14. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

15. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 126 – 129).

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, tačiau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 70 – 73), 2 kartus baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 74 – 76), nedirba(IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 77 – 78), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 79), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 83). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

19. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog L. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

20. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 118 – 121).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 18 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir L. M. paskirti galutinę 1 (vieno) mėnesio viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 18 val. per mėnesį visuomenės labui.

Palikti galioti L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį L. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti L. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.