Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos : 1.3.2.5.1; 1.3.2.7.1; 1.3.2.11; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.9.1; 3.4.1.7

2024 m. sausio 22 d.

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams vadovei direktorei V. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ( taip tekste ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su 2023-10-17 ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. V. nepagrįstai sumokėtą 193,3 Eur darbo užmokestį, 19,04 Eur darbo užmokesčio permoką, 503,58 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ( 1-4 l., čia ir toliau nurodomi popierinės bylos l. ).

Teismo posėdžiuose ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė direktorė V. U. paaiškino, kad įmonė veiklą vykdo apie (duomenys neskelbtini) metų, užsiima tarptautiniais pervežimais. Šiuo metu dirba 16 vairuotojų, jų visų darbo sutartys ir atlyginimai yra vienodi, su jais jokių ginčų dėl atsiskaitymų nėra buvę. Atsakovas Ž. V. dirbo nuo 2023 m. 03-01 d. iki 07-12 d. vairuotoju ekspeditoriumi ES šalyse. Su juo pati susitarė dėl darbo sąlygų ir sudarė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta mokėti 1386 Eur/mėn. ( neatskaičius mokesčių ) atlyginimą ir dienpinigius. Per visą atsakovo darbo laiką jokių darbo sutarties pakeitimų nebuvo. Atsakovas buvo atleistas iš darbo savo noru, nes dar būdamas paskutiniame reise parašė per programėlę mobiliajame telefone, kad nebedirbs. Grįžęs į Lietuvą jis viską ( a/m, dokumentus ) pridavė ir įmonė su juo atsiskaitė. Po to atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas, kad su juo atsiskaityta ne pagal susitarimą, su kuo įmonė nesutinka. Kadangi pagal atsakovo prašymą DGK jam priteisė papildomai 193 Eur algos ir 503 Eur kompensaciją už atostogas, kuriuos įmonė skubiai sumokėjo, prašo šias sumas iš jo grąžinti.

Susitarimas su atsakovu dėl apmokėjimo buvo toks, koks nurodytas darbo sutartyje - fiksuotas darbo užmokestis ( apie 1380 Eur/mėn., atskaičius mokesčius – 876 EUR/mėn. ) ir dienpinigiai ( nustatyti kiekvienai konkrečiai valstybei ), o ne jo nurodoma 90 Eur/d. suma. Atsakovas iš viso buvo devyniose komandiruotėse 9-14 d. laikotarpiui. Darbo užmokestis jam buvo mokamas tuoj pat ( sekančią ar dar kitą dieną ) po grįžimo iš komandiruotės, pateikus reiso ataskaitą ir visus papildomų išlaidų dokumentus ( remontui, mokesčiams už kelius, stovėjimo aikšteles ir kt. ). Visi atsiskaitymai su atsakovu vykdavo tik bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais pinigais. Atlyginimą mokėdavo apytiksliai, nes ne visada iš karto gaudavo duomenis apie išlaidas kurui. Už kiekvieną mėnesį buvo surašomos avansinės apyskaitos, kuriose nurodomos visos sumos, jas atsakovas pasirašydavo. Jokie kiti dokumentai, susiję su atsiskaitymais su atsakovu, surašomi, jam pateikiami ir jo pasirašomi nebuvo. Buhalterija darbuotojams atsiskaitymo lapelių nedalindavo, su sumomis jie galėjo susipažinti buhalterijoje. Dienpinigių mokama 50 proc., kai vairuotojas nesikrauna krovinio ir pan.

Dirbdamas atsakovas anksčiau ( iki paskutinio reiso ) buvo padaręs įmonei žalos, tačiau dėl jos atlyginimo atleidžiant iš darbo jam reikalavimo nereiškė. Šiuo metu DGK yra priteisusi dalį iš atsakovo reikalautos sumos ( Kasko draudimo franšizę ). Atsakovo pateiktas įmonės skelbimas su nurodoma 90 Eur/mėn. alga buvo patalpintas 2023 m. 06 mėn., o ankstesniame 2022-02-19 skelbime ( kuris galiojo įdarbinimo metu ) algos suma nebuvo nurodoma.

Atsakovo pateiktoje lentelėje dalis sumų nurodytos netiksliai, nes neatitinka jo pateiktų ir įtrauktų į kiekvieno mėnesio avanso apyskaitas pirminių dokumentų. Gali būti, kad pirmos komandiruotės sumų nežymus skirtumas susidarė dėl išlaidų (duomenys neskelbtini) zlotais konvertavimo. Be to, atsakovo nurodoma 35 Eur bauda už KET nebuvo išskaičiuota, nes atsakovas padarė tik du KET pažeidimus ( pateikia tai patvirtinančius dokumentus ). Atsakovui per klaidą priskaičiuota kaip atlyginimas 400 Eur suma buvo skirta kurui „Circle K“ įsigyti, ji vėliau išskaityta ir ginčo dėl jos nėra. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl ieškovės atsakovui pagal DGK sprendimą išmokėtų sumų ( atlyginimo ir kompensacijos už atostogas ) grąžinimo, nes šios sumos tiek vykdant sprendimo dalį skubiai, tiek likusią ( dėl suklydimo ) išmokėtos nepagrįstai. Kadangi ginčijamas DGK sprendimas, kuriame pasisakyta dėl darbdavio pareigos sumokėti šias sumas, pakartotinai kreiptis į DGK dėl to nėra teisinio pagrindo. Kartu prašoma priteisti ir atlyginimo permoką, dėl kurios itin mažo dydžio atskirai kreiptis į DGK netikslinga dėl proceso operatyvumo; be to, ginčas šioje dalyje kilęs iš tų pačių šalių santykių.

Ieškovės atsiskaitymų su atsakovu teisingumą patvirtina darbo sutarties turinys ir avansinės apyskaitos, kurias atsakovas pasirašė neginčydamas. Todėl ieškinio reikalavimai grindžiami dokumentais, o ne samprotavimais ( kaip atsakovo ). Šalis siejo darbo santykiai, todėl atsakovui mokėtinas sumas sudarė sutartas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išlaidos ( už komandiruotes ir kt. ). Visas atsakovo darbo užmokestis buvo apskaitomas Sodroje, todėl jo keisti ( taisyti ) atgaline data, kaip teigia atsakovo atstovas, neįmanoma. Be to, pagal darbo santykių pobūdį susitarimas dėl konkrečios sumos ( šiuo atveju – 90 Eur/d. ) yra negalimas ir utopinis, nes darbo sutartyje nurodyta minimali alga ir dienpinigių dydis yra nustatyti teisės aktuose, kurių nesilaikyti darbdavys negali.

Atsakovo pozicija yra ir prieštaringa – jis atlyginimo nori ne pagal darbo sutartį ( didesnio ), o kompensacijos už atostogas – pagal sutartį, kas rodo, jog jis yra nesąžiningas, susitarimų sąlygas traktuodamas pasirinktinai. Jokių įrodymų buvus susitarimą dėl 90 Eur/d. atsakovas nepateikė. Jo nurodomas skelbimas patalpintas vėliau - 06 mėn.; be to, jis pripažino įsidarbinęs per pažįstamus, o ne pagal skelbimą. Apskaičiavimai atsakovo pateiktoje lentelėje nėra tikslūs ir traktuojami pasirinktinai. Gi ieškovės pateiktoje lentelėje visos sumos nurodytos tiksliai pagal dokumentus, atitinka Sodrai teiktus duomenis. Tai įrodo, kad atleidžiant iš darbo ieškovė su atsakovu atsiskaitė tinkamai, o DGK sprendimas yra nepagrįstas.

Dienpinigių dydis yra nustatytas valstybės, dėl jo tartis negalima. Todėl atsakovo pozicija būtų teisinga tik tuo atveju, jei būtų susitarta dėl kintamo dydžio algos. Tačiau darbo sutartis aiškiai patvirtina, kad buvo susitarimas dėl fiksuotos algos. Atsakovui pavedimais išmokėtų sumų dydžiai ( atskirais atvejais atitikimas 90 Eur/d. sumai ) galėtų būti laikomi pagrindžiančiais atsakovo poziciją tik jei nebūtų darbo sutarties. Jos sąlygos nėra ginčijamos, todėl atsakovo pozicijos negalima laikyti įrodyta. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Ž. V. 2023-11-06 atsiliepime prašė ieškinį atmesti ( 54-56 l.; detaliau neaptariama, nes iš esmės analogiškai jis nurodė teismo posėdžiuose ).

Ankstesniuose teismo posėdžiuose atsakovas Ž. V. paaiškino, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirba (duomenys neskelbtini) metus, tai pirmas jo toks ginčas su darbdaviu. Radęs skelbimą internete dėl 90 Eur/d. atlyginimo, susitikęs su ieškovės direktore susitarė dėl darbo sąlygų bei apmokėjimo ir įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susitarimas buvo mokėti 90 Eur/d. atlyginimą už komandiruotėse išbūtas darbo dienas – kartu algą ir dienpinigius. Jokių rašytinių įrodymų dėl tokio susitarimo neturi, tik skelbimo tekstą, žodinį susitarimą ir faktą, kad po tiek buvo mokama visus kartus iki paskutinės komandiruotės. Grįžęs iš jos 07 mėn. su įmone atsiskaitė ir iš darbo išėjo savo noru. Jokių užslėptų problemų darbe nebuvo, tiesiog nebenorėjo ten dirbti. Gavęs paskutinį apmokėjimą paskaičiavo, kad trūksta pinigų, todėl kreipėsi į direktorę, tačiau ji atsisakė sumokėti tai, kas buvo sutarta. Tada kreipėsi į DGK, kuri trūkstamas sumas priteisė. Jokių kitokių, išskyrus bankiniais pavedimais, jo atsiskaitymų su įmone nebuvo. Turi profesinį išsilavinimą.

Darbo sutartis su juo buvo sudaryta ne 03-01 d., o 03-02 d. Ją pasirašė dalyvaujant įmonės direktorei neperskaitęs ir iš karto išvyko į komandiruotę. Po kiekvienos komandiruotės jam iš karto buvo sumokama po 90 Eur/d. atlyginimas, kaip ir susitarė darbo pokalbyje su direktore. Po komandiruočių visos mokėtinos sumos ( atskaičiavus išlaidas ) sutapdavo, išskyrus paskutinę komandiruotę, kai atleidžiant iš darbo buvo atsiskaityta nepilnai – nesumokėta apie 200 Eur algos ir atostoginių, kuriuos vėliau priteisė DGK. Jokių algalapių ar kitokių panašių dokumentų negaudavo, buvo mokama tik pavedimais per banką, grįžus iš komandiruočių po 1-2 d., kai jis pateikdavo išlaidų ataskaitas. Darbo pokalbyje su direktore dalyvavo ir jos vyras. Darbo sutarties kopiją gavo. Ją pasirašė neskaitęs, nes pasitikėjo direktore; suprato, kad gaus po 90 Eur/d. sumą – kartu algą ir komandiruotpinigius. Ar skelbime internete nurodymas dėl 90 Eur/d. algos buvo jau įsidarbinimo metu, ar vėliau, neprisimena. Į DGK kreipėsi, nes už visas komandiruotes įmonė apmokėjo pagal susitarimą, o už paskutinį kartą atleidžiant iš darbo atsiskaitė nepilnai ir jam paprašius direktorė atsisakė atsiskaityti pilnai. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo Ž. V. atstovas advokatas nurodė, kad visus duomenis savo lentelėje pateikė pagal atsakovo banko sąskaitos išrašus. Įrodymų dėl joje nurodomos 35 Eur baudos už KET pažeidimą neturi, remiasi Ž. V. paaiškinimu, nes šis taip suprato išskaitą. Po visų aštuonių komandiruočių atsakovas ginčo dėl atsiskaitymo nekėlė, tik po devintosios, kas patvirtina, jog jis elgiasi sąžiningai; be to, tai pirma jo tokio pobūdžio byla. Po atsiskaitymo jis visų pirma skambino direktorei dėl nesumokėtų 200 Eur algos ir kompensacijos už atostogas. Tik kai direktorė jį ignoravo, kreipėsi į DGK, kur trys šios srities ginčų specialistai, įvertinę visus įrodymus, konstatavo, jog atsakovas yra teisus. Įmonės ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo atsirado tik po DGK sprendimo, kas patvirtina, jog atleidžiant iš darbo įmonė jam tiesiog nesumokėjo dalies priklausančių sumų. Todėl sprendžiant ginčą reikia vadovautis CK 1.5 str. Pateiktame ieškovės skelbime įrašyta 90 Eur/d. alga patvirtina, kad toks susitarimas yra galimas ir ne utopinis, kaip teigia ieškovės atstovas. Pagal praktiką dienpinigiai realiai laikomi algos dalimi, todėl susitarimas gali būti ir dėl konkrečių sumų. Atsakovas susitarė dėl konkrečios sumos už kiekvieną komandiruotės dieną ir jam nebuvo svarbu, kokią jos dalį sudarys alga, o kokią – dienpinigiai. Jo sąžiningumą patvirtina ir tai, kad prašo atlyginimo ne už kalendorinę, o už komandiruotės dieną. Visos atsakovui išmokėtos sumos už aštuonias komandiruotes iki 07 mėn. atitiko susitarimą, o itin maži skirtumai ( kai kurie iki 1 Eur ) atsirado dėl pasitikėjimo darbdaviu. Galima prisikabinti dėl vienintelio 35 Eur sumos ( kaip baudos už KET pažeidimą ) neatitikimo, bet atsakovas dėl jos pretenzijų nereiškia. Tokie sutapimai visus kartus neįmanomi. Todėl DGK ir patvirtino atsakovo poziciją dėl sutarto atlyginimo.

Ieškovės pateikta lentelė skirta tik teismui, joje sumos nurodomos manipuliuojant duomenimis, nes buhalterė negalėjo taip sugalvoti, kokias sumas ir kada mokėti atsakovui. Ieškovei nesilaikant DK 148 str. 1 d. reikalavimų ( neteikiant informacijos apie išmokamas sumas ) atsakovas negalėjo žinoti, kiek ir už ką jam mokama, tačiau išmokamos sumos visą laiką atitikdavo jo ir direktorės susitarimą. Net paskutiniame 07-21 d. apmokėjime paskirtis nurodyta „darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai“, bet ne kompensacija už atostogas. Nors nepateikti ar neįtraukti į apskaitą ( to nustatyti nebegalima ) pirminiai dokumentai dėl itin mažų sumų ( po 6,3 Eur ) išlaidų, tai neturi reikšmės ginčo sprendimui. Be to, pagal DK ir CK nuostatas išmokėtos algos, jei nepadaryta skaičiavimo klaida, susigrąžinti nebegalima.

Reikalavimas dėl permokėtos 19 Eur sumos turi būti paliktas nenagrinėtas, nes dėl jo nebuvo privalomo išankstinio DGK sprendimo. Ieškinio 16 p. nurodoma, kad ieškovė DGK sprendimą įvykdė per klaidą. Ginčo dėl šių naujų aplinkybių ( t. y. ar ieškovė pagrįstai įvykdė DGK sprendimą dėl suklydimo ) DGK taip pat nenagrinėjo ( pvz. išaiškintų, ar taikytinos CK 6.241 str. nuostatos ), todėl ir šie reikalavimai paliktini nenagrinėti, nes teismui galima skųsti tik DGK sprendimą šiuo klausimu.

Tame, kad kompensacija už atostogas paskaičiuota tik pagal darbo sutartyje nustatytą algą, prieštaravimo nėra, nes šalių susitarimas buvo mokėti 90 Eur/d. bendrą sumą – algą su dienpinigiais, kuriuos darbdavys gali mokėti kokio nori dydžio, tik ne mažiau ( bet nereiškia, kad negali daugiau ) nustatytos sumos. Ne atsakovas susikūrė įsivaizdavimą dėl tokio susitarimo, bet taip šalys susitarė ir tokį atlyginimą atsakovas gavo už visas komandiruotes, išskyrus paskutinę. Todėl prašo ieškinį palikti nenagrinėtą arba ( kitu atveju ) atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys dalyje dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo netenkintinas, dalyje dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo paliktinas nenagrinėtas

Šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. kovo 01 d. neterminuota ( 2 p. ) darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. V. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi ( 1.2 p. ), mokant 1386 Eur darbo užmokestį per mėnesį, mokamą vieną-du kartus per mėnesį ( 1.3 p. ), numatant komandiruotes į kitas ES šalis, komandiruočių sąnaudas apmokant LR įstatymo nustatyta tvarka ne mažiau kaip 50 proc. ( 6 p. ); darbuotojas pradeda dirbti 2023-03-02 ( 7.2 p. ). Kitos sutarties sąlygos neaptariamos kaip neturinčios reikšmės ginčo sprendimui ( 23-24 l. ).

Ieškovės direktorės 2022-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ( 34 l. ) buvo patvirtintas komandiruočių tvarkos aprašas ( 34-2 -36-2 l. ), su kuriuo Ž. V. supažindintas pasirašytinai ( 37 l. ).

Pagal direktorės kovo 02 d. ( 40 l. ) kovo 17 d. ( 40-2 l. ), kovo 30 d. ( 41 l. ), balandžio 12 d. ( 41-2 l. ), balandžio 27 d. ( 42 l. ), gegužės 10 d. ( 42-2 l. ), birželio 02 d. ( 43 l. ) birželio 23 d. ( 43-2 l. ) ir liepos 07 d. ( 44 l. ) įsakymus Ž. V. darbo laikotarpiu buvo siunčiamas į tarnybines komandiruotes ( toliau – komandiruotės atitinkamai nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( nurodomos galutinės šalys ) atitinkamiems laikotarpiams ( juos patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai – 31-33 l.; nesant ginčo detaliau neaptariami ). 03-31 d. ( 25 l. ), 04-30 d. ( 25-2 l. ), 05-31 d. ( 27-2 l. ), 06-30 d. ( 28 l. ) ir 07-18 d. ( 28-2 l. ) buvo surašytos avanso apyskaitos, kurias Ž. V. ( išskyrus 07-18 d. ) pasirašė.

Atsakovo darbo sutartis pagal Ž. V. 2023-07-18 prašymą, kuriame jis prašė sumokėti atostoginius ( 58 l. ), pasibaigė 2023-07-18 pagal DK 55 str. 1 d. darbuotojo pareiškimu ( 24 l. ).

Darbovietės 2023-07-18 algos dokumento vidurkyje ( taip įvardinta ) nurodyta, kad Ž. V. kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 503,58 Eur ( 65 l. ).

2023-07-21 Ž. V. kreipėsi į darbovietę su žinute, prašydamas atsiskaityti, nes „ne viską sumokėjot“ ( taip tekste – 62 l. ).

Šiaulių darbo ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Ž. V. 2023-07-27 prašymą nuspręsta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. V. 193,30 Eur nesumokėtą darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį už 2023 m. 07 mėn. 08-18 d. komandiruotę ( šią sprendimo dalį vykdyti skubiai ), 503,85 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 779,01 Eur netesybas ( 10-14, 15 l. ).

2023-10-04 mokėjimo nurodymais ieškovė sumokėjo atsakovui 193,30 Eur sumą ( Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 l. ) ir 503,58 Eur sumą ( Nr. (duomenys neskelbtini) – 9-2 l. ).

Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad užsienio valstybių institucijų sprendimais dėl atsakovo komandiruotėse padarytų KET pažeidimų ( jie neginčijami ) buvo paskirtos 40 Eur ( 39 l. ) ir 48 Eur ( 38 l. ) baudos, kurias 2023-05-26 ir 2023-07-20 mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovė ( 38-2, 39-2 l. ).

Pateiktuose ( nėra ginčo, kad 2023 metų ) viešuose skelbimuose ieškovė kvietė įsidarbinti vairuotojus-ekspeditorius darbui reisuose (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), siūlydama atlyginimą 90 Eur už kalendorinę dieną, mokamą du kartus per mėnesį; atlyginimą sudaro LR MMAx1,65+dienpinigiai ( 06-05 d. redakcija – 57 l. ); vėliau – jog atlyginimą sudaro LR MMAx1,65+dienpinigiai ( 08-23 redakcijoje – 18 l. ).

Ž. V. kaip darbo užmokestis per klaidą priskaičiuota 400 Eur suma, kuri faktiškai buvo skirta kurui „Circle K“ įsigyti, vėliau buvo išskaičiuota ( 26, 59, 60 l. ) ir su šalių ginču šioje byloje nesusijusi.

Ginčas byloje kyla dėl vienintelės aplinkybės – ar sudarant darbo sutartį tikrasis susitarimas tarp šalių dėl apmokėjimo atsakovui už darbą buvo kaip nurodoma darbo sutartyje, t. y. 1,65 MMA darbo užmokestis ir dienpinigiai nustatyta tvarka ( ieškovės pozicija ), ar po 90 Eur/d. už kiekvieną komandiruotės dieną, kartu skaičiuojant darbo užmokestį ir dienpinigius ( atsakovo pozicija ).

Šiame ginče teismas visų pirma pasisako dėl ieškovės reikalavimų nagrinėjimo teismine tvarka pagrįstumo. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nustatytais terminais ( jie nepatariami ) privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją ( DK 220 str. 1 d. ). Pagal DK 231 str. taisykles darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos CK nuostatomis ( 1 d. ). Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ( 3 d. ). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas ( 4 d. ). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios ( 7 d. ).

Klausimas dėl atsakovui ne/mokėtinų darbo užmokesčio dalies ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra išspręstas DGK 2023-09-12 sprendimu. Todėl teismas vertina, jog pagal šiuos reikalavimus ginčas ( ieškinys ) nagrinėtinas teisme, nepriklausomai nuo atsakovo atstovo nurodomų kaip naujų aplinkybių ( t. y. ar ieškovė pagrįstai sumokėjo priteistas sumas suklydusi; ar sumokėjus jas galima išsiieškoti ), nes šios aplinkybės susijusios tik su DGK sprendimo ( kuriuo išspręstas klausimas dėl teisės ) vykdymu. Gi dalyje dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad toks ginčas DGK nebuvo spręstas. Ieškovės atstovo argumentai ( jog dėl mažos sumos ir proceso operatyvumo dėl to atskirai kreiptis į DGK netikslinga ) nėra pagrįsti darbo ginčų sprendimo tvarką nustatančiomis teisės normomis, todėl ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ( Lietuvos CPK 296 str. 1 d. 1 p., 412 str. 1 d. ); ar šia tvarka dar galima pasinaudoti, nesvarstoma ( Lietuvos CPK 293 str. 2 p. ).

Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį ( DK 32 str. 1 d. ).

Pagal DK 33 str. būtinosios darbo sutarties sąlygos yra tokios ( darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė ), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta ( 2 d. ). Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama ( 3 d. ). Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti DK nustatyta tvarka ( 6 d. ).

Pagal DK 34 str. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės ( 1 d. ). Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį ( mėnesio algą ) ar darbo valandą ( valandinį atlygį 3 d. )... Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas ( 3 d. ).

Pagal DK 139 str. darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį ( 1 d. ). Jį sudaro bazinis ( tarifinis ) darbo užmokestis ( valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis ) ir papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą ( 2 d. ).

Pagal DK 107 str. darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje ( 1 d. ). Komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų ( transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų ), darbdavys jas turi kompensuoti ( 2 d. ). Jeigu... darbuotojas komandiruojamas į užsienį, jam privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ( 3 d. ).

Kilus ginčui dėl tikrųjų darbo sutarties sąlygų ( šiuo atveju – susitarimo dėl apmokėjimo už darbą ) taikytinos tiek specialiosios Lietuvos DK ( 2, 6 str. ), tiek bendrosios Lietuvos CK ( 6.189, 6.193, 6.195 str. ) taisyklės. Pagal DK 6 str. taisykles darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus pagal DK 2 str. ( 1 d. ); kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai ( 2 d. ). Pagal CK 6.193 str. taisykles visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ( 1 d. ). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos ( 2 d. ). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė ( 3 d. ). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai ( 4 d. ). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius ( 5 d. ).

Šalių sudarytos darbo sutarties tekste nurodyta, kad mokamas 1386 Eur darbo užmokestis per mėnesį ir komandiruočių sąnaudos LR įstatymo nustatyta tvarka ne mažiau kaip 50 proc. ( 1.3 p. ir 6 p. – 23 l. ). Kitomis ( ne šios bylos ) aplinkybėmis toks sutarties pažodinis tekstas galėtų būti laikomas kaip labiau patvirtinančios ieškovės poziciją. Kartu atsižvelgtina, kad formuluotė „įstatymo nustatyta tvarka ne mažiau kaip“ ne tik konkrečiam darbuotojui ( vairuotojui, neturinčiam jokio išsilavinimo ir praktikos darbo teisės srityje ) gali būti neaiški. Todėl nėra pagrindo vertinti kritiškai jo atstovo argumentus, jog Ž. V. buvo svarbu tik tai, kad gaus 90 Eur atlyginimą už kiekvieną komandiruotės dieną, o kokias dalis sudarys darbo užmokestis ir dienpinigiai, jam nerūpėjo. Taip pat negalima sutikti su ieškovės atstovo argumentais dėl tokio susitarimo negalimumo ar utopiškumo, nes tokia formuluotė leidžia mokėti ne tik fiksuoto, bet ir kitokio ( tik ne mažesnio ) dydžio dienpinigius taip, kad jie su darbo užmokesčiu sudarytų 90 Eur/d. Todėl ir formaliai ginčyti darbo sutarties sąlygas ( ką, ieškovės atstovo nuomone, privalėtų atsakovas ) nėra pagrindo, nes šios sąlygos nėra aiškios ir neaiškumai netrukdo jas aiškinti nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovo versiją.

Atsižvelgtina, kad šalių darbo santykiai susiklostė tarptautinių krovinių pervežimų automobiliais srityje. Teismas laiko visiems žinoma aplinkybe ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad joje dienpinigiai, skirtingai nuo daugelio kitų sričių, prilyginami atlyginimui ( įskaitomi į jį su oficialiu darbo užmokesčiu ), nors ir su tam tikromis išlygomis ( jie neįskaičiuojami išmokoms, susijusioms su atostogomis, nedarbingumu ir pan. ), nes dienpinigius vairuotojai skiria ne panaudojimui pagal paskirtį ( apmokėti už nakvynę viešbučiuose, maitinimąsi tam skirtose įstaigose ir pan. ), o taupo buities sąlygų sąskaita ( nakvoja automobiliuose, maitinasi savo gaminamu maistu ). Tai aiškiai patvirtina ieškovės viešo skelbimo turinys – jog vairuotojams siūlomas atlyginimas 90 Eur už kalendorinę dieną...; atlyginimą sudaro LR MMAx1,65+dienpinigiai ( 2023-06-05 d. redakcija – 57 l. ) ir atstovės paaiškinimas teismo posėdyje ( jog toks skelbimas buvo patalpintas, kad pretendentams būtų aiškiau, nes jie visada klausia apie bendrą gautiną sumą ). Nors duomenų apie darbo sutarties sudarymo metu ( 2023-03-01 ) galiojusią skelbimo redakciją nepateikta, o šis skelbimas patalpintas 06 mėn. ( todėl sudarydamas darbo sutartį atsakovas negalėjo remtis jo duomenimis ), kartu įvertintina, kad toks vienareikšmiškai aiškus ( dienpinigius įskaitantis į atlyginimą ) skelbimas patalpintas praėjus mažiau nei 4 mėn. po atsakovo įsidarbinimo ir nėra jokių duomenų, kad per šį laikotarpį įdarbinimo sąlygos būtų iš esmės pasikeitusios. Priešingai, ieškovės vadovė patvirtino, kad visi vairuotojai ( o jų yra apie 16 ), nors ir įdarbinti skirtingais laikotarpiais, dirba pagal vienodas darbo sutartis ir gauna vienodą atlyginimą. Todėl sunkiai tikėtina, kad naujiems vairuotojams pagal šį skelbimą ( t. y. analogiškomis aplinkybėmis – CK 6.193 str. 1 d. ) būtų siūlomos iš esmės skirtingos ( išeitų – geresnės ), nei jau dirbantiems, sąlygos ir vertinama ( CKP 185 str. 1 d. ), kad šio skelbimo turinys žymiai labiau atitinka atsakovo versiją apie susitarimą dėl 90 Eur/d. atlyginimo.

Šalys pripažįsta ( ir jokių tai paneigiančių įrodymų nėra – Lietuvos CPK 187 str. ), kad visi atsiskaitymai tarp jų vyko tik bankiniais pavedimais. Todėl vertinama, kad atsakovo komandiruočių metu patirtas papildomas išlaidas ( mokesčiai už kelius, stovėjimo aikšteles ir kt. ) patvirtina jo banko sąskaitos išrašai ( 82, 83 l. ) ir mokėjimo nurodymai ( 84-86 l. ); jo ieškovei pateiktus dokumentus apie šias išlaidas ( nes yra nežymių skirtumų ) – duomenys avanso apyskaitose ( 25, 25-2, 27-2, 28, 28-2 l. ), o ieškovės atsakovui išmokėtas sumas - jo banko sąskaitos išrašas ( 61 l. ). Pagal juos visų pirma konstatuojama, kad ieškovės atstovo nurodyti skirtumai atsakovo pateiktoje lentelėje ( 81 l. ) yra neesminiai ir gali būti paaiškinami keliomis priežastimis. Itin mažą neatitikimą tarp sumų komandiruotėje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2x5,49 Eur – 81 l., ar 5,35 Eur ir 5,33 Eur – 25 l. ) įtakojo tos pačios sumos zlotais valiutų kurso skirtumai jos apmokėjimo (duomenys neskelbtini) ( 84, 86 l. ) ir apskaitymo įmonėje metu, ką patvirtina ieškovės vadovės paaiškinimas. Skirtumas tarp sumų komandiruotėje Nr. (duomenys neskelbtini) ( tarp 41,50 ir 35,20 Eur, t. y. 6,30 Eur ) atitinka vieną iš penkių atsakovo sumokėtų tokių sumų ( 82, 83 l. ), nors avanso apyskaitoje nurodomos keturios sumos ( 25 l. ). Analogiškai komandiruotėje Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumas tarp sumų ( tarp 27,20 Eur ir 20,40 Eur, t. y. 6,80 Eur ) atitinka vieną iš keturių atsakovo sumokėtų tokių sumų ( 82, 83 l. ), nors avanso apyskaitoje nurodomos trys sumos ( 28 l. ). Todėl akivaizdu, kad abiem atvejais po vieno mokėjimus patvirtinančio pirminio dokumento atsakovas įmonei nepateikė arba jie kažkodėl nebuvo apskaityti, ko šiuo metu nustatyti nebegalima. Tačiau tokie neatitikimai ( dėl itin mažų sumų, neturinčių esminės įtakos apskaičiuojant atsakovui mokėtinas sumas, ir aukščiau aptartų jų susidarymo aplinkybių ) vertinami kaip neturintys įtakos ginčo sprendimui. Vieninteliu reikšmingu neatitikimu gali laikyti tik komandiruotėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą kaip išskaičiuotą 35 Eur sumą už KET pažeidimus ( 81 l. ), kurios atsakovas nepagrindė ( Lietuvos CPK 178 str. ), o ieškovės pateikti įrodymai ( 38,38-2, 39, 39-2 l. ) paneigė.

Ieškovės pateiktose pažymose ( 76, 77 l. ) nurodomos iš esmės tos pačios ( nežymūs skirtumai aptarti aukščiau ) atsiskaitymų su atsakovu sumos, tik kitaip išskaidytos ( dalimis kaip darbo užmokestis, dienpinigiai, kitos išlaidos ). Pagal DK 148 str. 1 d. darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę. Neginčijama, kad tokios informacijos ieškovė atsakovui neteikė, nes vieninteliai atsakovo pasirašyti tokio pobūdžio dokumentai – avanso apyskaitos – aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ( jose visos Ž. V. išmokamos sumos – tiek atlyginimas, tiek dienpinigiai - nurodomos kodu (duomenys neskelbtini)..., neįtrauktos išskaičiuotos baudos už KET pažeidimus ir kt. ). Todėl konstatuojama, kad pagal tokius dokumentus ( o kitokių nėra ) atsakovas negalėjo žinoti, kaip įmonės apskaitoje skaidomos jam išmokamos sumos, t. y. kokią dalį sudaro atlyginimas ir kokią – dienpinigiai. Todėl visi su tuo susiję ieškovės argumentai ( kad visos sumos teisingai nurodytos pažymoje – 76 l., kad teisingi duomenys laiku buvo teikiami Sodrai ir jų atgaline data keisti neįmanoma, kad atsakovas su duomenimis galėjo susipažinti buhalterijoje ir pan. ) vertinami kritiškai, nes būtent darbdaviui įstatymas imperatyviai nustato pareigą pateikti darbuotojui informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, o ta informacija turi būti pilna ir vienareikšmiškai aiški. Todėl konstatuojama įrodytu ( Lietuvos CPK 178 str. ), jog ieškovė atsakovui per visą darbo laikotarpį nepateikė privalomos informacijos, iš kurios jis galėtų ir turėtų suprasti, jog atsiskaitymai su juo vykdomi ieškovės pažymoje ( 76 l. ) nustatyta tvarka.

Tokioje situacijoje ( kai darbo sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas traktuoja skirtingai ir nėra rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių jų versijas ) pagrindiniu įrodymu ginče teismas laiko duomenis apie atsakovo faktiškai dirbtą laiką ir ieškovės atsiskaitymus už darbą. Todėl toliau remiamasi ne ieškovės pažyma ( 76 l. ), kurioje visos sumos nurodomos jas išskaidant dalimis su pakankamai sudėtingais buhalteriniais skaičiavimais, o atsakovo lentele ( 81 l. ), kurioje sumos nurodytos pagal komandiruočių dienas, papildomas išlaidas ir kiekvieną apmokėjimą. Šios lentelės duomenys patvirtina, kad už komandiruotes Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš karto po jų ( kaip ir kiekvienu atveju ) atsakovui išmokėtos sumos visiškai atitinka jo skaičiavimus - 90 Eur už komandiruotės dieną. Komandiruotėje Nr. (duomenys neskelbtini) suma būtų analogiška, tik nurodoma kaip išskaičiuota 35 Eur bauda už KET pažeidimą neįrodyta. Tačiau atsižvelgtina, kad tai vienintelis reikšmingesnis neatitikimas; kitos dvi nurodytos baudos ( 40 ir 48 Eur ) tikrai buvo išskaičiuotos, bet avanso apyskaitose ( vieninteliame dokumente, su kuriuo atsakovas supažindintas ) išvis neįtrauktos ir jokių kitų įrodymų apie atsakovo supažindinimą su baudomis bei jų išskaičiavimą nėra ( pvz., 38, 38-2, 39, 39-2 l. ). Todėl lieka neaišku, ar atsakovas dėl šios sumos suklydo, ar buvo suklaidintas įmonės darbuotojų ( kaip nurodoma – jam pasakė, kad tokia bauda išskaičiuojama ), tačiau tokio fakto ( sumos neatitikimo ) negalima vertinti kaip paneigiančio atsakovo poziciją dėl jam išmokėtų sumų vertinimo. Dar dviejose komandiruotėse ( Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) išmokėtos sumos nuo ieškovo paskaičiavimo ( nes jo bankinių operacijų duomenys laikytini patikimesniais už avanso apyskaitų, o skirtumų priežastys aptartos aukščiau ) skiriasi mažiau nei 1 euru. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog už aštuonias komandiruotes atsakovui po jų išmokėtos sumos šešiais atvejais ( dėl 35 Eur sumos skirtumo aptarta aukščiau ) visiškai atitinka jo versiją, o likusiais dviem atvejais skiriasi mažiau nei 1 Eur ( kai išmokamos sumos viršija 1000 Eur ). Todėl negalima nesutikti su atsakovo atstovo vertinimu ( kad tokie sutapimai neįmanomi ) ir DGK argumentais dėl įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl darbo apmokėjimo komandiruotėje po 90 Eur už dieną ( 13 l. ). Kodėl pagal skirtingas šalių versijas atsakovui išmokėtinos sumos visas aštuonias komandiruotes faktiškai visiškai sutapo, o ženklus skirtumas ( apie 200 Eur ) susidarė tik už paskutinę komandiruotę Nr. (duomenys neskelbtini) ( kai atsiskaitymo metu buvo aišku, jog atsakovas toliau nebedirbs ), teismas neanalizuoja.

Pagal suformuotą teismų praktiką civiliniame procese ( kuris taikomas darbo ginčų bylose ) faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ). Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal įrodymų vertinimo taisykles taikant Lietuvos CPK 176 str. ir 185 str. praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant šalių paaiškinimus pagal Lietuvos CPK 185 str. turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šioje byloje dviejų vienodo suinteresuotumo laipsnio ( taip vertinama ) ginčo šalių ( ieškovės vadovės ir atsakovo, kurie dalyvavo sudarant darbo sutartį ) paaiškinimai yra priešingi. Nei vieno jų nesąžiningumą patvirtinančių faktų ( kaip teigia priešingų pusių atstovai – ieškovės kerštavimo neatsiskaitant atleidus iš darbo, pavėluotai reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovo bandymo pasipelnyti, nesąžiningo tų pačių sutarties sąlygų traktavimo ) teismas nenustatė. Tačiau aukščiau aptartos aplinkybės ( šalių darbo sutarties sąlygos dėl apmokėjimo nėra aiškios; pagal tarptautinių pervežimų sityje susiformavusią praktiką dienpinigiai faktiškai įskaitomi į atlyginimą, kaip nurodyta ir vėlesniame ieškovės viešame skelbime; iki kylant ginčui visų komandiruočių metu su atsakovu buvo atsiskaitoma pagal jo nurodomą susitarimą; jokių įrodymų, jog ieškovė būtų informavusi atsakovą apie jos nurodoma tvarka skaičiuojamas išmokėtinas sumas, nėra ir kt. ) ir sutarčių aiškinimo taisyklės ( visų pirma – jog bet kokie neaiškumai vertintini darbuotojo naudai ) leidžia laikyti įrodytu ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ) atsakovo nurodomą susitarimą dėl 90 Eur atlyginimo ( darbo užmokesčio su dienpinigiais ) sumos už komandiruotės dieną. Papildomai dėl ieškovės atstovo argumento ( jog toks buvo tik atsakovo įsivaizdavimas, o ne susitarimas ) pažymima, kad aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina būtent susitarimą, nes tokias sumas ieškovė atsakovui mokėjo visas aštuonias komandiruotes ( o ne atsakovas tik įsivaizdavo gausiąs ). Konstatavus tokį susitarimą ginčo dėl DGK sprendime nurodytų sumų paskaičiavimo teisingumo ( 13, 13-2 l. ) nėra, jas patvirtina algos dokumento vidurkis ( dėl kompensacijos už atostogas – 19 l. ). Gi ieškovės atstovo argumentas ( kad atsakovas yra nesąžiningas ir sumos paskaičiuotos neteisingai, nes atlyginimas skaičiuotas po 90 Eur/d., o kompensacija už atostogas – pagal ieškovės paskaičiavimus, t. y. nuo 1,65 MMA ) vertinamas kritiškai, nes nustatyta, kad atsakovui apmokėjimas už darbą komandiruotėje po 90 Eur /d. ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo skaidomas į dvi dalis – darbo užmokestį bei dienpinigius ( kaip ir nurodoma DGK sprendime - 13 l. ). Todėl ieškovės reikalavimai dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo netenkintini ( Lietuvos DK 231 str. ir CPK 410 str. ). Tokioje situacijoje teismas dėl atsakovo atstovo argumentų, susijusių su darbuotojui išmokėtų sumų išreikalavimo negalimumu pagal Lietuvos CK 6.241 str. 1 d. 4 p., nepasisako.

Ieškinio faktiškai netenkinant ( vienas reikalavimas paliekamas nenagrinėtas ) bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų ) atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ). Atsakovui pagal atstovo prašymą ( 67 l. ) ir pateiktus dokumentus ( 68, 69 l. ) iš ieškovės priteisiama 892 Eur atstovavimo išlaidų ( Lietuvos CPK 98 str. 1 d. ), kurios pagal bylos aplinkybes ( reikalavimų pobūdį ir sudėtingumą, procesinių dokumentų ir posėdžių skaičių ) nelaikytinos nepagrįstomis.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra ( Lietuvos CPK 96 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo netenkinti.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus ( 892 Eur ) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.