- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- A-502-1969-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. K., V. A., R. G.
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. K., V. A. ir R. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Varėnos rajono policijos komisariatas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai P. K., V. A. ir R. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami:
1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas; atsakovas; apeliantas) 2007 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 5-S-7859 „Dėl teikimų aukštesniems laipsniams suteikti“ (toliau – ir sprendimas Nr. 5-S-7859);
2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Varėnos rajono PK; trečiasis suinteresuotas asmuo) viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. teikimą Nr. 55-S-5929 „Dėl vyresnių inspektorių laipsnių suteikimo” (toliau – ir teikimas Nr. 55-S-5929) ir suteikti jiems aukštesnius vyresniojo inspektoriaus laipsnius;
3) pareiškėjų naudai iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjai paaiškino, kad dirba Varėnos rajono PK ir turi specialius nekarinius inspektoriaus laipsnius. Nurodė, kad Varėnos rajono PK viršininkas teikimu Nr. 55-S-5929 kreipėsi į Policijos departamentą dėl aukštesnių specialių nekarinių laipsnių suteikimo pareiškėjams, tačiau Policijos departamentas sprendimu Nr. 5-S-7859 atsisakė juos suteikti, nes jie neturi aukštojo išsilavinimo. Pažymėjo, kad inspektoriaus laipsnis, pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 13 straipsnio 13 dalies 1 punktą, yra vidurinės grandies policijos pareigūnų laipsnis ir kad Statuto 14 straipsnis reglamentuoja specialių pareigūnų nekarinių laipsnių suteikimo tvarką. Teigė, kad suteikiant aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį, vertinami trys kriterijai: kvalifikacija, nuopelnai einant pareigas ir ne mažesnis kaip 2 metų inspektoriaus stažas. Tvirtino, kad Statutas nesieja turimo išsilavinimo ir teisės į aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį, nes išsilavinimas ir atitiktis kitiems pareigybės aprašyme nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams reikšmingi tik suteikiant inspektoriaus, t. y. pirminį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį (Statuto 14 straipsnio 5 dalis). Taigi Policijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti aukštesnius laipsnius pareiškėjams.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kas su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Statuto 14 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys nustato, jog vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja: 1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus; 2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus. Vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjams nėra galimybės suteikti vyresniųjų inspektorių laipsnius, nes jie neturi jų pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono PK atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: panaikino sprendimą Nr. 5-S-7859 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti teikimą Nr. 55-S-5929, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmėtė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad vidaus tarnybos pareigūnų specialių laipsnių suteikimo tvarką reglamentuoja Statutas. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnis nustato valstybės tarnautojų pareigybės lygius ir būtiną išsilavinimą atitinkamo lygio pareigybei užimti. Nukreipė į Statuto 14 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją ir nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja vidaus tarnybos inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus, darytina išvada, kad pareiškėjai atitinka kriterijus, nurodytus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas atmėtė atsakovo argumentą, kad pareiškėjams nėra galimybės suteikti vyresniųjų inspektorių laipsnius, nes jie neturi jų pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, nes kvalifikacija ir išsilavinimas nėra tapatūs dalykai, o Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nėra numatyta būtina sąlyga įgyti aukštąjį išsilavinimą, kad būtų suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis.
III.
Atsakovas Policijos departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų atmestas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog Statutas nesieja vyresniojo inspektoriaus laipsnio gavimo su aukštojo išsilavinimo gavimu, neįvertino to, kad aukštasis išsilavinimas gali būti tiek universitetinis, tiek neuniversitetinis, o tai, kad Statutas tokiu atveju nereikalauja turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nereiškia, jog jis nereikalauja turėti aukštojo išsilavinimo apskritai.
2. Laikosi pozicijos, kad Statuto 14 straipsnis turi būti aiškinamas taikant sisteminį metodą, ko išdavoje akivaizdu, jog Statuto 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustačius reikalavimą įgyti aukštąjį išsilavinimą, šis reikalavimas taikytinas ir tiems asmenims, kurie yra Statuto 14 straipsnio 6 dalies adresatai. Be to, laikantis pirmosios instancijos teismo pozicijos šiuo klausimu, susidarytų tokia situacija, kad žemesnės grandies pareigūnams būtų taikomi aukštesni reikalavimai negu aukštesnės grandies pareigūnams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu ir pabrėžia, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pareiškėjai teigia, kad atsakovo pateiktas nagrinėjamoje byloje aktualių Statuto nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas ir iškreipiantis įstatymo leidėjo valią. Laikosi pozicijos, jog kvalifikacija ir išsilavimas nėra tapatu, nes kvalifikacija laikytinas pareigūno gebėjimas tinkamai atlikti savo pareigas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 suformuotą praktiką.
Kiti pareiškėjų atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški jų skundo pirmosios instancijos teismui argumantams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono PK atsiliepime atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo Nr. 5-S-7859, kuriuo pareiškėjams buvo atsisakyta suteikti aukštesnį policijos laipsnį (vyresniojo inspektoriaus), motyvuojant tuo, jog jie neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo suteikti pareiškėjams minėtą policijos laipsnį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. G. yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą (1989 m. baigė LTSR liaudies švietimo ministerijos Vilniaus politechnikumo ryšių linijų įrengimų specialybės kursą ir jam buvo suteikta elektros ryšio techniko kvalifikacija) (b. l. 45), pareiškėjas V. A. – aukštesnįjį išsilavinimą (1986 m. baigė Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo zootechnikos specialybės kursą ir jam buvo pripažinta zootechniko kvalifikacija) (b. l. 76), pareiškėjas P. K. – aukštesnįjį išsilavinimą (1988 m. baigė Daugų tarybinio ūkio-technikumo mechanizavimo ir elektrifikavimo specialybės kursą ir jam buvo pripažinta techniko-elektromechaniko kvalifikacija) (b. l. 106). Šiuo metu visiems pareiškėjams yra suteiktas inspektoriaus laipsnis, tačiau jie siekia įgyti aukštesnį, t. y. vyresniojo inspektoriaus laispnį.
Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 nustatyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų, tuo tarpu kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Pareigūnų specialius laipsnius nustato Statutas, o jų suteikimo tvarką reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklės.
Statuto 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai, kurie, pagal to paties straipsnio 3 dalį, skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.
Statuto 14 straipsnio 5 dalis nustato, kad vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, to paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja: 1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus; 2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaio 2 metus, o pagal to paties straipsnio 7 dalį, aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas.
Pareiškėjai nesutinka su atsakovo pozicija, kad, siekiant įgyti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, yra būtina turėti aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimo Statutas nesieja su būtinu aukštojo išsilavinimo turėjimu, todėl pareiškėjai atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.
Statuto 13 straipsnio 10 dalis nustato keturių lygių (grandžių) policijos laipsnius (pirminės grandies pareigūnų, vidurinės grandies pareigūnų, aukštesniosios grandies pareigūnų ir aukščiausiosios grandies pareigūnų), kurių aukštesnio (tiek aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsnio, tiek ir to pačio lygio (tos pačios grandies) aukštesnio policijos laipsnio) įgijimas, kaip matyti iš atitinkamų Statuto 14 straipsnio nuostatų, yra sąlygojamas žemesnio policijos laipsnio (žemesno lygio (grandies) policijos laipsnio arba to pačio lygio (tos pačios grandies) žemesnio policijos laipsnio) turėjimo, o tuo pačiu – ir tokiam laipsniui įgyti reikalaujamų sąlygų atitikimo.
Statuto 14 straipsnio 4 dalis inter alia nustato, kad vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas, o to paties straipsnio 5 dalis, kaip jau buvo minėta, įtvirtina, jog vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus.
Pagal Statuto 13 straipsnio 12 ir 13 dalis, pirmiau paminėti policijos laipsniai (viršila ir inspektorius) priskirtini pirminės ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnių lygiams. Vyresniojo inspektoriaus laipsnis, į kurį pretenduoja pareiškėjai, pagal Statuto 13 straipsnio 13 dalies 2 punktą, priskiriamas vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių kategorijai, tačiau yra aukštesnis policijos laipsnis negu tos pačios grandies inspektoriaus laipsnis. Aiškinant Statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu-sisteminiu būdu, akivaizdu, jog aukštesnio lygio policijos laipsniai (tos pačio lygio (grandies) aukštesni policijos laipsniai ar aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsniai) nei viršilos ar inspektoriaus suteikiami tik tiems pareigūnams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. A502-1822/2008).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai nėra įgiję aukštojo išsilavinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jie atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir panaikino sprendimą Nr. 5-S-7859 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti teikimą Nr. 55-S-5929
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje, to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, jog aukštoji mokykla yra studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta tvarka. Aukštojo mokslo 2 straipsnio 16 dalis įtvirtina, jog pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos, o pagal to paties straipsnio 13 dalį, neuniversitetinės studijos – tai pagrindinės, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse inter alia nustatyta, kad aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos, t. y. universitetai ir kolegijos ir kad baigus aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija.
Kaip matyti iš pirmiau pacituotų teisės aktų nuostatų, aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis ir neuniversitetinis. Dėl šios priežasties pareiškėjai nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-674/2007, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimo taikymo pareigūnams, siekiantiems įgyti aukštesnį vidaus tarnybos laipsnį, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aukštojo išsilavinimo (nebūtinai aukštojo universitetinio išsilavinimo) reikalavimo taikymo pareiškėjų atžvilgiu. Pažymėtina, jog, be kita ko, skiriasi ir nagrinėjamos bei paminėtos bylų aplinkybės: pastaruoju atveju pareiškėjas buvo įgijęs aukštajį neuniversitetinį išsilavimą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra įgyję aukštesnįjį išsilavinimą.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 143 straipsniu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Statuto 14 straipsnio 6 dalį). Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: toje dalyje, kurioje buvo patenkinti pareiškėjų reikalavimai, naikintinas, o atitinkami pareiškėjų reikalavimai atmestini, likusioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 5-S-7859 „Dėl teikimų aukštesniems laipsniams suteikti“ bei atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotas iš naujo išnagrinėti Varėnos rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. rugsėjo 17 d. teikimą Nr. 55-S-5929 „Dėl vyresnių inspektorių laipsnių
suteikimo”, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjų P. K., V. A. ir R. G. skundą atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.