Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, karys, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 187 str. 2d. dėl to, kad jis 2013-04-01 apie 15.35 val. Alytuje, Jotvingių g. 8, Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpoje būdamas girtas (nustatytas 2,66 promilės girtumo) tyčia nevykdė policijos pareigūno L. C. teisėto nurodymo liautis triukšmauti, rankomis ir kojomis daužyti duris ir įžūliai elgėsi, todėl pareigūnas, vadovaudamasis LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1d. 2p. ėmėsi veiksmų tesiės pažeidėją patalpų į policijos laikino sulaikymo kamerą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs įgaliotas pareigūnas nesilaikė LR ATPK 260 str. reikalavimų.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų konstatuota ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas) sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006).

Kaip patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, kaltinimas R. B. dėl LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo nebuvo tinkamai suformuluotas ir nekonkretizuotas.

Visų pirma, Protokole nėra nurodoma, kokiu teisės aktu buvo grindžiamas teisėtas policijos pareigūnų reikalavimas.

Antra, iš Protokolo turinio visiškai neaišku, kurioje vis dėl to vietoje ir kokiomis aplinkybėmis R. B. pasipriešino policijos pareigūnams.

Protokole nurodoma, kad R. B. policijos pareigūno L. C. teisėto nurodymo liautis triukšmauti, rankomis ir kojomis daužyti duris nevykdė būdamas Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpoje. Toliau Protokole rašoma, kad būtent dėl tokių R. B. veiksmų pareigūnas, vadovaudamasis LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1d. 2 p. pažeidėją patalpino į policijos laikino sulaikymo kamerą.

Toks įvykių aplinkybių nurodymas, kad R. B., būdamas laikino sulaikymo kameroje, dėl jo neteisėtų veiksmų sulaikymo kameroje buvo vėl patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, yra visiškai nesuvokiamas – neaišku, kiek tų laikinų sulaikymo kamerų yra policijoje ir kokiu pagrindu asmenį reikia perkel iš vienos sulaikymo kameros į kitą.

Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos visiškai priešingos pažeidimo padarymo ir patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą aplinkybės, kad R. B. būnant budėtojų grupės patalpose, jam buvo pasiūlyta alkotesterio pagalba nusistatyti girtumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, todėl buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje jis rėkavo, reikalavo paleisti namo, spardė bei rankomis daužė laikino sulaikymo kameros duris (b.l. 5,6).

Jokių kitų įrodymų byloje, patvirtinančių protokole pažeidimo padarymo aplinkybes, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių tarnybinių pranešimų matyti, kad R. B. buvo patalpintinas į laikymo sulaikymo kamerą dėl to, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą, nenurodant, kokiais teisės aktais buvo grindžiamo tokie pareigūnų veiksmai.

Be to, Protokole, kaip jau buvo minėta, nurodytos visiškai kitos R. B. patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą aplinkybės- kad į laikino sulaikymo kamerą jis buvo patalpintas dėl to, kad triukšmavo, ir tokius savo veiksmus pareigūnai jau grindė teisės akto nuostatomis.

Bylos nagrinėjimo metu R. B. nepripažino savo kaltės, kad į kamerą buvo patalpintas tik dėl to, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, kad pareigūnai jam prižadėję, kad jeigu sutiks nusistatyti girtumą, jį iš karto paleis, todėl, kai jis tik sutiko, jį iš karto ir paleido.

Liudytojas L. C. bylos nagrinėjimo metu taip pat aiškiai negalėjo įvardinti, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis į laikino sulaikymo kamerą buvo patalpintas R. B..

Šie byloje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių pačių pareigūnų veiksmų teisėtumu, todėl R. B. patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą aplinkybės ir teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, kai skirtinguose pareigūnų dokumentuose nurodomos visiškai skirtingos patalpinimo priežastys, pirmiausia turėtų būti ištirtos Institucijos administracine tvarka, ir tik po to turėtų būti spręstinas klausimas, ar yra pagrindas pareikšti kaltinimą R. B., nes iš galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atžvilgiu negali būti to asmens atžvilgiu kildinami teisėti pareigūnų reikalavimai.

Protokole R. B. pažeidimo padarymo aplinkybės yra visiškai nesuprantamos, o pats suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, o tai neleidžia nustatyti pažeidimo esmės, kuri yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pagal pareigūnų pateiktą administracinę medžiagą darant tik prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Ištyrus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių esminių trūkumų, kurių teisme ištaisyti negalima ir dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės bei R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, todėl administracinė medžiaga gražintina Institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai atskleidžiant R. B. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų esmę (inter alia nurodant, kokias teisės aktais vadovaudamiesi policijos pareigūnai reikalavo, kad jis atitinkamai elgtųsi, ir kokiomis aplinkybėmis, kurioje vietoje ir kaip jis pasipriešino policijos pareigūnams.

Teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Pažymėtina, kad pagal ankščiau iki 2011-01-01 formuojamą teismų praktiką teismo procesiniai dokumentai, kuriais buvo sprendžiama grąžinti administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo nustatomas bendras 20 dienų apskundimo terminas, tačiau tokia praktika buvo formuojama dėl to, kad tuo metu nebuvo atskirojo skundo instituto, kuris buvo įvestas tik nuo 2011-01-01. Todėl šiuo atveju, kai yra priimami teismo sprendimai, kuriais byla iš esmės neišnagrinėta, nuo 2011-01-01 turi būti taikomos atskirojo skundo institutą reglamentuojančios ATPK normos.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kad apeliaciniu skundu gali būti skundžiami administracinio teisės pažeidimo byloje priimti nutarimai ar nutartys, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Kitos aptariamos kategorijos bylose priimtos (procesinės) nutartys, ATPK numatytais atvejais gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (ATPK 302¹⁵ str. 1 d.). (Kauno apygardos teismo nutartis adm. byloje Nr. ATP-1057-317/2012).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. administracinio teisės pažeidimo medžiagą naujo protokolo surašymui, medžiagos papildymui ir trūkumų pašalinimui grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Alytaus apskrities VPK.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.