Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-816/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-17
Bylos Nr.
1-21-816/2012
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00257-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Kaltinamasis
S. K., Lietuvos Respublikos
Civilinis ieškovas
O. V.
Advokatai
Boleslovas Ališauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-816/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00257-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.2.4.5; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokatui Boleslovui Ališauskui,nukentėjusiai ir civilinei ieškovei O. V.,vertėjai Daivai Petrovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1958-10-26 Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sivysta“ darbininku ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltic service group“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2011-03-18, apie 20.00 val. namuose adresu: Tolimoji Sodų 2- oji g. 29, Vilnius, žodinio konflikto metu su O. V., sudavė jai delnu vieną smūgį į kairę veido pusę ir vieną smūgį į dešinę veido pusę, o jai pargriuvus ant lovos, sudavė du smūgius kumščiais į rankas, o po to pradėjo smaugti, tuo padarydamas savo veiksmais nukentėjusiajai dešinės ausies būgnelio plyšimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žande, kaklo priekinio paviršaus dešinėje pusėje, abipus krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, nugaroje, abejose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo O. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė (t. 1, b. l. 151 – 153), kad buvusi sugyventinė O. V. 10 dienų iš eilės girtavo, o jis dirbo trijose darbovietėse, nes turi vaikus studentus, kuriuos reikia išlaikyti. 2011-03-18 su O. V. telefonu susitarė, kad vakare susitiks, kad jis pas ją atvažiuos. Prieš tai jam paskambino O. V. dukra Monika, kuri pasakė, jog mama baseine, o jai reikia išvažiuoti, jis raktų nuo Olgos buto neturėjo, todėl pasakė, kad atvažiuos vėliau. Atvažiavęs namuose nieko nerado, todėl nusprendė važiuoti atgal į darbą. Autobusų stotelėje sutiko O. V., kuri išlipo iš atvažiavusio 31 - o autobuso visiškai girta. O. V. buvo pasimetusi, jis jai priminė, jog tarėsi su ja susitikti. Ji jam pareiškė, kad vartojo alkoholį ir baseine nukrito. Kartu nuėjo pas ją namo. Pakeliui Olga pasakė, kad ji buvo užvažiavusi pas Juozą, kurio jis nepažįsta, daugiau nieko neaiškino. Namuose pas Olgą jis pradėjo ruošti vakarienę, o ji atsisėdo ant taburetės ir klausėsi jo, nes jis atnaujino temą apie jos gėrimą, kadangi per 10 dienų girtavimo ji jį ir savo vaikus išvargino. Olga pradėjo jį kaltinti tuo, kad jis tik kalba, bet nieko nedaro, į ką jis atsakė, jog niekada su tokiais žmonėmis nebuvo susidūręs. Pats jis alkoholio nevartoja ir jo šeimoje niekas nepiktnaudžiavo alkoholiu. Pokalbio su Olga metu jis paskambino jos sūnui ir pasakė, kad jo motiną reikia skubiai vežti į ligoninę ir statyti lašelinę, kadangi ji pati negali nustoti vartoti alkoholį. Danielis jam atsakė, kad kai ji girtauja, ji jam ne motina, pasakė, kad gali daryti ką nori, o jis atsisako jai padėt. Tada jis O. V. pasakė, kad palieka ją. Olga pakilo nuo taburetės. Jis buvo apsirengęs su geltonos spalvos marškinėliais, kuriuos Olga tiesiog perplėšė ir tie marškinėliai liko gulėti virtuvėje. Jis sugriebė Olgą ir nutempė į kambarį. Olga priešinosi, jis ją jėga paguldė ant sofos ir 10 minučių laikė, kad nusiramintų. Po to O. V. nusiramino ir pradėjo persirenginėti. Tada jis pamatė, kad ant jos rankų, pečių, kaklo nuo jo pirštų liko kraujosruvos. Paskui jis su ja atsigulė miegoti, maždaug po 30 minučių grįžo Monika, kuriai jis atidarė duris. Monika iš karto įėjo į svetainę, kur jie miegojo, uždegė elektrą, pažiūrėjo ir paklausė: „mama vėl girta?“, ką jis patvirtino. Tada jis su Monika nuėjo į virtuvę, kur kalbėjosi apie tai, kaip Olgą išvesti iš tokios būsenos. Po pokalbio su Monika grįžo į kambarį ir pasakė O. V., kad nakvoti neliks, nes tą naktį budėjo. Olga atidarė jam duris ir jis nuėjo į darbą pėsčiomis iš Pavilnio į centrą. O. V. nemušė, tik ramino. Kai ji suplėšė jam marškinėlius, ją sugriebė ir nutempė į kambarį raminti, jokių blogų ketinimų neturėjo. Kai ramino O. V. laikė už rankų žastų, už pečių, krūtinės, kur galėjo likti kraujosruvos, kurias matė. Po to sužinojo, kad ją išvežė į ligoninę, kur ją lankė, smegenų sutrenkimo tada nebuvo, Olga gydėsi Lazdynų ligoninėje neurochirurginiame skyriuje, skundėsi, kad skauda ausį, su klausa negerai. O. V. kiekvieną dieną lankė baseiną sporto klube „Impuls“ Žirmūnuose, turėjo abonentą. Susipažino su Olga 2009 metais, kai dirbo Pavilnyje, stotelėje. Nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio pradėjo susitikinėti su O. V., kai jo žmona išvažiavo į Angliją. Iki įvykio santykiai su Olga buvo normalūs, gyveno jos šeimoje, kaip sugyventiniai. Po įvykio kartu su O. V. negyvena. Bandė taikytis su O. V., rašė jai SMS žinutes ir atsiprašinėjo telefonu už tai, ką padarė, nes matė kraujosruvas ant jos kūno. Civilinių ieškinių nepripažįsta visiškai. O. V. iš pradžių reikalavo 20 000 Lt, o paskui jau šią sumą sumažino iki 10 000 Lt, jis sutiko jai sumokėti tik 2000 Lt, nes daugiau pinigų neturi, bet ji nesutiko. Kai 2011-03-18 vakare išeidinėjo, neliko nakvoti, ant O. V. veido kraujosruvų nebuvo. Iki griuvimo baseine O. V. krito pro langą ir jai virš kairės akies buvo nedidelė kraujosruva. Tada pas gydytoją nesikreipė, niekas jos neapžiūrėjo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. V. teisiamajame posėdyje parodė (t. 1, b. l. 153 – 155), kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, šiai dienai su juo nebendrauja. 2011-03-18 buvo baseine, paskui susitiko su Juozu. Kai grįžo iš baseino, dar buvo šviesu. Sutemus, gal apie 19 val., Juozas pavežė ją iki stoties. S. K. pasitiko ją stotelėje, buvo jau tamsu, gal 20 valanda. Jau eidami gatve pradėjo aiškintis santykius, kad visa tai jai atsibodo, kadangi pinigų jis jai nedavinėjo, nors žadėjo paremti finansiškai, o namuose būdavo retai, kadangi pastoviai dirbo. Namuose pradėjo bartis, Sergejus gamino valgyti. Sergejus sudavė jai ne virtuvėje, o kambaryje ant sofos. Jai stovint kambaryje prie sofos S. K. jai sudavė su dešine plaštaka į kairį žandą. Tada ji suplėšė jo marškinėlius ir, matyt, tada jis sudavė jai smūgį į dešinę ausį, ar buvo iš karto du smūgiai, šito ji negali prisiminti. Jai atrodo, kad kai suplėšė marškinėlius, Sergejus smogė jai jau kitą smūgį. Paskui Sergej labai greitai susuko tuos marškinėlius jai ant kaklo ir, pargriovęs ant sofos, pradėjo smaugti. Tada buvo smūgiai po vieną kartą į abiejų rankų vidines žastų puses. Tuo metu ji gulėjo ant sofos, ant nugaros. Baisiausia jai buvo, kai Sergejus pradėjo ją smaugti. Tai buvo pirmas konfliktas su kaltinamuoju. Jis kilo dėl to, kad ji gal savaitę vartojo alkoholį. Neginčija fakto, kad jai buvo užgėrimas, bet į baseiną girta ji nevažiuodavo, o baseiną lankė visus metus. Baseine ji buvo nukritusi prieš 3 - 4 dienas iki to konflikto; konflikto su kaltinamuoju metu ji nukrito ant nugaros, susimušė gal šlaunį ir kelią. Pripažįsta, kad iki įvykio buvo iškritusi pro langą, tačiau apie kraujosruvas, patirtas šio įvykio metu, ji pasakė Teismo medicinos ekspertui. Po 2011-03-18 įvykio nedarbinga buvo 11 ar 12 dienų, iš jų 5 dienas gulėjo ligoninėje. Jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Įvykio dienos ryte buvo išgėrusi 100 gramų degtinės, paskui nuvažiavo į baseiną ir tik vakare maždaug 22 valandą, kai S. K. išvažiavo į darbą, baigė gerti butelį degtinės. Baseine alkoholio nevartojo, degtinė buvo palikta namuose. Tada alkoholį vartojo gal 7 dienas iš eilės. Kitos dienos po įvykio ryte jai buvo visai blogai. Kai dukra užėjo pas ją į kambarį, paprašė, kad nuvežtų ją pas gydytoją. Su dukra nuvažiavo į Naujosios Vilnios polikliniką. Kraujosruvos akių vokuose atsirado nuo smūgio į žandą, šis pasidarė visas mėlynas. Po dešine akimi kraujosruvos nebuvo, nuo smūgio plyšo dešinės ausies būgnelis. Kraujosruvos ant nugaros atsirado nuo susistumdymo ant sofos, kurios ranktūriai yra kieti. Palaiko civilinį ieškinį 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti. Moralinę žalą sudaro išgąstis, kad kaltinamasis galėjo su susuktais marškinėliais ją pasmaugti, jeigu būtų stipriau susukęs. Tokia suma ji įvertina savo gyvenimą. Kaltinamasis buvo atėjęs, siūlė jai 2 000 Lt ir taikytis, bet ji nesutiko. Šiuo metu su kaltinamuoju taikytis nenori. Jai nuo 13 - kos metų klausa nėra šimtaprocentinė. Šiuo metu viskas sugijo, klausa atsistatė iki to lygmens, koks buvo iki įvykio dienos, pretenzijų dėl to neturi, problemų dėl ausies, kuri buvo sužeista nuo kaltinamojo smūgio, neturi. Ligoninėje jai iš pradžių pasakė, kad ji gali visiškai negirdėti ta ausimi, nes plyšo būgnelis, dabar šia ausimi ji girdi. 1 – 2 mėnesius po įvykio jai labai skaudėjo galva nuo smegenų sutrenkimo. Iki įvykio su kaltinamuoju konfliktų nebuvo. Nuo alkoholizmo gydėsi vieną kartą VšĮ RVPL prieš 7 metus, vieną kartą privačiai kvietėsi gydytoją į namus, kuris už 400 Lt statė lašelinę ir vieną kartą prieš 12 metų 5 dienas gydėsi Savanorių prospekte esančiame narkologiniame dispanseryje. Šiuo metu alkoholio nevartoja, jeigu išgeria, tai tik alaus. Pareiškimą policijai parašė išėjusi iš ligoninės. Iš pradžių kreipėsi į polikliniką, o paskui pas medicinos ekspertą.

Liudytoja M. V. teisiamajame posėdyje parodė (t. 1, b. l. 155 – 157), kad nukentėjusioji yra jos mama, kaltinamasis yra buvęs mamos sugyventinis. 2011-03-18 vakare grįžo namo maždaug 22 - 23 val., kraujosruvų ant mamos nematė, jas pamatė tik ryte. Kai grįžo, Sergejus kepė blynus, ji su juo dar kalbėjosi. Kaltinamasis tą vakarą buvo pas juos, mama buvo išgėrusi ir gulėjo ant sofos savo kambaryje. Kadangi blogai mato, o elektra buvo išjungta, iš pradžių tų kraujosruvų nematė, be to, buvo atstumas, nes ji stovėjo tarpduryje, o mama gulėjo. Mama buvo išgėrusi ir daug nešnekėjo, tik kažką pasakė, bet ji nesuprato ką. Mama nesakė, kad ją mušė Sergejus. Grumtynių pėdsakų nematė. jai pasirodė keista tai, kad Sergejus buvo be marškinių, buvo tik su kelnėmis, juolab, namie nebuvo karšta. Gal dar tą patį vakarą pamatė tuos marškinius, kurie gulėjo virtuvėje ir buvo suplėšyti. Tik ryte susimąstė, kodėl tie marškiniai virtuvėje guli suplėšyti. Ryte atsikėlusi nuėjo pas mamą į kambarį ir pamatė ant jos veido kraujosruvas, tiksliai nepamena, ant kurios akies, bet tikrai pamena, kad jai buvo sumušta akis, didžiulė kraujosruva aplink akį, ant rankų žastų buvo kraujosruvos. Atrodo, kad buvo sumušta kairė akis, veido visas šonas mėlynas, matėsi, kad stipriai pliaukštelėta ar kažkuo suduota. Tada mama pasakė, kad vakar vakare ją sumušė Sergejus. Mama pasakojo, kad vakare, išlipusi iš autobuso, pamatė Sergejų, su kuriuo kartu nuėjo namo, tarp jų namuose vyko kažkoks konfliktas, kuomet Sergejus jai ir trenkė per ausį, po ko mama nukrito ant sofos, bandė dar priešintis, grumtis, bet Sergejus, nusiplėšęs nuo savęs marškinius, apvyniojo juos mamai aplink kaklą ir ją smaugė. Mama pasakojo, kad ji nustojo priešintis, tada Sergejus ją paleido ir nuėmė tuos marškinius. Kai pamatė kraujosruvas ir sužinojo kas atsitiko, paskambino broliui ir sesei, jie atvažiavo ir mamą nuvežė į ligoninę. Mama sakė, kad negirdi viena ausimi, matėsi tos kraujosruvos, buvo sumušta akis. Nepamena, kiek laiko mama gulėjo ligoninėje, tikrai kelias dienas ten prabuvo. Mamos sveikatai padaryta žala. Tam, kad ji galėtų dirbti, jai reikalingas klausos aparatas, kurio anksčiau nereikėjo. Iš karto po įvykio ji parašė Sergejui SMS žinutę, klausė kodėl ir už ką taip padarė mamai, jis pradėjo atsiprašinėti, žadėjo, kad atlygins piniginę žalą, kad jis to nenorėjo. Iki to įvykio mama gėrė 5 dienas, o ar tą vakarą buvo girta, nematė pati. Per tas 5 dienas, kai gėrė, šiaip atminties spragų pas mama nebuvo, griuvinėjimų irgi ne. Mama minėjo, kad tą pačią dieną ji nukrito baseine ir parodė, kad ant šlaunies buvo nedidelė kraujosruva, sakė tiesiog paslydo ir nukrito ant užpakalio. Dar, tiksliai nepamena kada, gal 1 ar 2 dienas prieš įvykį, mama buvo iššokusi pro langą, nes matyt negalėjo išeiti, neturėjo raktų. Baseine mama tik šlaunį susižalojo. Pro langą išlipo sėkmingai, nieko nesusižalojo, tik atrodo ant rankos buvo kraujosruvų juostelės, bet nebuvo taip, kad būtų kritusi ant veido ar galvos.

Liudytojas D. V. (D. V.) teisiamajame posėdyje parodė (t. 1, b. l. 157 - 158), kad nukentėjusioji yra jo mama, o kaltinamasis – buvęs mamos draugas. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, kai jam paskambino sesuo Monika ir pranešė. Atvažiavęs pamatė, kad sužalotas mamos veidas keliose vietose, tiksliai nepamena kur, atrodo, buvo kraujosruvos ant kaktos, akies, ausies, ant kaklo, ant rankos, nelabai prisimena. Mama sakė, kad ją sumušė kaltinamasis, kada, tikslios dienos nepamena. Mama pasakojo, kad kaltinamasis ją buvo suėmęs stipriai už rankų ir mušė per veidą su ranka. Daugiau jis neklausinėjo. Iki įvykio mama gėrė gal savaitę, dvi. Kai užgerdavo, mama dažniausiai atsimindavo viską, kartais ne. Tuo metu papasakojo viską. Po to įvykio mama negėrė. Prieš įvykį mamą matė gal prieš kelias dienas, ji atrodė sveika, susižalojusi nebuvo.

Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje parodė (t. 1, b. l. 158), kad nukentėjusioji yra jo pažįstama. Jam žinoma, kad nukentėjusioji buvo sumušta. 2011-03-18 jis matėsi su nukentėjusiąja. Ji atrodė normaliai, sužalojimų ant veido nebuvo, matomose vietose kraujosruvų nesimatė, tiksliai tą pamena, dar ją iki stoties pavežė.

Ekspertė J. G. – D. teisiamajame posėdyje parodė (t. 2, b. l. 158), kad

Specialisto išvada duota 2011-04-14 po visų medicininių dokumentų gavimo. Pati tiriamoji buvo apžiūrėta 2011-03-25. Remiantis jos apžiūros duomenimis ir pateiktais medicininiais dokumentais, buvo duota išvada, kad O. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės ausies būgnelio plyšimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, abipus krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, nugaroje, abejose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo O. V. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-03-18. Išvardintas sužalojimų mechanizmas, kad dešinės ausies būgnelio plyšimas įvyko nuo staigaus stipraus oro bangos poveikio, galimai suduodant delnu į dešinės ausies kaušelio sritį, o likusieji kūno sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Nuo griuvimo ausies būgnelis neplyšta. Jis plyšta nuo staigaus slėgio pasikeitimo ausyje, tai gali būti nuo oro bangos poveikio, sakykim, suduoto smūgio, tai gali būti nuo akustinės didelės traumos, pvz. sprogimo garso, gali būti šokant nuo aukščio į vandenį, kai pasikeičia slėgis ausyje. Griuvimas ant žemės ir išslydimas per pirmo aukščio langą atmetamas. Didesnės poodinės kraujosruvos abiejose žąstuose galėjo atsirasti tiek nuo smūgių sudavimo, tiek nuo atsitrenkimo griūnant. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje labiau būdinga kai užsidengia savigynai. Smulkios kraujosruvos ant krūtinės ląstos, žastuose būdingos pirštų suspaudimams. Nuo atsitrenkimo galėjo rastis poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, aišku, neatmetama galimybė ir nuo smūgio. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje galėjo atsirasti nuo griuvimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, nors kaltinamasis jas ir neigia, tačiau pateikto kaltinimo pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:

- VĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2011/7018, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji O. V. 2011-03-19 buvo hospitalizuota į stacionarą su nusiskundimais: galvos skausmais, svaigimu, pykinimu, sutrikusia klausa dešiniąja ausimi; išrašyta iš ligoninės 2011-03-24 su aiškia sąmone, bet klausos sutrikimu dešiniąja ausimi (t. 1, b. l. 10);

- 2011-03-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kuri patvirtina, kad O. V. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės ausies būgnelio plyšimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, abipus krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, nugaroje, abejose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje; dešinės ausies būgnelio plyšimas įvyko nuo staigaus stipraus oro bangos poveikio, galimai suduodant delnu į dešinės ausies kaušelio sritį, likusieji kūno sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-18) bei kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo O. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 11 – 13);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, esantis adresu: Tolimoji Sodų 2 –oji, Vilniuje (t. 1, b. l. 14 - 18);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas ir aprašytas įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktinis įrodymas – kaltinamojo S. K. vyriški marškinėliai, oranžinės spalvos su trumpomis rankovėmis, suplėšyti iš priekio, kurie po apžiūros buvo grąžinti S. K., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu vėl buvo pateikti į bylą ir apžiūrėti (t. 1, b. l. 19 – 24, 25);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytos D. V. mobiliajame ryšio telefone iš kaltinamojo S. K. gautos SMS žinutės, iš kurių matyti, kad 2011-03-20 išsiustoje SMS žinutėje kaltinamasis nurodė labai gailintis dėl įvykdyto ir pasiruošęs atlyginti jai padarytą žalą, ir iš kaltinamojo į nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną išsiustos SMS žinutės, kuriuose kaltinamasis prašo atleidimo dėl padaryto (t. 1, b. l. 71 – 77);

Pažymėtina, kada kaltinamojo pozicija, jog jis nukentėjusiosios O. V. nemušė, o tik ramino, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei logiškai įvykių sekai. Iš byloje esančio daiktinio įrodymo – kaltinamojo marškinėlių, kurie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu bei pateikti į bylą teisminio nagrinėjimo metu, akivaizdžiai matyt, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. K. nurodė, kad po to, kai O. V. jam suplėšė marškinėlius, o jis ją atstūmė, jis nuvedė ją į kambarį ir paguldė į lovą. Tačiau toks aplinkybių paaiškinimas prieštarauja pačio kaltinamojo duotiems parodymams teisme, kur jis aiškiai nurodė, jog po to, kai nukentėjusioji suplėšė jo marškinius, jis sugriebė Olgą ir nutempė į kambarį, o kadangi Olga priešinosi, jis ją jėga paguldė ant sofos ir 10 minučių laikė, kad nusiramintų. Tokia kaltinamojo parodymų keitimosi eiga, bei byloje esančios jo išsiųstos nukentėjusiajai ir jos sūnui SMS žinutės tik patvirtina, kad konflikto metu kaltinamasis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą bei po įvykio labai gailėjosi dėl savo veiksmų prašydamas nukentėjusiosios atleidimo, siūlydamas kompensuoti jai padarytą žalą. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, nesikeičiantys ir sutampantys su specialisto išvadomis, - nėra pagrindo. Pats kaltinamasis patvirtino, jog iki įvykio jo santykiai su nukentėjusiąja buvo geri, konfliktų tarp jų nebuvo. Kaltinamojo argumentai, jog kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti kitu metu ir kitomis aplinkybėmis: kai prieš kelias dienas buvo nukritusi baseine ar susižalojo lipdama per langą taip pat vertinami kritiškai, nes yra paneigti kitais byloje esančiai įrodymais. Byloje apklausta nukentėjusiosios dukra – liudytoja M. V., kuri gyvena kartu su nukentėjusiąją, patvirtino, jog iki įvykio sužalojimų ant nukentėjusiosios nepastebėjo. Nepastebėjo sužalojimų ir byloje apklaustas liudytojas D. V., kuris matė nukentėjusiąją 2 – 3 dienas iki įvykio. Taip pat liudytojas J. M., matęs nukentėjusiąją prieš pat konfliktą. Liudytojai bei pati nukentėjusioji patvirtino, jog įvykio, kai ji lipo iš namų pro langą, metu ji susižalojimų nepatyrė, tik liko ant rankų kraujosruvos, apie kurias ji papasakojo ekspertui. Be to, byloje apklausta ekspertė J. G. – Dorošenko paaiškino, jog nuo griuvimo ausies būgnelis plyšti negali. Versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti baseine taip pat nepasitvirtino bylos nagrinėjimo metu, nes iš gauto UAB „IMPULS LTU“ sporto ir pramogų parko pranešimo matyti, kad jokių nelaimingų atsitikimų laikotarpiu nuo 2011-03-16 iki 2011-03-19 nebuvo užfiksuota. Išreikalautoje nukentėjusiosios O. V. asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji iki įvykio būtų kreipusi į medicinines įstaigas dėl patirtų sužalojimų. O kaip matyti plyšus ausies būgneliui kankina didelis galvos skausmas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo S. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esančios specialisto išvados, patvirtina, kad kaltinamojo S. K. padaryti nukentėjusiajai sužalojimai visumoje ir atskirai - dešinės ausies būgnelio plyšimas ir likusieji kūno sužalojimai - kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo O. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 11 – 13, 41 - 45).

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis S. K. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 108 - 110), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 114), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 113), dirbantis (t. 1, b. l. 115), neteistas (t. 1, b. l. 107).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad į kaltinamojo asmenybę (dirbantis, išlaikantis vaikus), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių darytina išvada, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą nukentėjusiajai ir tęsti darbinius santykius (BK 48 str. 6 d. 2, 3 p., 7 d.). Įpareigojimas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai darys teigiamą įaką kaltinamojo elgesiui, padės suvokti įvykdyto nusikalstimo pavojingumą, sukeltas pasekmes (BK 48 str. 7 d.). Teismo nuomone, kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi ir pati bausmė, jos atlikimas anksčiau neteistam asmeniui turėti padėti pasiekti bausmės tikslų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; t. 1, b. l. 86 - 87).

Byloje esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – oranžinės spalvos vyriški marškinėliai – gražintinas jį pateikusiam asmeniui – kaltinamajam S. K. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Kaltinamasis byloje pareikštų nukentėjusiosios O. V. (10 000 Lt, t. 1, b. l. 33) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 118,71 Lt, t. 1, b. l. 48 - 49) civilinių ieškinių nepripažino.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos už nukentėjusiosios gydymą atlyginimo pagristas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 52), iš kurio matyti, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2011-03-19 iki 2011-03-24 nukentėjusiajai suteiktų stacionarinių paslaugų suma yra 1 081,25 Lt, o 2011-03-25 VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje suteiktų ambulatorinių paslaugų suma 37,47 Lt, bendrai suteikta stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų 1 118,71 Lt sumai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasos yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str., CPK 6.263 str. 2 d.).

Nukentėjusiosios O. V. 10 000 Lt civilinį ieškinį sudaro neturtinė žala. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl smaugimo ji labai išsigando, tokia pinigų suma ji vertina savo gyvybę; po ausies būgnelio plyšimo, klausa jai atsistatė iki tokio lygmens, koks buvo iki įvykio dienos, todėl dėl to pretenzijų kaltinamajam jokių neturi.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Nustatant O. V. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog O. V. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas S. K. tyčiniais veiksmais; po padarytų sužalojimų O. V. kreipėsi į medikus bei praleido ligoninėje šešias dienas, po to dar gydėsi ambulatoriškai, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, tačiau įvykio metu pati nukentėjusioji buvo neblaivi, neatmestina, jog konfliktas kilo ir dėl jos kaltės, todėl atsižvelgiant į tai, kad O. V. liekamųjų reiškinių sveikatai nenurodė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 10 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 3 000 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti S. K. (S. K.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį:

Tęsti darbinius santykius visą laisvėįs apribojimo laikotarpį;iki 2012-09-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis;iki 2013-02-01 atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis.

Išaiškinti, jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – oranžinės spalvos vyriškus marškinėlius – gražinti jį pateikusiam asmeniui – kaltinamajam S. K..

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį.

Priteisti iš S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) 1 118,71 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika litų 71 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Priteisti iš S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė