- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-70-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04720-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-70-544/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5691-223/2012 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. K., gim. 1998-06-15, ir R. K., gim.1997-01-04, išlaikymui po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės, 36 360 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki galutinio atsiskaitymo. Nurodė, kad santuoka su atsakovu nenutraukta, tačiau atsakovas nedirba, nepakankamai rūpinasi šeima, neišlaiko vaikų, mėnesiui duoda 300-400 Lt, iš kurių gyvena ir pats. Dėl to negali būti patenkinti vaikų poreikiai, jie negali lankyti būrelių, važiuoti į ekskursijas. Be to, vaikai turi sveikatos problemų – serga bronchine astma, dažnai perkami vaistai nuo kosulio, vitaminai. Vienam vaikui per mėnesį reikia vidutiniškai 917 Lt. Neoficialios atsakovo pajamos yra 1 600 Lt per mėnesį, o jos pajamos taip pat 1 600 Lt per mėnesį. Nežino, kur atsakovas išleidžia pinigus, tačiau mano, jog svaigalams, moka baudas, skolą L. B.. Ji taip pat iš savo lėšų moka paskolą bankui. Paskutinius 3 metus atsakovas dirbo atsitiktinius darbus, maistą šeimai pirko tik kelis kartus per mėnesį, todėl buvo priversta skolintis pragyvenimui iš bendradarbių (1 t., b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų R. K. ir R. K. išlaikymui po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012-06-27 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti L. K., o ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir palūkanų priteisimo atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad šalių turtinė padėtis, pajamos yra vienodos, todėl ir jų indėlis į nepilnamečių vaikų išlaikymą turėtų būti vienodas. Kadangi nustatyta, jog kiekvieno vaiko išlaikymui reikia po 700-800 Lt per mėnesį, todėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisus po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, ši suma būtų pakankama užtikrinti tokio amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius ir nepažeistų nei vienos iš šalių interesų. Atmesdamas ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas sprendė, kad tarp šalių bendro ūkio santykiai nenutrūkę, tiek ieškovė, tiek atsakovas savo lėšomis ir darbu prisideda prie bendros šeimos, o tuo pačiu ir vaikų gerovės, dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atsakovui pretenzijų nereiškė, prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio įrodymais nepagrindė (1 t., b. l. 198-201).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo valstybės naudai. Nurodo, kad teismas buvo neobjektyvus, nes svarbiomis aplinkybėmis pripažino tik tas, kurios buvo palankios atsakovui. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovas ilgą laiką buvo registruotas darbo biržoje ir, nors nėra dokumentų, atsakovas pripažino gaudavęs apie 1600 Lt pajamų per mėnesį, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis vengė dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tačiau tai nereiškia, kad jis teikė pakankamai lėšų vaikų išlaikymui, nes kas mėnesį duodavo tik po 300-400 Lt, iš kurių gyvendavo ir pats, iš šios sumos buvo išlaikomi ne tik vaikai, bet ir pats atsakovas bei už jo dalį buvo mokami komunaliniai mokesčiai, jokio kito pastovaus indėlio į bendrą šeimos biudžetą ir vaikų išlaikymui atsakovas neteikė. Nors atsakovas tvirtina, jog grąžina 50 000 Lt paskolą L. B., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl mano, jog taip atsakovas tik siekia parodyti menamas išlaidas. Dėl nepakankamo indėlio vaikų išlaikymui ir bendram šeimos biudžetui atsakovui pastoviai reikšdavo pretenzijas, dėl ko ne kartą kilo barniai. Nepagrįsta teismo išvada, kad menamo įsiskolinimo, kurio dydžio nustatyti neįmanoma, teismas negali priteisti, o ji neįrodė prašomo priteisti įsiskolinimo fakto ir dydžio. Neaišku, kokius įrodymus dėl išlaikymo įsiskolinimo ar jo dydžio turėjo pateikti teismui, nes atsakovo pasirašytų raštelių nerinko ir neturi. Sprendime nustatyta, kad abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį atsakovas turi mokėti 700 Lt per mėnesį, o faktiškai mokėjo 300 Lt (100 Lt buvo išleidžiama jo naudai). Todėl iš šių teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas skolingas 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams (700 Lt - 300 Lt = 400 Lt per mėnesį x 36 mėn.), ir šią sumą bei 5 procentų metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos iki galutinio atsiskaitymo teismas turėjo priteisti. Nesutinka ir su teismo ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 261 Lt valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nes atsakovui nemokama teisinė pagalba suteikta neteisėtai, norėdama apginti vaikų interesus pati buvo priversta samdytis advokatą, dėl ko turėjo išlaidų, teismas neteisingai paskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų dalis (2 t., b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino visus įrodymus, dėl įrodymų bei jų vertinimo išsamiai pasisakė, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas, nepažeidžiantis jokių įstatymų reikalavimų, o teismo išvada, kad jis nevengė prisidėti prie šeimos ir vaikų išlaikymo, atitinka faktines bylos aplinkybes. Iki šiol yra neišsituokę, gyvena kartu, tuomet vedė bendrą ūkį. Ieškovė iki pat kreipimosi į teismą dienos niekada nesiskundė ir neprašė papildomai lėšų vaikų išlaikymui. Jis niekada nėra atsisakęs vaikų reikmėms duoti pinigų nei ieškovei, nei vaikams. Visada rūpinosi šeimos poreikiais, visas pastangas dėjo šeimos gerovei. Niekada nevengė darbo, todėl, ir būdamas registruotas darbo biržoje, dirbo bet kokius atsitiktinius darbus, gaudavo pajamas, apie ką ieškovė žinojo, nes pati dirba darbo biržoje ir tvarkė jo dokumentus. Ieškovė nutyli, kad tuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, jis savo darbu ir lėšomis atliko esminį jų gyvenamųjų patalpų remontą, kad visada rūpinosi kuro įsigijimu, kad iš savo lėšų grąžina jų šeimos bendrą paskolą būsto remontui L. B.. Ieškovė neįrodė nei įsiskolinimo pagrindo, nei jo dydžio. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos pagrįstai (2 t., b. l. 50-51).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir priteisimo, o likusioje dalyje jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Pagal ieškovės apeliaciniame skunde suformuluotas apeliacijos ribas ir pagrindus, apeliaciniu skundu yra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo už trejus metus ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo bei sprendimo dalis, kuria nuspręsta iš ieškovės valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl nepaskųstos teismo sprendimo dalies.
Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir palūkanas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
CK 3.194 str. numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos visiško nevykdymo atveju (CK 3.200 str.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentais ir motyvais, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams už trejus metus ir palūkanų už priteistą sumą priteisimo. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su įrodymų įvertinimu ir teismo išvadomis, tačiau skundui pagrįsti nurodo tuos pačius faktus ir argumentus, kuriuos nurodė ieškiniui pagrįsti ir kuriuos pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir nutarė, kad jie nesudaro pagrindo tenkinti minėtų ieškinio reikalavimų. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, santuoka tarp šalių buvo nenutraukta, šalys gyveno kartu viename būste, jį remontavo bendrai pasiskolintomis lėšomis pagal paskolos sutartis ir vedė bendrą ūkį, atsakovas mokėjo šeimos skolą L. B.. Šių faktų ieškovė iš esmės neneigė. (1 t., b. l. 20, 42-56, 61, 62, 63). Abi šalys pripažįsta ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2011 m. 06-09 mėn. gaudavo apie 370 Lt pajamų per mėnesį (1 t., b. l. 36), nuo 2011-11-21 iki 2012-09-07 (1 t., b. l. 11, 60, 76) buvo registruotas darbo biržoje, jo pajamos už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-06-30 buvo 11 200 Lt arba 933 Lt per mėnesį (1 t., b. l. 37). VĮ Panevėžio miesto poliklinikos pažyma (1 t., b. l. 41) neįrodo ypač ženkliai padidėjusių išlaidų dėl vaikų sveikatos sutrikimų ir kokios iš galimų išlaidų yra ne kompensuojamos. Nors rašytinių įrodymų nėra, atsakovas nurodo, kad nepastoviai, bet dirbdavo atsitiktinius darbus ir yra buvę, kad gaudavo pajamų iki 1600 Lt, o vaikų išlaikymui kas mėnesį skirdavo apie 400 Lt, ko neginčija ir ieškovė, ir šiuos pinigus ieškovė turėjo galimybę naudoti vaikų išlaikymui. Iš pažymų matyti, kad, atsižvelgiant į šeimos pajamas, vaikams buvo skiriami nemokami pietūs (1 t., b. l. 77), 2009 m. 09 mėn. – 2012-08 mėn. skirtos socialinės išmokos (1 t., b. l. 78). Pagrįsta teismo išvada, kad, įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas gana ilgą laiką buvo registruotas Darbo biržoje, o jo kuratore buvo Darbo biržos darbuotoja ir jo sutuoktinė L. K. bei tą aplinkybę, kad atsakovas geranoriškai pripažino faktą apie gaunamas pajamas 1600 Lt per mėnesį, jo elgesio pripažinti vengimu dirbti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nebuvo pagrindo. Teismas nustatė, ir bylos įrodymai tai patvirtina, jog kiekvieno vaiko išlaikymui jo priteisimo metu reikėjo apie 700-800 Lt per mėnesį. Laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, vaikai buvo jaunesnio amžiaus ir nėra duomenų, kad jų poreikiai buvo didesni. Ieškovė teigia, kad atsakovo teiktas 400 Lt išlaikymas dviems vaikams buvo nepakankamas ir neužtikrino jų būtinų poreikių tenkinimo. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, būtini vaikų būtini poreikiai buvo tokie, kad ieškovo 400 Lt teikiamas išlaikymas kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu, buvo nepakankamas ir jei nepakankamas, tai kokia dalimi, neįrodė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas pagal turtinę padėtį galėjo teikti didesnio dydžio išlaikymą, kas reiškia, kad nebuvo įrodytas nepatenkintų vaikų poreikių dalies dydis ir faktas (CPK 178-179 str.). Vadinasi, pagal CK 3.194 str. 1 d. ir 2 d. nustatytą reglamentavimą nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti atsakovo prievolės išlaikyti vaikus nevykdymo ar kitokio šalių susitarimo buvimą ir priteisti iš jo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Kadangi buvo atmestas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo, tai neliko faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas pagal įstatymą, jam suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, dėl ko valstybė turėjo 400 Lt išlaidų (1 t., b. l. 37, 192, CPK 83 str. 1 d. 14 p., 99 str.). Ieškovė byloje turėjo 363 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 167, 168). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 34,65%, dėl ko buvo neteisingai nustatytos iš ieškovės valstybei priteisiamas išlaidų dydis už antrinę teisinę pagalbą, o ieškovės turėtų išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas. Pagrindinis savarankiškas ieškovės reikalavimas buvo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, ir šioje dalyje teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, nes teismo nustatyto dydžio išlaikymas priteistas. Įsiskolinimas nepriteistas ne todėl, kad jį reikalauti ieškovė aplamai neturėjo teisės, o todėl kad, teismo nuomone, išlaikymas mažesnio dydžio, negu siekė ieškovė, jau sumokėtas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimai yra patenkinti 70 %. Tai nustačius, iš ieškovės valstybei už antrinę teisinę pagalbą priteistina 120 Lt, o iš atsakovo ieškovei - 255 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Iš ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuo 261 Lt sumažinti iki 120 (vieno šimto dvidešimt) Lt.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 255 (du šimtus penkiasdešimt penkis) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.