Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Rasai Pladaitei, Sandrai Biziulevičienei, Dianai Kiverytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, advokatui Arnui Paliukėnui, nukentėjusiosios atstovui – advokatui Kaziui Krivkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " darbininku, neteistas (2018-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.|)), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narę bei grasino ją nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

jis 2018-01-21 apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu abiem rankomis pastūmė sutuoktinę E. J. į krūtinę, dėl ko ji krisdama nugara atsitrenkė į medinį žaislą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutuoktinei atsistojus bei smūgiavus kaltinamajam į veidą, šis, pajutęs, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas, abiem rankomis vėl ją pastūmė. E. J. vėl nukritus, ją apžergęs ir ant jos atsisėdęs kaltinamasis, grasindamas nužudyti, suėmęs už kaklo pastarąją smaugė kairiąja ranka, tuo pat metu dešine ranka spausdamas jos kairę ranką prie grindų, dėl ko E. J. išvis negalėjo priešintis, ir tai buvo pakankamas pagrindas jai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Dėl nurodytų V. J. veiksmų E. J. patyrė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus abiejų pečių, žastų, dilbių, krūtinės ląstos, kairės pėdos poodines kraujosruvas, kairės krūties odos nubrozdinimus, juosmens kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu.

V. J. 2018-01-21 3.52 val. alkotesteriu nustatytas 1,91 promilės girtumas (b.l. 47, II t.).

Motyvuojamoji dalis

Šioje byloje iš nukentėjusiosios parodymų turinio, kurių teisingumu, kaip minėta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti, seka, kad stipriai apgirtęs kaltinamasis (pastaroji aplinkybė patvirtinta alkotesterio rodmenimis) rusiškai rėkdamas „užmušiu“, smaugė nukentėjusiąją pargriovęs ją ant grindų, apžergęs ir prispaudęs, dėl ko ši išvis negalėjo pasipriešinti. Nukentėjusioji parodė, kad smaugimo metu ją gąsdino baisus, į nieką nereaguojantis kaltinamojo žvilgsnis. Konfliktas vyko labai garsiai, jis išgąsdino namuose buvusį mažametį vaiką, be to, kaip seka iš namo gyventojų pranešimų į BPC turinio, triukšmas ne tik trukdė namo gyventojams ilsėtis, bet ir skambinusiai moteriai kėlė nerimą dėl galimos konflikto baigties. Buvo pranešta, kad girdimas konfliktas su smūgiais ir riksmais. Kaltinamasis įvykio metu buvo agresyvus, jis, akivaizdu, fiziškai yra daug pranašesnis už nukentėjusiąją, be to, priešingai, nei nukentėjusioji, jis įvykio metu buvo stipriai apgirtęs. Saugodama save ir mažametį vaiką nukentėjusiojo naktį buvo priversta bėgti iš namų ir slėptis. Į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė Aliona Lazdovskaja patvirtino, kad nukentėjusioji su vaiku slėpėsi kieme automobilyje, ji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. Pastarąsias aplinkybes patvirtino ir antrasis policijos ekipažo patrulis Gediminas Černiauskas. Pagaliau, ta aplinkybė, kad kaltinamasis konfliktinėje situacijoje bute išdaužęs balkono stiklą puolė persekioti iš namų su vaiku pabėgusią sutuoktinę, be kita ko, neblaivus dar ir sėsdamas prie automobilio vairo, rodo neadekvatų, nesivaldantį, ūmų kaltinamojo būdą, kas reiškia, kad kaltinamasis tam tikrose konfliktinėse situacijose gali būti neprognozuojamas. Tai rodo, kad narinėjamoje situacijoje nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą baimintis kaltinamojo grasinimo nužudyti įvykdymo. Kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Faktiniai bylos duomenys surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tad, teismo pripažįstami įrodymais. Jų pakanka kaltinamojo V. J. kaltės pagrindimui visoje jam pareikštų kaltinimų apimtyje.

Dėl nukentėjusiosios E. J. sužalojimų masto

Šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios E. J. kairės pėdos sužalojimo laipsnio pastarajai tvirtinant, jog kaltinamojo smurtavimo metu griūdama ir užsigaudama ji patyrė kairės kojos pėdikaulio lūžį, dėl ko kelias savaites buvo su gipso įtvaru.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios sužalojimų mastas du kartus buvo tiriamas dviejų skirtingų teismo medicinos specialistų, šiems vertinant pirminę medicininę dokumentaciją iš RVUL skubiosios pagalbos skyriaus, kuomet nukentėjusiajai buvo diagnozuotas kairės pėdos V-o pėdikaulio lūžis, o antruoju atveju dar ir medicininę dokumentaciją iš VšĮ Antakalnio poliklinikos, kur vėliau ambulatoriškai lankėsi nukentėjusioji. Pažymėtina, kad medžiaga iš RVUL ir iš VšĮ Antakalnio poliklinikos yra šiuo klausimu visa egzistuojanti medicininė dokumentacija. Abiem tyrimo atvejais, kaip seka iš teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G 268/2018(01) ir Nr. pG 2408/2018 (01), E. J. kairės pėdos V-o pėdikaulio lūžis ekspertiniu požiūriu kaip sužalojimas nebuvo vertinamas, nes specialistai radiologai lūžio diagnozės nepatvirtino ( t. 1, b.l. 89-90, 114-116).

Teisiamojo posėdžio metu kaip specialistus teismas apklausė V-ojo pėdikaulio lūžį nukentėjusiajai radiologiškai diagnozavusį VšĮ RVUL gydytoją rezidentą (radiologijos specializacija) Vaitiekų Lavinską bei ten pat dirbantį bei pagal klinikinius požymius lūžį nukentėjusiajai taip pat diagnozavusį gydytoją ortopedą – traumatologą Viktorą Švainauską. Kaip specialistai teisme buvo apklausti teismo medicinos ekspertai – gydytoja-radiologė Jolanta Majauskaitė-Čobot ir Olegas Detiukevičius.

Teisiamojo posėdžio metu prieštaravimas dėl E. J. sužalojimo masto nebuvo pašalintas. Gydytojas rezidentas Vaitiekus Lavinskas teismui paaiškino, kad nukentėjusiajai E. J. nustatytas V-ojo pėdikaulio lūžis buvo be poslinkio ir jis buvo matomas rentgeno nuotrauką stebint per ligoninės kompiuterinę įrangą, kuri yra žymiai kokybiškesnė, nei teismo kompiuteris, kuriame matoma pašviesėjimo linija. Gydytojas ortopedas-traumatologas Viktoras Švainauskas parodė, kad V-ojo pėdikaulio lūžį nukentėjusiajai jis diagnozavo pagal klinikinį vaizdą ir pacientės nusiskundimus bei iš rentgeno nuotraukų. Gipso įtvaras yra dedamas lūžio atveju, o ne esant sumušimui ar raiščių patempimui.

Teismo medicinos ekspertė gydytoja-radiologė Jolanta Majauskaitė-Čobot teisme patvirtino savo išvadą, kad pirminėje RVUL darytoje nukentėjusiosios E. J. rentgeno nuotraukoje, kurią ji vertino stebėdama būtent per tam skirtą kompiuterinę įrangą, lūžio nematyti.

Teismo medicinos ekspertas Olegas Detiukevičius patvirtino savo išvadą, kad nesant radiologinių nukentėjusiosios V-ojo pėdikaulio lūžio požymių, jai nustatyta tik kairės pėdos poodinė kraujosruva, kuri, kaip ir kiti nukentėjusiosios sužalojimai, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2018-07-31 specialisto išvados Nr. pG 2408/2018 (01) tiriamosios dalies, kuomet antrąjį kartą buvo tiriama nukentėjusiosios pėdikaulio lūžio tikimybė bei vertinama jau ir vėlesnė medicininė dokumentacija iš Všį Antakalnio poliklinikos, seka, kad 2018-02-26 darytoje nukentėjusiosios kairės pėdos rentgenogramoje akivaizdžių trauminių požymių nematyti, keliama pilnai sugijusio lūžio hipotezė ( t. 1, b.l. 114-116).

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad 5-ojo kairės kojos pėdikaulio lūžio nukentėjusiajai E. J. diagnozė, kas atitiktų jau nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą bei atitinkamai įtakotų kaltinamojo veikos kvalifikavimą, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, patikimai nepatvirtinta - ji yra labai abejotina ir tai vertinama kaltinamojo naudai.

Teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi, kokie tikėtini nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai, jei tai ne pėdikaulio lūžis, nukentėjusiajai dar galėjo būti įtarti pagal buvusį klinikinį kairės pėdos vaizdą bei jos nusiskundimus ir ar šiuo metu – praėjus metams laiko po įvykio, būtų galima tai nustatyti. Iš gydytojų - specialistų parodymų seka, kad tikėtinos traumos galėtų būti pėdikaulio sąnario išnirimas, pėdos sumušimas ir pėdos raiščių patempimas. Teismo medicinos ekspertė Jolanta Malajauskaitė-Čobot paaiškino, kad nukentėjusioji pėdikaulio sąnario išnirimo nepatyrė (tai matyti iš rentgeno nuotraukų), pėdos sumušimo gijimo laikas kiekvienu konkrečiu atveju yra labai individualus ir šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, ar nukentėjusioji patyrė pėdos sumušimą ir, jei taip, ar tokį, kurio gydymas truktų ilgiau kaip 10 dienų. Pėdos raiščių patempimas nėra matomas iš rentgeno nuotraukų, toks sužalojimas nustatomas pagal klinikinius požymius, taip pat tai yra matoma atlikus brangiuosius tyrimus - kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau tokie tyrimai įtariant raiščių patempimą paprastai neatliekami. Tikimybė, kad dabar atlikus kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimus jie parodytų prieš metus buvusį raiščių patempimą yra itin menka.

Konstatuotina, kad šio proceso metu ne kartą ištyrus visą egzistuojančią medicininę dokumentaciją, teisme apklausus medicinos srities specialistus bei teismo medicinos ekspertus, taigi išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, šiuo metu nebėra galimybės ne tik patikimai, bet ir tikėtinai nustatyti nukentėjusiosios E. J. buvusios pėdos traumos pobūdį bei sunkumą. Byloje patikimai specialisto išvada Nr. G 268 (01) nustatyta tik tai, kad E. J. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2018-01-21, be kitų sužalojimų, buvo padaryta nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinama kairės pėdos poodinė kraujosruva (t.1, b.l. 89-90). Taigi byloje nėra pagrindo svarstyti baudžiamosios atsakomybės taikymo už sunkesnę nusikalstamą veiką kaltinamajam V. J. klausimo.

Dėl proceso dalyvių prašymų netenkinimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu abi proceso pusės prašė apklausti kaip liudytojus eilę asmenų – tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios artimųjų. Teismas, atmesdamas šiuos prašymus vadovaujasi nuostata, kad paties nagrinėjamo įvykio nemačiusių artimųjų liudijimai būtų subjektyvūs liudijimai apie J. šeimos santykius apskritai jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylos kontekste. Be kita ko, kaltinamojo gynėjas patvirtino, kad šiais liudijimais būtent ir būtų buvę siekta tiesiog parodyti kokia tai buvo šeima. Tokie liudijimai, teismo požiūriu, bereikalingai apkrautų bylą šiame procese neaktualia ir tendencinga priešpriešine informacija, jie nebūtų informatyvus aiškinantis šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Kaltinamojo gynėjo prašymas prijungti savarankiškai atlikto V. J. ištyrimo poligrafu medžiagą bei apklausti tyrimą atlikusį poligrafo specialistą teismo atmestas, nes tyrimą poligrafu Lietuvoje reguliuojančiame Poligrafo naudojimo įstatyme, priimtame 2000 m. rugpjūčio 29 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintose Tyrimo poligrafu taisyklėse poligrafo naudojimo baudžiamajame procese galimybės nėra numatytos. Pažymėtina, kad vis tik pasitaikantys asmenų parodymų teisingumo patikrinimai melo detektoriumi baudžiamosios bylose taikomi tik išskirtiniais atvejais ir tik ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo sprendimu. Paties V. J. pasitikrinimo poligrafu medžiaga, kurią buvo prašoma prijungti bei vertinti šioje byloje, prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje įtvirtinai įrodymų leistinumo esmei.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo prašymu kaip liudytoja buvo apklausta buvusi J. šeimos pažįstama G. T.. Ji parodė, kad paties įvykio nematė, apie jį žino iš nuogirdų, matė nukentėjusiąją su sugipsuota koja ir, kad būdama su gipsu nukentėjusioji niekada nesinaudojo ramentais, o jai lankantis pas nukentėjusiąją juodvi dažnai išgėrinėdavo. G. T. liudijimas apie įvykį buvo su didele laikotarpio paklaida, nekonkretus ir neinformatyvus nusikalstamos veikos sudėties požymių atskleidimo aspektu. Be to, liudytoja parodė, kad nutraukė santykius su nukentėjusiąja dėl pastarosios skleidžiamų paskalų, ant jos pyksta. Pastaroji aplinkybė leidžia G. T. liudijimą vertinti, be kita ko, dar ir kaip subjektyvų ir šališką.

Dėl skirtinos bausmės

V. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, tačiau teismas, vertindamas tokių veikų pavojingumą bei daromą žalą, pažymi, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo namuose buvus jų mažamečiam vaikui, nakties metu, dėl triukšmo pabudęs ir atbėgęs į kambarį vaikas matė prieš motiną smurtaujantį neblaivų tėvą, po to su mama bėgo iš namų, slėpėsi, matė įvykius atvykus policijos pareigūnams. Taigi greta nukentėjusiajai padarytos fizinės žalos, akivaizdu, didžiulė ilgalaikė ir galbūt net negrįžtama neturtinio pobūdžio žala kaltinamojo veiksmais buvo padaryta ir jo vaikui. Su nukentėjusiąja kaltinamasis yra susilaukęs dviejų vaikų (abu mažamečiai), šiuo metu vyksta ištuokos procesas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

V. J. iki šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau buvo baustas už administracinius nusižengimus: vieną kartą už garsų muzikos klausymąsi namuose nakties metu ir kartą už automobilio palikimą ant vejos. Nuobaudos negalioja (b.l. 51-52, II t.). Kaltinamasis, persekiodamas nukentėjusiąją, tą pačią naktį padarė dar vieną nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, dėl kurio 2018-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.|)) (b.l.55-58, t. 2).

Duomenys apie tai, kad kaltinamajam būtų diagnozuoti psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygoti sutrikimai neteikiami.

Kaltinamasis dirba aplinkos tvarkymo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip seka iš pateiktos charakteristikos, šios įmonės mobilios grupės vadovė S. L. V. J. kaip darbuotoją charakterizuoja teigiamai.

Teismui taip pat pateikta teigiama 2003 metų kaltinamojo charakteristika iš jo savanoriškos karo tarnybos vietos Lietuvos kariuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis dokumentas kaltinamajam buvo išduotas prieš 15 metų, teismo vertinimu, jis patikimai neatspindi kaltinamojo asmenybės šiuo metu.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmių rūšys, o už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmių rūšys.

Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, teismas priėjo išvados, kad tinkamiausia bausmės rūšis kaltinamajam, kuria galima siekti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų jos paskirčių, yra laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą bei kaltinamojo elgesį siekiant keisti įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonių pagalba. Kaltinamajam privalu išlaikyti savo mažamečius vaikus ir save, tam jis turi dirbti, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas kaltinamajam neskiria bausmių rūšių, kurios susijusios su piniginėmis sankcijomis, taip pat su realiu laisvės atėmimu (areštas) ar realiu laiko suvaržymu darbo dienos metu dirbant viešuosius darbus. Skirdamas už padarytas nusikalstamas veikas pačią griežčiausią bausmės rūšį teismas vertina, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas (o iš viso tą naktį tris), jos gana pavojingos, labai traumuojančios emociškai, kaltinamasis dėl to neišgyvena, yra nusiteikęs toliau konfrontuoti su nukentėjusiąja.

Teismas nėra saistomas prokurorės, prašiusios skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, nuomonės. Teismo požiūriu, kaltinamasis pasitaisyti gali tik realiai jausdamas bausmės naštą, šiuo atveju, kaltinamasis savo elgesį savo paties valios pastangomis turėtų keisti realiai suvokdamas laisvės atėmimo bausmės grėsmę ir jos neišvengiamumą tuo atveju, jei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis darys naujus teisės pažeidimus ar nesilaikys teismo taikomų poveikio priemonių. Gi Baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytų kaltininkui skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdis, net ir jų skaičius, teismo požiūriu, nebūtų pakankami, tai iš esmės teigiamai nepaveiktų kaltinamojo elgesio, o teapsunkintų jo kasdienybę, kas nepriskirtina bausmės paskirčiai. Pažymėtina, kad kaltinamasis vis tik nėra asocialus asmuo, tai seniai suaugęs, dirbantis, turintis vaikų, tikėtina, ir savo bendravimo ratą bei pomėgius turintis žmogus, todėl Baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyti draudimai ar įpareigojimai, kaip antai, draudimas lankytis tam tikrose vietose, ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, ar turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus, ar įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose, ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (čia pažymėtina, kad pastarieji sutrikimai ar ligos, teismo požiūriu, asmeniui visų pirma turi būti diagnozuotos), niekaip nesusiję su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, tai tebūtų formalūs ir, teismo požiūriu, beprasmiai suvaržymai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 76,87 Eur sumai, t.y. E. J. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina, tenkintinas (t. 1, b.l. 142-146) Ieškinio suma pagrįsta teikiamu gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, tyrimui reikšmingų daiktų ir proceso išlaidų nėra. Vadovaudamasis LR BPK 297-308 str.,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Subendrinti paskirtąsias bausmes jas apimant, ir nustatyti galutinę subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą vieneriems metams.

per pirmąjį šio nuosprendžio vykdymo mėnesį atsiprašyti nukentėjusiosios E. J. (BK 75 str. 2 d. 1 p.);

pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 75 str. 3 d.);

dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką, o darbo praradimo atveju registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.).

Taikyti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per pirmąjį šio nuosprendžio vykdymo mėnesį pilnai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 69 str.);

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną nuo 2018-01-21 iki 2018-01-22,o bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę V. J. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti. Išieškoti iš V. J. 76,87 Eur (septyniasdešimt šeši eurai ir 87 centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.