Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja A. V., sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamam asmeniui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Res­pub­likos pi­lietės, ištekėjusios, vykdančios individualią veiklą, gyve­nan­čios (duomenys neskelbtini), admi­nis­tra­ci­nio tei­sės pažei­di­­mo bylą, kurioje jai surašytas admi­­nis­tra­ci­­nio teisės pažei­dimo protokolas pagal Lietuvos Respub­li­kos admi­nis­tracinių teisės pažei­di­mų kodek­­so (toliau – ATPK) 41³ straips­nio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., būdama darbdave – vykdydama individualią veiklą, 2014 m. balandžio 1 d. leido nelegaliai dirbti pardavėjos darbą D. V., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriui prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio rei­ka­lavimus.

Nelegalaus darbo ty­ri­mo akte ir administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014 m. balandžio 1 d. Lazdijų r. Seirijų mstl. esančioje turgavietėje atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad apie 9 val. 30 min. prekybą dėvėtais drabužiais vykdė D. V.. Ji pateikė individualios veiklos pažymą, registruotą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje A. M. vardu. Nurodė, kad ji yra samdoma darbuotoja, susitarusi su A. M. dėl pardavėjos darbo ir minimalaus darbo užmokesčio, prekiauja dėvėtais rūbais ketvirta diena įvairiose turgavietėse. Prieš tai, nuo kovo 27 d. prekiavusi Jiezno, Varėnos ir Simno turgavietėse. Taip pat nurodė, kad darbo sutarties dar nėra pasirašiusi, darbo pažymėjimas jai neiš­duo­tas, nes savininkė sakė, kad pirmiausia bus bandomasis laikotarpis, o paskui apsispręs ar įdar­bins legaliai. Į darbo vietą atvažiuoja su savininkės duotu automobiliu MB-250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ir stovėjo prekybos vietoje. D. V. nurodė, kad dirba per dieną maždaug po 7 valandas. Nustatyta, kad pranešimas apie D. V. sociali­nio draudimo pra­džią VSDFV Alytaus skyriui pateiktas 2014 m. balandžio 1 d.

Iš D. V. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad 2014 m. balandžio 1 d. apie 9 val. 30 min. prekiavo dėvėtais rūbais Seirijų mstl. turgavietėje. Šiam darbui ją samdo A. M., kuri deklaravusi individualią veiklą. Ji dirba 4 dienas, darbo sutartis nesudaryta, sutarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį. Jai liepė kelias dienas pabandyti, jei viskas tiks, vėliau įdar­bins. Prekes pardavimui davė savininkė A. M.. Prekiauja atvykusi su jos automobiliu MB-250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Su šiuo automobiliu jau tris kartus važinėjo prekiauti į Varėną, Simną, Jiezną. Prekiauja maždaug 7–8 val. per dieną. Atlyginimo dar nėra gavusi.

Iš VSDFV Alytaus skyriaus informacijos (b. l. 9) matyti, kad A. M., vykdanti individualią veiklą, pranešimą apie apdraustosios D. V. valstybinio sociali­nio draudimo pradžią (1-SD) nuo 2014-04-01 pateikė 2014-04-01. Tikslaus pateikimo laiko nusta­ty­ti negali, kadangi pateiktas popierinis pranešimas.

Iš darbo sutarties Nr. 01 (b. l. 10-11) matyti, kad A. M., vykdanti individualią veiklą, ir D. V. 2014 m. kovo 31 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią D. V. priimama dirbti prekyvietėse pardavėja; sutartis neterminuota; darbdavys įsi­pa­rei­goja mokėti dar­buo­to­jui 6,06 Lt valandinį atlyginimą; nustatomas išbandymo laikotarpis – 3 mėn. darb­davio iniciatyva – patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui; su­tartis įsigalioja 2014-03-31; darbuotojas pra­de­da dirbti 2014-04-01.

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 612989 (b. l. 13) matyti, kad A. M. nuo 2014-03-26 vykdo individualią veiklą: naudotų daiktų mažmeninę prekybą parduotuvėse.

Liudytoja D. V. patvirtino, kad darbo sutartį dėl darbo pas A. M. pasirašė tik 2014 m. balandžio 1 d. apie 13 val. Paaiškinime (b. l. 6) nurodyta, kad ji dirba ketvirta diena, tačiau tris dienas ji tik žiūrėjo kaip dirbti.

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų dar­bą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrė­žian­čių ne­lega­laus darbo sampratą, aiškinimu. DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad nele­ga­liu darbu lai­ko­­mas dar­­bas, kai yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dir­ba­mas nesudarius rašytinės darbo sutarties; kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos dar­bo pradžios nėra pranešęs Valsty­binio so­cia­linio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Motyvuojamoji dalis

DK 99 straipsnis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutar­ties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę for­mą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas dar­buotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių regis­t­ra­vimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplio­riu­mi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Dar­bo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio doku­mento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nusta­to Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys pri­va­­­lo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvi­ne su­tar­­timi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudi­mo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktu, draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydamas apdraus­to­jo vardą, pavardę, asmens kodą, apdraustojo asmens profesiją pagal Lietuvos profesijų klasi­fi­ka­to­rių, asmens socialinio draudimo numerį (kai asmeniui jau suteiktas socialinio draudimo numeris pagal šių Nuostatų 30 punktą), ir valstybinio socialinio draudimo pradžios datą (šių Nuostatų 19.1–19.4, 20.1.1, 20.2.24 ir 20.6 papunkčiai). Pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudi­mo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Nuostatų 25.3, 25.7, 25.8 ir 25.9 papunkčiuose nustatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis DK su dar­buotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Be to DK 99 straipsnio 6 dalis numato, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socia­li­nio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kva­li­fikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudė­ties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelega­laus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuo­to­jui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba eina­mos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atly­gin­tinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo admi­nist­ra­cinio teis­mo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Byloje nustatyta, kad D. V. nuo 2014 m. kovo 27 d. dirbo pas A. M., vykdančią individualią veiklą, darbo sutartis su D. V. pasirašyta po nelegalaus darbo užfiksavimo, nes tikrinimo metu, t.y. 2014 m. balandžio 1 d. D. V. paaiškino, kad sutarties nėra pasirašiusi, teisme nurodė, kad sutartį pasirašė apie 13 val., t.y. po patikrinimo. Iš to spręstina, kad sutartis, datuota 2014 m. kovo 31 d. realiai pasirašyta ne anksčiau kaip 2014 m. balandžio 1 d. po patikrinimo, o patikrinimo metu D. V. darbo santykiai pas A. M. nebuvo tinkamai įforminti. Nors A. M. nepripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir leidusi nele­galiai dirbti D. V., tačiau šią jos poziciją paneigia D. V. parodymai, kad ji darbo sutartį pasirašė tik 2014 m. balandžio 1 d. apie 13 val. Šios liudytojos parodymais, anksčiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. M., būdama darb­dave, pažeisdama DK 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio reika­la­vi­mus, t. y. esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams: darbuotojo ir darbdavio susitar­i­mui dėl konkretaus darbo, darbo funkcijų, darbo sąlygų, darbo užmokesčio leido nelegaliai dirbti D. V. nesudariusi su ja rašyti­nės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jos darbo pradžią, todėl A. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Patikslintinas nelegalaus darbo laikotarpis: liudytoja D. V. nurodė, kad tris dienas iki 2014 m. balandžio 1 d., būdama turgavietėse Simne, Jiezne ir Varėnoje, realiai jokių darbo funkcijų neatliko, tiesiog žiūrėjo kaip dirba savininkė. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. V. dirbo nuo 2014 m. kovo 27 d. nėra, todėl pripažintina įrodytu, kad D. V. nelegaliai dirbo 2014 m. balandžio 1 d.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, nelegalus darbas truko neilgą laiko­tar­pį, į pažeidėjos asmenybę (duomenų apie teistumą ir adminis­t­ra­cines nuobaudas nėra), į jos atsa­ko­my­bę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vado­vau­­jan­tis teisingumo ir protingumo krite­rijais, jai skirtina mažesnė nei sankcijoje nustatyta mi­nimali bauda, artimesnė jos minimumui (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

A. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 3 000 (trijų tūkstančių) litų bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6401, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nu­tarimo priėmimo dienos gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mo­kėjimas iš­dės­ty­tas per tam tikrą lai­kotarpį, jeigu pasunkėja jo ma­terialinė padėtis ar yra kitų reikš­mingų ap­lin­ky­bių, gali kreiptis į nu­tarimą priėmusį organą dėl ne­­sumokėtos baudos dalies, ne ma­žesnės kaip aš­tuo­ni šimtai litų, pa­kei­timo nemokamais viešaisiais dar­bais. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui priverstiniu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.