Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Byla Nr. 1K-630-312/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
1K-630-312/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Eglė Mockienė
Kategorijos
Skundas Nr. 1K-630-312/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,gynėjai advokatei Eglei Mockienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo O. A. (O. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyrusio, nedirbančio, teisto, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 138 str. 2 d. 10 p., 178 str. 2 d., 286 str., skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2013 m. rugsėjo 24 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. įtariamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, 2011 m. liepos 3 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė iš nukentėjusiosios A. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ 355,00 Lt vertės, su telefone buvusia SIM kortele 20,00 Lt vertės, ir nukentėjusiajai matant pabėgo. Tokiu būdu, atvirai pagrobė svetimą 375,00 Lt vertės turtą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat įtariamas pasipriešinimu valstybės tarnautojui, t. y. tuo, kad jis, 2011 m. liepos 4 d., apie 8.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas dėl vagystės, nevykdė teisėtų policijos pareigūno - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo J. S. reikalavimų, bandant sulaikyti jį, ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą - koja spyrė J. S. į dešiniąją ranką, padarydamas dešinės plaštakos V-o delnakaulio artimojo galo lūžį - sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Taip pat įtariamas nesunkiai sužalojęs žmogų dėl nukentėjusiojo asmens pareigų vykdymo, t. y. tuo, kad jis, 2011 m. liepos 4 d., apie 08.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas dėl vagystės, nevykdė teisėtų policijos pareigūno - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo J. S. reikalavimų, bandant sulaikyti jį, ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą - koja spyrė J. S. į dešiniąją ranką, padarydamas dešinės plaštakos V-o delnakaulio artimojo galo lūžį - sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą J. S., vykdančiam tarnybines pareigas, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p.

2011 m. liepos 8 d. įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. registruotis į policiją O. A. neatvyko.

2012 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 142 str. 1 d., paskelbta įtariamojo paieška.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Įtariamasis O. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) nustatyta tvarka sulaikytas 2013 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi jam nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams nuo 2013 m. liepos 24 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą pratęsti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad įtariamajam pareikšti įtarimai net nėra susiję su sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais. Pagal pareikštus įtarimus už vienos apysunkės nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos net trys alternatyvios terminuoto laisvės atėmimo bausmei bausmių rūšys, tarp kurių yra ir dvi nesusijusios su asmens teisės į laisvę ribojimu. Dėl to griežčiausios įstatymo numatytos kardomosios priemonės - suėmimo taikymas asmeniui, net nesant įtarimo padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kuomet jam gresianti bausmė galimai būtų paskirta net nesusijusi su laisvės atėmimu, vertintina kaip grubus žmogaus teisių pažeidimas. Žemesnės instancijos teismo teiginys, kad įtariamajam gresianti laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų neva sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje, jis nelestinais būdais sieks išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas.

Teismo nurodytas motyvas, jog, bylos duomenimis, įtariamasis anksčiau pažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas bei, neva, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, yra klaidingas. Skunde pažymima, kad iš esmės pažeidžiant O. A., kaip valstybinės lietuvių kalbos nemokančio/nesuprantančio įtariamojo teises baudžiamajame procese, ikiteisminio tyrimo metu įteikiant jam prokuroro nutarimus dėl kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - vertėjas nedalyvavo ir šių nutarimų turinys į jam suprantamą kalbą išverstas nebuvo. Taigi, jam net nebuvo žinoma aplinkybė, jog įrašius į atitinkamą prokuroro nutarimą jo deklaruotos (tačiau ne realios) gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis šiuo adresu privalėjo gyventi. Skunde pažymima, jog nurodytu adresu buvo įtariamojo motinai šio ikiteisminio tyrimo pradžioje nuosavybės teise priklausęs butas, kurio nuosavybės teisės jau pakankamai senai yra perleistos tretiesiems asmenims, taigi, įtariamasis neturėjo net ir objektyvios galimybės gyventi tuo adresu.

Šalies argumentai

Skunde įtariamasis taip pat nurodo, kad jau penkerius metus gyvena kartu su sugyventine I. K. jos bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu jis realiai gyveno nuo pačios šio ikiteisminio tyrimo pradžios iki suėmimo dienos, savo gyvenamosios vietos visą tą laikotarpį nekeitė ir niekur nesislėpė. Šiame bute gyvena faktinėje santuokoje ir kartu su sugyventine veda bendrą ūkį bei augina jos du nepilnamečius vaikus, kuriuos įtariamasis augina, prižiūri ir jais rūpinasi kaip tėvas. Apie paskelbtą paiešką jam net nebuvo žinoma iki pat jo suėmimo dienos. Nurodo, kad gyveno normalų kasdieninį gyvenimą, lankėsi eilėje valstybinių ir kitų institucijų, kur bet kuriuo metu galėjo būti lengvai surastas. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas ir periodiškai iš anksto nustatytais terminais lankėsi visu teismo nurodomos paieškos metu - nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2013 m. gegužės 27 dienos. Taipogi jis eilę kartų lankėsi VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriuje bei kitur. Terminuota darbo sutartimi sezoniškai buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, gyveno normalų socialinį gyvenimą ir niekur nesislapstė. Įtariamasis taip pat teigia, kad iš žodinių policijos pareigūnų paaiškinimų suprato, jog 2012 metų vasario mėnesį šis ikiteisminis tyrimas jau buvo baigiamas ir jam nebereikia lankytis, kas pusmetį, t. y. nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2012 m. vasario 4 d., registracijai policijos įstaigoje ir dėl šios priežasties nuo nurodytos datos tiesiog to nebedarė. Pažymi, jog dėl valstybinės kalbos nemokėjimo jam tiesiog nebuvo išaiškintos paskirtų kardomųjų priemonių sąlygos.

Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi be Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų grubiai pažeidė ir proporcingumo principą. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimas skundžiamoje nutartyje konstatuotas remiantis tik įtariamajam nepalankiomis aplinkybėmis, bei tinkamai neįvertinant kitų šio pagrindo buvimą paneigiančių, tačiau labai svarbių aplinkybių. Visa tai neabejotinai rodo, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimas šiuo atveju buvo išnagrinėtas itin formaliai, o skundžiama teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis nepagrįstomis prielaidomis ir pažeidžiant bendrąsias nuostatas dėl šios kardomosios priemonės bei iš esmės pažeidžiant minimalias įtariamojo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, garantijas.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., 178 str. 2 d., 286 str. Minėti duomenys yra parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nukentėjusiųjų A. P., J. S. parodymai, specialisto išvada, paties įtariamojo parodymai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas įtarti O. A. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia toliau taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas O. A. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Įstatymas neįpareigoja teismo suėmimą skirti ar jo terminą pratęsti tik tuomet, kai įtarimai asmeniui yra pareikšti dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo pratęsti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

O. A. yra įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skirtingai nei nurodoma skunde, už Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 10 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. be alternatyvių bausmių numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Be to, vien ta aplinkybė, kad įstatymas be laisvės atėmimo bausmės, už galimai padarytą nusikalstamą veiką numato ir alternatyvias bausmes, nėra pagrindas netaikyti įtariamojo atžvilgiu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, nes kaip jau buvo minėta, šios kardomosios priemonės paskirtis – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Nagrinėjamu atveju pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas O. A., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. įtariamasis praeityje ne vieną kartą teistas, ne kartą jau buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos pareigūnų, tame tarpe, ir šiame ikiteisminiame tyrime, kas rodo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, iki suėmimo įtariamasis niekur nedirbo, taigi, nesusaistytas pastoviais profesiniais ryšiais, yra išsiskyręs, antrą kartą nevedęs, o tai rodo silpnus jo socialinius ryšius. Nors įtariamojo skunde nurodoma, jog O. A. turi sugyventinę, su kuria gyvena bei augina jos vaikus, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti paskirtą kardomąją priemonę ar konstatuoti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo nebuvimą.

Skunde pažymima, kad iš esmės pažeidžiant O. A., kaip valstybinės lietuvių kalbos nemokančio/nesuprantančio įtariamojo teises baudžiamajame procese, ikiteisminio tyrimo metu įteikiant jam prokuroro nutarimus dėl kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - vertėjas nedalyvavo ir šių nutarimų turinys į jam suprantamą kalbą išverstas nebuvo. Patikrinus bylos duomenis šiuo aspektu konstatuotina, kad prokuratūra iš tiesų padarė nurodyto pobūdžio pažeidimus, tačiau sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, ar įtariamasis iš teisų nesuprato jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų ir dėl to jas pažeidė.

Pažymėtina, kad įteikiant įtariamajam pranešimą apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 286 str. numatytas nusikalstamas veikas 2011 m. liepos 5 d. dalyvavo tiek įtariamojo gynėjas, tiek vertėja, įtariamojo teisės jam buvo išaiškintos. 2011 m. liepos 5 d. jis apklaustas kaip įtariamasis bei surašytas įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas taip pat dalyvaujant minėtiems asmenims. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. A. pilnai suprasto jam pareikštų įtarimų esmę, savo, kaip įtariamojo byloje statusą, teises bei pareigas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011 m. liepos 8 d. buvo priimti ir įtariamajam paskelbti nutarimai skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą įtariamajam periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pažymėtina, kad nors ir teigia nesupratęs minėtų nutarimų turinio, įtariamasis ant jų pasirašė. Be visa ko, įtariamasis vykdė paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, nes policijos įstaigoje registravosi 2011 m. liepos 8 d. įpareigojime įtariamajam periodiškai registruotis policijos įstaigoje nurodytomis dienomis ir laiku. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis pilnai suprato jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir sąmoningai jas pažeidė. Pažymėtina, kad įtariamasis antrą kartą buvo apklaustas 2011 m. liepos 22 d. dalyvaujant gynėjui ir vertėjai, apklausos protokole nurodyta, kad šį kartą jis pageidavo duoti parodymus ne tik rusų, bet ir lietuvių kalba. 2011 m. lapkričio 22 d. įtariamajam taip pat įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius ne tik Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 286 str. numatytas veikas, bet ir Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Akcentuotina, kad būtent po šio įtarimo įteikimo, O. A. dingo iš pareigūnų akiračio. Be to, kaip matyti iš O. A. asmens duomenų pažymos, paieškos jam skelbtos ne vieną kartą: 2009 m. gruodžio 31 d. jis buvo paieškomas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 21 d. jis buvo paieškomas kaip asmuo, vengiantis administracinės atsakomybės, 2008 m. vasario 5 d. paieškomas kaip asmuo, vengiantis administracinės atsakomybės, 2004 m. gruodžio 20 jam paskelbta operatyvinė paieška, 2004 m. birželio 15 d. paskelbta operatyvinė paieška, 2001 m. rugpjūčio 17 d. jis buvo paieškomas kaip įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo. 2011 m. gegužės 24 d. pažymoje apie asmens gydymą nurodyta, kad O. A. keturis kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad įtariamojo atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones yra netikslinga. Nors įtariamasis teigia, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš Sodros duomenų pažymos matyti, kad nurodytoje įmonėje jis dirbo dar iki paieškos paskelbimo, t. y. iki 2011 m. lapkričio 9 d. Įtariamasis skunde taip pat teigia negyvenantis bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes minėtas butas dar ikiteisminio tyrimo pradžioje yra perleistas tretiesiems asmenims, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos 2013 m. spalio 2 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškantiems darbo pažymos, įtariamasis ir toliau savo gyvenamosios vietos adresą nurodo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nors skunde teigia ten negyvenantis jau eilę metų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis sąmoningai nuo valstybinių institucijų slėpė savo realios gyvenamosios vietos adresą. Aplinkybė, kad įtariamojo paieška užtruko, galėjo būti atlikta operatyviau, nėra pagrindas netaikyti O. A. griežčiausios kardomosios priemonės, nes jo atžvilgiu pagrįstai nustatytas ir vis dar egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas – kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą, stiprių socialinių ryšių nebuvimą, gresiančios bausmės dydį bei galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nėra laikytina pernelyg griežta ar pažeidžiančia proporcingumo principo reikalavimus. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

įtariamojo O. A. (O. A.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė