- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-542-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06528-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- J. D., R. D.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- G. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams J. D. ir R. D., trečiasis asmuo G. M., dėl sumokėtos sumos už turtą grąžinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė dokumentinio proceso tvarka solidariai priteisti iš atsakovų 2 731 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini).Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovams 2 731 Eur. Ieškovas 2021 m. balandžio 14 d. sužinojo, jog turtas parduotas kitam pirkėjui. Atsakovai sumokėtos turto kainos 2 731 Eur negrąžina, į raginimus nereaguoja.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12248-528/2021 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-1022-528/2022), kuriuo ieškovo patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui A. G. iš atsakovų J. D. ir R. D. solidariai 2 731 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovui A. G. iš atsakovų J. D. ir R. D. po 15,50 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo.
4. Atsakovai pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto patikslinto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai niekada nebuvo gavę ieškovo raginimų ir jis jiems nėra skambinęs turimu kontaktiniu telefonu. Atsakovai neturi 2018 m. liepos 17 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties su rankraštiniais pataisymais, ieškovas nepateikė įrodymų apie tokios sutarties įteikimą atsakovams. Taip pat atsakovai neturi duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs ieškinyje nurodomą sumą. Kadangi sutartis nebuvo sudaryta iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tai atsakovai žemės sklypą pardavė kitam pirkėjui. Sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo trukdžių. Įgaliotas asmuo informavo atsakovus, jog ieškovas prašė nukelti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, sakė informuosiantis apie pagrindinės sutarties sudarymo datą ir konkretų notaro biurą. Įgaliotas asmuo informavo atsakovus, kad pinigų iš ieškovo negavo. Atsakovai bendravo su ieškovu ne tiesiogiai, bet per įgaliotą asmenį G. M., su kuriuo dabar ryšio nepalaiko. Apie preliminarią sutartį su ieškovu atsakovai žinojo, žemės sklypo kainą atsakovai buvo nustatę kartu su trečiuoju asmeniu, kuriam buvo išdavę notaro patvirtintą įgaliojimą, kurį perdavė autobusu. Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieškovas. Atsakovai buvo pasiruošę iš karto sudaryti pagrindinę sutartį, o vėliau ieškovas neužsakė notaro. Laikas vykimui į notaro kontorą turėjo būti derinamas per trečiąjį asmenį. Be to, ieškovas kreipėsi tik po 2 metų nuo preliminariosios sutarties pasibaigimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad ragino atsakovus ją sudaryti.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepime į atsakovų prieštaravimus prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12248-528/2021 (dabar civilinės bylos Nr. e2-1022-528/2022). Teismas patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui A. G. iš atsakovų J. D. ir R. D. solidariai 2 731 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovui A. G. iš atsakovų J. D. ir R. D. po 15,50 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo. Teismas priteisė iš atsakovų J. D. ir R. D. po 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 17 d. atsakovai išdavė Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B. patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3455), pagal kurį įgaliojo trečiąjį asmenį G. M. valdyti, naudoti ir disponuoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu 1,1856 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šalys 2018 m. liepos 16 d. (diena ištaisyta į 17 su prierašu „tikėti“) sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, kuria įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais – iki 2018 m. rugsėjo 1 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto – 1,1856 ha ploto žemės sklypo,(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Turto kaina 2 731 Eur. Preliminariojoje sutartyje (2.3. punkte) numatyta, kad pasirašydamas šią sutartį pardavėjas (atsakovai) patvirtina, kad pagal šią sutartį su juo pilnai atsiskaityta, todėl, sudarant pagrindinę sutartį, už turtą pirkėjui (ieškovui) mokėti nereikės ir atskiras pakvitavimas dėl atsiskaitymo nebus surašomas. Preliminarioje sutartyje (2.4. punkte) numatyta – nesudarius pagrindinės sutarties dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas turi grąžinti pirkėjo sumokėtą turto kainą, tai yra 2 731 Eur ir kompensuoti pirkėjui dėl nesudarytos pagrindinės sutarties patirtus nuostolius, kurie yra lygūs parduodamo turto kainai, tai yra 2 731 Eur. Visa pardavėjo pirkėjui grąžintina suma, kai dėl pardavėjo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, yra 5 462 Eur. Rankraštiniu prierašu nurodyta – „2.5. Nesudarius pagrindinės sutarties dėl pirkėjo kaltės pirkėjas sumoka pardavėjui turto kainos kompensaciją.“ Po 3.2. punktu yra rankraštinis prierašas – „Pirkėjas turi teisę pasiūlyti kitą pirkėją.“ Teismas pažymėjo, kad pateiktos preliminariosios sutarties numeracija yra ydinga, nes po 3.2 punkto prierašo seka V. baigiamųjų nuostatų paragrafas ir 5.1 punktas. Duomenų, kad šios sutarties apimtis buvo daugiau kaip dviejų lapų, teismas neturi. Sutartį už pardavėjus (atsakovus) pasirašė įgaliotas asmuo G. M.. Patvirtinimą, kad 2018 m. liepos 16 d. (diena ištaisyta į 17 su prierašu „tikėti“) atsakovai gavo 2 731 Eur taip pat pasirašė įgaliotas asmuo G. M.. Atsakovai yra pateikę tos pat sutarties pirmąjį lapą su rankraštiniu 2.5 punkto prierašu be datos ištaisymo, antrojo sutarties lapo atsakovai nepateikė. Valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 12 d. priklausė 1,1856 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini)(toliau – Ginčo žemės sklypas). Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis asmeninės nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui. Ieškovas 2020 m. balandžio 21 d. elektroniniame laiške, siųstame per atsakovės R. D. darbovietę UAB „(duomenys neskebtini)“, nurodė atsakovams, jog pakartotinai informuoja, kad pagal sudarytą preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovui nežinomų priežasčių, todėl reikalauja grąžinti pagal sutartį jo sumokėtą turto kainą 2 731 Eur, pervedant pinigus į nurodomą ieškovo sąskaitą banke iki 2020 m. gegužės 30 d. Duomenų apie bet kurios ginčo sutarties šalies vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį – vienos kurios nors sutarties šalies kvietimą į notaro biurą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar kurios nors šalies (jos atstovo) neatvykimą į notaro biurą sutartu laiku per preliminariojoje sutartyje nurodytą laikotarpį, nėra pateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Teismas vertino, kad nors atsakovai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltino ieškovą, tačiau jokių konkrečių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Tai, kad ieškovas nerodė pakankamos iniciatyvos sudaryti sutartį, negali būti vertinama kaip jo vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nes šalių sudaryta preliminarioji sutartis nenumatė būtent ieškovo pareigos tokiai iniciatyvai reikšti, o įrodymų, jog ieškovas ignoravo atsakovų veiksmus, šiems reikalaujant vykdyti sutartį ar teikiant konkrečius siūlymus dėl pagrindinės sutarties sudarymo iki pasibaigiant šalių sudarytos preliminariosios sutarties galiojimo terminui, atsakovai nepateikė. Atsakovų argumentas, jog ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta iš karto, teismas atmetė, nes daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, o byloje nepateikta įrodymų apie sutartą vizitą pas notarą preliminariosios sutarties sudarymo dieną. Jei atsakovai nenorėjo sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties vėlesniu laiku, tai jie galėjo nesutikti sudaryti preliminariosios sutarties su numatyta pagrindinės sutarties sudarymo data po pusantro mėnesio. Ieškovas pripažino, kad nors ir ragino atsakovus per įgaliotą asmenį sudaryti sutartį, tačiau pats neužsakė laiko pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju abi šalys nesinaudojo savo teisėmis ir nevykdė pareigų, ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų preliminariosios sutarties šalių pasyvumo, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovo ar atsakovų vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis).
8. Teismas nurodė, kad nors preliminarioji šalių sutartis buvo užtikrinta netesybomis – bauda, tačiau prievolę mokėti netesybas galima konstatuoti tik nustačius kaltąją dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo šalį, o esant abiejų šalių kaltei, tiksliau - neveikimui, nei viena iš šalių neįgijo teisės reikalauti iš kitos šalies nuostolių – netesybų (baudos) forma (CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.205 straipsnis). Kadangi įstatymai nedraudžia sumokėti visos kainos parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui, tai 2 731 Eur suma, kurios perdavimą atsakovų įgaliotam asmeniui G. M. patvirtina šio asmens parašas prie įrašo preliminariojoje sutartyje dėl šios pinigų sumos gavimo, pripažįstama avansu (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsakovai teigė, kad jokių piniginių lėšų iš ieškovo negavę, tačiau preliminariojoje sutartyje yra įgalioto asmens G. M. parašas, patvirtinantis 2 731 Eur gavimą iš ieškovo. Teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui G. M. išduotas atsakovų notarinės formos įgaliojimas apėmė ir pinigų gavimą už ginčo žemės sklypo pardavimą, todėl atsakovai turi teisę reikalauti iš savo įgaliotinio G. M. pinigų, kuriuos šis pasirašytinai patvirtino gavęs (CK 6.760 straipsnio 4, 5 dalys).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai J. D. ir R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. G. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantus, ieškant pirkėjo, sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo atstovavo įgaliotas asmuo G. M., kuris veikė savo atsakomybe apeliantų vardu. Apeliantai teismui nurodė, kad visos preliminarios sutarties sudarymo aplinkybės jiems nėra žinomos, kadangi visus klausimus sprendė įgaliotas asmuo. Teismas siuntė teismo šaukimus G. M., tačiau jie nebuvo įteikti, dėl ko teismas bylą išnagrinėjo nedalyvavus ir neapklausus pagrindinio asmens, kuris betarpiškai kontaktavo su ieškovu. Tik apklausus G. M. būtų galima atskleisti tikrąsias bylos aplinkybes bei priimti pagrįstą teismo sprendimą, kuris būtų paremtas įrodymais o ne prielaidomis ar subjektyviais argumentais, tačiau ir suteikiama galimybė ieškovui neteisėtai praturtėti, todėl sprendimas naikintinas dėl šio absoliutaus negaliojimo pagrindo.
9.2. Apeliantai ir ieškovas turi skirtingas šių sutarčių versijas, be to, ieškovo pateikta sutartis yra taisyta ranka, o „Taisymu tikėti” įrašą padarė pats ieškovas. Ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad ieškovas sumokėjo reikalaujamą pinigų sumą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų nustatyta, kad būtent apeliantai buvo pasyvūs ir vengė sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Teismas ne tik kad konstatavo, jog apeliantai gavo iš ieškovo 2 731 Eur, tačiau ir visiškai nepagrįstai kvalifikavo kaip avansą ir ginčo sutarties šalims nesudarius pagrindinės sutarties pardavėjai (apeliantai) netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grąžinti pirkėjui (ieškovui) kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Ieškovo pateikta į bylą sutartis yra pateikta galimai ne visa. t. y. detaliau susipažinus su teismo pateiktais apeliantams procesiniais dokumentais, bei priedais, tarp kurių ir minima preliminarioji sutartis, po punkto 3.2. pridedamas sekantis lapas kuris prasideda 5.1. punktu.
9.3. Teismas privalėjo neginčijamai nustatyti, ar ieškovas apskritai yra sumokėjęs reikalaujamą pinigų sumą, kadangi vadovaujantis logikos dėsniais, būtų nelogiška pasirašius preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjus visą sumą už šį turtą nesiekti sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas nevertino ir ieškovo pateiktų paaiškinimų, kuriais ieškovas patvirtino, kad iš G. M. yra įsigijęs nekilnojamojo turto ir po preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl tikėtina, kad ieškovas galimai neatskleidžia visų tikrųjų aplinkybių.
9.4. Teismo teiginiai, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, yra visiškai nepagrįsti. Aplinkybes, kad ieškovas pats nevykdė pasirašytos sutarties sąlygų, patvirtina ir paties ieškovo pateikta elektroninio laiško kopija, kur matyti, jog ieškovas jį rašė 2020 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po sutarties pasibaigimo. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas nebeketino sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nesikreipė nei į atsakovus, nei, turimomis žiniomis, į trečiąjį asmenį, o tik išsiuntė elektroninį laišką atsakovų įmonės bendruoju elektroninio pašto adresu, laiškas nebuvo gautas. Teismas šias aplinkybes įvertino formaliai, bei nepagrįstai perkėlė atsakomybę apeliantams.
9.5. Ieškovas ir atsakovas sutartyje susitarė, jog nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, pirkėjas sumoka pardavėjui (atsakovams) turto kainos kompensaciją (Sutarties 2.5.p.). Kadangi pirkėjas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo– pardavimo sutartį, tokiu būdu atsakovams ieškovo sumokėta pinigų suma numatyta preliminarioje sutartyje buvo užskaityta kaip kompensacija. Tai suprasdamas ieškovas galimai ir nesiėmė jokių veiksmų iki to momento, kol apeliantai nepardavė žemės sklypo kitam pirkėjui. Šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos. Apeliantai teismui teikė priešieškinį, bei išsamiai nurodė aplinkybes, tačiau teismas priešieškinio nepriėmė, taip apribodamas galimybę apeliantams ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad visos preliminarios sutarties sudarymo aplinkybės jiems nėra žinomos, kadangi visus klausimus sprendė jų įgaliotinis G. M.. Tokį apeliantų teiginį paneigia faktinė aplinkybė, kad įgaliojimas buvo išduotas 2018 m. liepos 17 d. Prienų rajono I-ame notaro biure, t. y. tą pačią dieną (2018-07-17), kada buvo Klaipėdos rajone (sutarties pasirašymo vieta nurodyta sutartyje) pasirašyta sutartis ir sumokėti visi pinigai už turtą – 2 731 Eur. Visas sutarties sąlygas ir turto kainą su apeliantais ieškovas suderino nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu), kadangi jie tuo metu buvo Prienuose ir atvykti į Klaipėdos rajoną pasirašyti sutarties neturėjo galimybės. Apeliantai, neįvykdę sutarties sąlygų, dabar vengia grąžinti pinigus ir bando ieškovą apkaltinti noru neteisėtai praturtėti.
10.2. Prieš pradėdamas nagrinėti bylą iš esmės, teismas įpareigojo apeliantus bei jų atstovą, advokato padėjėją informuoti G. M. apie tai, kad jis yra šioje civilinėje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu ir teismas pageidauja jį apklausti. Tačiau tiek apeliantai, tiek jų atstovas advokato padėjėjas teismą informavo, kad nežino, kokiu adresu G. M. gyvena, su juo nebendrauja ir jokio ryšio nepalaiko ilgą laiko tarpą.
10.3. Ieškovui yra žinoma, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-11733-867/2021, teisminio proceso Nr. 2-24-3-01933-2020-1 advokato padėjėjas E. Ž. atstovauja G. M.. Taigi, tiek apeliantų, tiek apeliantų atstovo teiginiai, kad jie nebendrauja su G. M. neatitinka tikrovės, o G. M. buvimo vietos slėpimas yra galimai gynybinė taktika. Todėl apeliantų prašymas naikinti teismo sprendimą, kadangi nėra apklaustas G. M., neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantai nurodo, kad šiuo atveju yra CPK 329 straipsnio 2 d. 2 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas bylą išnagrinėjo nedalyvavus ir neapklausus pagrindinio asmens, kuris betarpiškai kontaktavo su ieškovu, t. y. G. M.. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas yra toks atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju atsakovų įgaliotas asmuo G. M. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jam 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo išsiųsti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Grįžus šaukimui neįteiktam, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti trečiojo asmens darbovietės adresu į UAB "(duomenys neskelbtini)“. Dar kartą nepavykus įteikti, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas buvo išsiųstas 2021 m. lapkričio 13 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka, kai yra laikoma, kad dokumentai įteikti praėjus 30 dienų nuo palikimo deklaruotoje gyvenamoje vietoje. Kitaip tariant, teismas tinkamai išnaudojo visus CPK nustatytus būdus pranešti trečiajam asmeniui apie vykstantį procesą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens materialinių teisių ar pareigų, atitinkamai, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatyta.
13. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama fizinio asmens G. M. bankroto byla (Nr. 2FB-847-867/2021), kurioje G. M. atstovauja advokato padėjėjas E. Ž., kuris šioje byloje atstovauja atsakovus. Todėl apeliantams buvo ne tik įmanoma, bet ir būtina šioje byloje laikytis kooperacijos (bendradarbiavimo) principo – imtis priemonių įteikti teismo šaukimą G. M. (CPK 8 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad viso bylos proceso metu atsakovai neginčijo aplinkybės, kad 2018 m. liepos 17 d. jie suteikė trečiajam asmeniui G. M. notaro patvirtintą įgaliojimą jų vardu sudaryti sandorius, gauti pinigus už perleistą turtą, rašyti pakvitavimus, etc. Atsakovai neginčijo ir aplinkybių, kad žinojo apie preliminarios sutarties sudarymą ir kad patys nustatė ketinamo parduoti sklypo kainą.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.
16. Apeliantai nurodo, kad ieškovo pateikta preliminarioji sutartis yra su ištaisyta data iš liepos 16 d. į liepos 17 d., kai tuo tarpu atsakovų turima preliminari sutartis yra be datos ištaisymo. Nors aiškiai neišreiškė, bet apeliantai galbūt tuo nori pasakyti, kad preliminari sutartis nesukūrė jiems prievolių, nes sudaryta iki įgaliojimo G. M. suteikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu tikroji preliminarios sutarties data buvo liepos 16 d., šia sutartimi apeliantams sukurta prievolė nesikeistų, nes CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad jeigu atstovaujamasis pritaria sandoriui, tai toks sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina teises atstovaujamajam, ir kad paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo. Vadinasi, atsakovai, suteikę įgaliojimą G. M. 2018 m. liepos 17 d., iš esmės pritarė G. M. sudarytam sandoriui, net jeigu jis buvo sudarytas liepos 16 d. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).
17. Kitos preliminarios sutarties dalys, nustatančios esmines sandorio sąlygas, yra netaisytos, konkrečiai 2.3 ir 2.4 punktai nustato, kad pasirašydamas šią sutartį pardavėjas patvirtina , kad su juo pilnai atsiskaityta, ir kad nesudarius pagrindinės sutarties dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas turi grąžinti sumokėtą turto kainą - 27321 Eur. Taip pat sutarties pabaigoje G. M. yra pasirašęs, kad gavo 2731 Eur. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovas apskritai yra sumokėjęs reikalaujamą pinigų sumą. Kaip pagrįstai nurodė teismas, ieškovo logika sumokėti kainą, o pagrindinės sutarties sudarymą atidėti keliems mėnesiams, yra suprantama ir įprasta praktika, nes sutarčiai dėl nekilnojamojo turto perleidimo reikalinga užsakyti laiką pas notarą, parengti reikalingus dokumentus, etc. Ieškovo 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad jis ir anksčiau yra pirkęs nekilnojamojo turto objektų per G. M., sutartys, nors ir pavėluotai, bet būdavo sudaromos, paaiškina, kodėl šiuo atveju ieškovas irgi laukė tam tikrą laiką po preliminarioje sutartyje nurodytos datos, ir į teismą kreipėsi tik po dvejų metų.
18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad abi šalys nesinaudojo savo teisėmis ir nevykdė pareigų, todėl pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų preliminariosios sutarties šalių pasyvumo, ir todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovo ar atsakovų vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis). Iš pateiktos preliminarios sutarties teksto nėra galimybės nustatyti, kurios iš šalių pareiga buvo užsakyti laiką notaro biure, parengti dokumentus ir pakviesti kitą šalį pasirašyti pagrindinę sutartį, todėl pagrįstai teismas priteisė iš atsakovų grąžinti gautą turto kainą, o netesybų netaikė (CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.205 straipsnis).
19. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą ir preliminarių sutarčių sudarymą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.