Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-23 · Administracinė byla Nr. I2-12463-596/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-23
Bylos Nr.
I2-12463-596/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03387-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-12463-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03387-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. (M. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 24S140926, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo.

Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (betono armatūrininku), ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Pažymi, kad pareiškėjas yra Bendrovėje įdarbintas. 2024 m. birželio 10 d. per atsakovo informacinę sistemą MIGRIS pareiškėjas gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, jog jam neišduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba arba VSDFV) biudžetui, t. y. Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį, turi mokestines nepriemokas VMI ir Fondo valdybos biudžetui.

Teigia, kad Sprendime nenurodyta nei jo priėmimo data, nei pareigūnas, priėmęs tokį sprendimą, nei registracijos dokumentas, o prie pateikiamo sprendimo nebuvo pridėti metaduomenys su šio dokumento informacija. Pareiškėjui pasiteiravus Migracijos departamento apie šį dokumentą, jam buvo paaiškinta, kad, nesutikdamas su sprendimu, jis gali skųsti jį administraciniam teismui, o kita informacija apie dokumentą pateikta nebus. Dėl esančių akivaizdžių trūkumų, t. y. nenurodžius sprendimą priėmusio pareigūno, registracijos datos ir registracijos numerio, pareiškėjo nuomone, priimtas sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų formos bei turinio reikalavimų, todėl vien dėl šių priežasčių yra naikintinas.

Taip pat nurodo, kad Sprendime yra nurodytos klaidingos aplinkybės. Pirma, Departamento 2024 m. birželio 4 d. duomenimis, Bendrovė turi 48 965,75 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 337,95 Eur mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui. Antra, 2023 m. rugpjūčio 8 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei išsiųstas pranešimas dėl šios mokestinės nepriemokos arba prašymas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta mokestinis ginčas. Trečia, Departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2024 m. kovo 13 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei pakartotinai išsiuntė pranešimus su raginimu įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau Bendrovė finansinių įsipareigojimų neįvykdė, į pranešimus neatsakė ir papildomų duomenų bei dokumentų nepateikė, nors šie pranešimas buvo perskaityti.

Pareiškėjas pažymi, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos 2024 m. birželio 4 d. Bendrovė už savo atliktus darbus ir suteiktas klientams paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., gavusi pajamas, apmokėjo VMI 41 986 Eur, todėl 2024 m. birželio 4 d. Bendrovės skola VMI sudarė kiek daugiau nei 7 000 Eur, kuri bus galutinai padengta iki 2024 m. birželio 30 d. Dėl Bendrovės įsiskolinimo VSDFV pažymi, kad nuo 2023 m. spalio 15 d. Bendrovė turėjo susidariusį įsiskolinimą VSDFV, kurio mokėjimas VSDFV sprendimu buvo išskirstytas dalimis ir šios įmokos mokamos reguliariai laiku pagal nustatytą grafiką sumokant kiekvieno mėnesio 10 d. Šiuo pagrindu Bendrovė 2024 m. birželio 12 d. iš savo gautų pajamų apmokėjo VSDFV 1 328 Eur, todėl Sprendime nurodyta aplinkybė dėl skolos Fondo valdybos biudžetui neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, Bendrovei atsakovas neteikė jokių pranešimų apie nurodytas aplinkybes, todėl šiuo argumentu remiantis priimtas Sprendimas yra nepagrįstas.

Akcentuoja, kad Sprendimas naikintinas ir dėl to, jog jis pareiškėjui pateiktas kaip dokumentas, kuris neatitinka formos ir turinio reikalavimų priimamam valstybės institucijos administraciniam aktui, todėl yra nepagrįstas, neproporcingas, priimtas netinkamai nurodžius ar įvertinus faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą, kuris sukėlė neproporcingas pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir Bendrovei, todėl turi būti panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo išspręsti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betono armatūrininku, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamento 2024 m. birželio 4 d. duomenimis, Bendrovė turi 48 965,75 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 337,95 Eur mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui. Atsakovas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. birželio 8 d. priėmė skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde teigia, jog Sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tačiau toliau skunde nurodo, kad Bendrovė vis tik turi skolą VMI iki 2024 m. birželio 30 d. Pareiškėjas taip pat patvirtina, kad Bendrovė turi skolą Fondo valdybos biudžetui. Taigi iš esmės ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Be to, pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų paaiškinimų, kurie paneigtų Departamento surinktus duomenis. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas teikė pranešimus ir raginimus Bendrovei, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl ginčijamo Sprendimo turinio atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo nuomone, Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas ir varžo tiek jo, tiek Bendrovės teises ir teisėtus interesus, tačiau nenurodo, kuo pasireiškia teisių varžymas, todėl tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovas papildomai informuoja, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pagrindu, taigi ši aplinkybė įrodo, jog pareiškėjo teisės ginčijamu Sprendimu nebuvo suvaržytos. Laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes ginčas nebeturi tikslo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad Bendrovė už savo atliktus darbus ir suteiktas klientams paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., gavusi pajamas, apmokėjo kreditorei VMI 41 986 Eur skolą ir šiuo metu jai neturi įsiskolinimų. Dėl Bendrovės įsiskolinimo VSDFV pažymi, kad nuo 2023 m. spalio 15 d. Bendrovė turėjo susidariusį įsiskolinimą VSDFV, kurio mokėjimas išskirstytas dalimis ir šios įmokos mokamos reguliariai laiku pagal nustatytą grafiką sumokant kiekvieno mėnesio 10 d. Šis susitarimas vykdomas laiku ir tinkamai, todėl Sprendime nurodyta aplinkybė dėl skolos VSDFV neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat pažymi, jog po pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, atsakovas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. balandžio 8 d., Bendrovei neteikė jokių pranešimų apie nurodytas aplinkybes, niekada neįspėjo apie tuo metu nustatytą įsiskolinimą ir neteikė jokio pranešimo, jog toks įsiskolinimas yra kliūtis įmonės darbuotojui (pareiškėjui) išduoti leidimą laikinai gyventi ir atitinkamai dirbti įmonėje, todėl šiuo argumentu remiantis priimtas Sprendimas yra nepagrįstas.

Teigia, kad pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išnagrinėjimo terminas baigiasi 2024 m. liepos 8 d., todėl Bendrovė, žinodama apie kliūtį, įsiskolinimą padengtų. Neigiamas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo priimtas 2024 m. birželio 4 d. Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo telefonu konsultavosi su Migracijos departamento darbuotojais, nagrinėjančiais prašymus dėl leidimo laikinai gyventi, neatskleisdamas užsieniečio ir savo tapatybės 2024 m. birželio 1 d. Pažymi, kad Migracijos departamento darbuotoja informavo, jog nustačius kliūtis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nagrinėjimas stabdomas iki to laiko, kol kliūtis nebus pašalinta, suteikiamas 30 dienų laikotarpis kliūčiai pašalinti, o nepašalinus kliūties – dar 14 dienų laikotarpis.

Tvirtina, kad Bendrovė yra patikrinusi pareiškėjo darbo įgūdžius ir sutinka tarpininkauti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš naujo darbo pagrindu (užsieniečio profesija yra trūkstamų profesijų sąraše). Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria ir palaiko kitus pareiškėjo nurodytus argumentus, todėl prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Vykdydama teismo įpareigojimą Klaipėdos apskrities VMI 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaičiusi su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis visos privalomos mokesčių deklaracijos yra pateiktos, 2024 m. rugpjūčio 29 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis yra neskolinga valstybės ir savivaldybių biudžetams ar pinigų fondams.

Bendrovė 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui VSDFV 2024 m. rugsėjo 10 d. raštą, kuriame nurodoma, jog Bendrovė moka einamąsias įmokas už apdraustuosius ir pagal įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis. Rugpjūčio mėn. Bendrovei susidarė 372,94 Eur įmokų įsiskolinimas dėl laiku (pagal atidėjimo sutartį) įmokos kodu 273 nesumokėtų įmokų už apdraustuosius užsieniečius, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis (buvo nesumokėta 34,32 Eur už liepos mėn. ir 338,62 Eur už rugpjūčio mėn.). 2024 m. rugsėjo 3 d. įmokos kodu 273 sumokėta 372,94 Eur suma sistemoje buvo automatiškai priskirta ne tam atidėtų įmokų tipui (vietoj už apdraustuosius užsieniečius, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, buvo priskirta už darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis). Dėl šios priežasties viešuosiuose duomenyse buvo atvaizduojama klaidinga informacija apie draudėjo įsiskolinimą, tačiau šis klaidingas priskyrimas buvo pakoreguotas rankiniu būdu ir 372,94 Eur suma yra įskaityta įmokos kodu 273 už apdraustuosius užsieniečius, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis. 2024 m. rugsėjo 10 d. duomenimis Bendrovė yra skolinga 4 956,39 Eur įmokų, kurių mokėjimas yra atidėtas pagal galiojančias įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis.

Fondo valdyba 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodoma, kad Bendrovės atžvilgiu 2023 m. spalio 20 d. priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10E-1558 atidėti 11 924,51 Eur įmokų įsiskolinimo sumokėjimą bei 2023 m. spalio 23 d. priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10E-1561 atidėti 4 083,46 Eur įmokų įsiskolinimo sumokėjimą.

Fondo valdyba taip pat pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymą apie įsipareigojimų vykdymą Nr. KA_PZ2-499, kurioje informuoja, kad Bendrovė 2024 m. birželio 8 d. įsipareigojimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, yra neįvykdžiusi. Pažymoje nurodyta, kad Bendrovės skola yra 8 684,74 Eur, iš jos atidėta skolos suma – 8 684,74 Eur. Kartu Fondo valdyba pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 13 d. pažymą apie įsipareigojimų vykdymą Nr. (11.4)KA-PZ2-499, kurioje informuoja, kad Bendrovė 2024 m. rugsėjo 12 d. įsipareigojimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, yra neįvykdžiusi. Pažymoje nurodyta, kad Bendrovės skola yra 4 956,39 Eur, iš jos atidėta skolos suma – 3 997 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 24S140926, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2024 m. balandžio 5 d., ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betono armatūrininku, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Departamentas 2024 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S140926, kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestines nepriemokas VMI ir Fondo valdybos biudžetui. Migracijos departamento 2024 m. birželio 4 d. duomenimis, Bendrovė turi 48 965,75 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 337,95 Eur mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Departamentas nustatė, kad asmeniui išduoti leidimai laikinai gyventi ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos nebuvo, jis nuo 2024 m. vasario 29 d. dirba Bendrovėje. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas turint leidimą laikinai gyventi Latvijos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė turi didesnę negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką, 2023 m. rugpjūčio 8 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei išsiuntė pranešimą dėl šios mokestinės nepriemokos arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta mokestinis ginčas. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2024 m. kovo 13 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei pakartotinai išsiuntė pranešimus su raginimu įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau Bendrovė finansinių įsipareigojimų neįvykdė, į pranešimus neatsakė ir papildomų duomenų bei dokumentų nepateikė, nors šie pranešimas buvo perskaityti.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 5 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. su tikslu dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog Bendrovė turi didesnes negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI ir Fondo valdybos biudžetui, 2023 m. rugpjūčio 8 d., 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2024 m. kovo 13 d. išsiuntė Bendrovei pranešimus dėl mokestinių nepriemokų VMI ir Fondo valdybos biudžetui, nurodant sumokėti mokestines nepriemokas arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta mokestinis ginčas. Pats pareiškėjas skunde patvirtino, kad Bendrovė apmokėjo VMI 41 986 Eur įsiskolinimą, todėl 2024 m. birželio 4 d. Bendrovės skola VMI sudarė kiek daugiau nei 7 000 Eur, kuri bus galutinai padengta iki 2024 m. birželio 30 d.

Byloje ginčijamas Sprendimas iš esmės priimtas atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė turi mokestinių nepriemokų VMI ir Fondo valdybai. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pagrindo, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, pažymi, kad byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina jo egzistavimą, to iš esmės neginčija ir pareiškėjas ar pati Bendrovė. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įmonė Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu turėjo mokestinių nepriemokų, yra objektyvi ir nepriklausanti nuo pareiškėjo valios, jos atsiradimą lėmė išimtinai įmonės veiksmai, todėl pareiškėjo kaltė nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga ir todėl nevertintina. Nustačius, jog įmonė mokestinę nepriemoką sumokėjo, faktiškai vykdo veiklą bei pareiškėjas siekia gyventi, dirbti Lietuvoje ir jam bus užtikrintas darbas, kurio pagrindu jis ir prašė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuspręsta, jog tokiu atveju Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio taikymas, kai vienintelis pagrindas minėtai normai taikyti yra išnykęs (įmonė nebeturi jokių mokestinių nepriemokų), o kitų pagrindų pareiškėjui neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, būtų per griežta ir neproporcinga priemonė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3218-492/2019).

Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, patvirtinantys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neskolinga valstybės ir savivaldybių biudžetams bei pinigų fondams. Pati Bendrovė pateikė teismui atsiliepimą į skundą, prie kurio pridėjo Klaipėdos apskrities VMI raštą, kuriame nurodoma, jog 2024 m. liepos 12 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis Bendrovės skola yra / buvo 0,00 Eur. Taip pat į bylą pateikti duomenys, jog Bendrovė skolinga Fondo valdybai, tačiau įsiskolinimo mokėjimas VSDFV sprendimu išskirstytas dalimis ir šios įmokos mokamos reguliariai laiku pagal nustatytą grafiką kiekvieno mėnesio 10 dienos.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų, kurie pagal įstatymą laikomi viešais, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-50, 3.15 papunktį įsipareigojimus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, įvykdęs draudėjas yra draudėjas, kurio draudėjo skolos suma lygi nuliui arba kuris turi tik atidėtą skolą (draudėjo skolos suma lygi atidėtos skolos sumai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei iš atsakovo pateiktos medžiagos, nei iš paties Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis visų aplinkybių vertinimas. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo dieną Bendrovės skolos suma Fondo valdybai buvo lygi atidėtos skolos sumai, tačiau šios aplinkybės Migracijos departamentas nevertino, taip pat nebuvo vertinamos kitos aplinkybės, kurios leistų įsitikinti Bendrovės turimomis skolomis ar jų vykdymo atidėjimu. Kaip minėta, į bylą teismui pateikti VMI ir Fondo valdybos įrodymai, kurie leidžia daryti priešingą išvadą nei Departamentas padarė savo Sprendime.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas, individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl laikytina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus. Dėl šių priežasčių skundžiamas Sprendimas naikintinas ir Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo išnagrinėti iš naujo. Taigi, apibendrinant pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog neįpareigoja Migracijos departamento priimti konkretaus turinio administracinio sprendimo. Šiuo atveju teismo įpareigojimas apsiriboja tik nurodymu Migracijos departamentui iš naujo atlikti veiksmus, kurie šiuo nagrinėjamu atveju teismo pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. (M. N.) skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 24S140926.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo M. N. (M. N.) 2024 m. balandžio 5 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo.

Priteisti pareiškėjui M. N. (M. N.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30 Eur (trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė