- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- A-438-619-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00493-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonei „Valstybinis žemėtvarkos institutas“
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Kauno rajono teritorinis žemėtvarkos skyrius), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonei „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 52-5978 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 05-5112 S. P. buvo atstatytos nuosavybės teisės natūra į 0,20 ha žemės sklypą, esantį Užliedžių km., Užliedžių sen., Kauno raj. Šiuose administraciniuose aktuose nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XXI. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-11443 patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2006 metais parengtas Užliedžių seniūnijos Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame suformuotos žemės sklypų ribos, numatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Pagal šio žemėtvarkos projekto papildymo ištrauką Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba yra už ginčo sklypo ribos. Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 02-05-1887 S. P. suteiktas 0,27 ha žemės ūkio naudmenų sklypas Nr. 274-3, kurio paskirtis ir naudojimo būdas - žemės ūkio paskirtis, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, specialios naudojimo sąlygos, numatytos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 - II, VI. 2007 m. kovo 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3640 iš S. P. pareiškėjas įsigijo 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje sutartyje nurodytos specialios naudojimo sąlygos: Kelių apsaugos zonos plotas 0,02 ha, Elektros linijų apsaugos zonos plotas 0,17 ha. Prie sutarties pridėtas 0,27 ha žemės sklypo Nr. 274-3 planas, parengtas 2006 m. lapkričio 24 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus, jame taip pat nurodytos tos pačios specialios žemės naudojimo sąlygos, kaip ir pirkimo – pardavimo sutartyje, taip pat nurodyta, jog žemės sklypo ribos atitinka Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities Viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 02-05-3199, suprojektuotas ribas. Įsigijus ginčo sklypą, buvo atlikti žemės sklypo matavimai. 2007 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo projekto autorė J. P. žemės sklypo plane atžymėjo, jog ji su planu susipažino. Plane nurodyti žemės naudojimo apribojimai: II - kelių apsaugos zonos, VI - elektros linijų apsaugos zonos. Planą patvirtino Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius. 2007 m. rugsėjo 24 d. d. įsakymu Nr. 02-05-10164 patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nurodant, jog savininkas yra pareiškėjas, plotų skirtumo nėra, visi kiti kadastro duomenys atitinka tiek 2007 m. lapkričio 24 d. projekto autorės J. P. paruoštame žemės sklypo plane nurodytus kadastro duomenis, tiek 2007 m. vasario 27 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-1887 patvirtintus kadastro duomenis ir Specialias žemės naudojimo sąlygas bei 2007 m. balandžio 11 d. UAB Korporacija „Matininkai" paruošto Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto 10 punkte nurodytas specialias naudojimo sąlygas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 11 d. įsakymu nustatytas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas - (duomenys neskelbtini), Užliedžių km., Užliedžių sen., Kauno raj. sav.
Pareiškėjas akcentavo, kad siekdamas pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios paskirties ir 0,27 ha žemės sklypą padalinti į tris sklypus, 2009 metų sausio mėnesį kreipėsi į Kauno rajono architektą, kuris paaiškino, jog statyba sklype nebus leidžiama, nes pagal 2008 metais patikslintą Valstybės saugomų teritorijų planą 70 proc. sklypo patenka į landšafto draustinio teritoriją. Pareiškėjas pabrėžė, kad po ilgai vykusio susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis 2009 m. rugsėjo 12 d. gavo Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, kuriuo, atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 28 d. raštą Nr. V3-12.1-665, Kauno apskrities viršininkė patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir įrašė skaičius bei žodžius "XXXV-kraštovaizdžio draustiniai - 0,1763 ha". Pareiškėjo vertinimu, šis atsakovo įsakymas yra neteisėtas, pažeidžiantis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas patvirtinimo“ nuostatų 2.1 punktą, nes aktuose, priimtuose atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą bei suteikiant šį sklypą natūra, tokia specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga nebuvo nustatyta. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei tretieji suinteresuotieji asmenys nepateikė jam duomenų apie tai, kas, kada, kokiu juridiniu bei faktiniu pagrindu nustatė konkrečių koordinačių draustinio ribą privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Jokie kadastriniai matavimai dėl draustinio ploto nustatymo ginčo sklype nebuvo atlikti. Kadangi ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ariamos žemės sklypas, todėl atsakovas turi įrodyti kraštovaizdžio draustinio požymius šio sklypo 0,1763 ha dalyje. Anot pareiškėjo, atsakovas pažeidė sąžiningumo bei geros moralės principus, naudojosi stipresniojo pozicija, piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, suvaržydamas pareiškėjo nuosavybės teisę valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo žemės sklypu. Tuo buvo pažeistas Konstitucinis nuosavybės neliečiamybės principas, Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas - Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą bei jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 02-05-8792 yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vadovaujantis pareiškėjo pateiktais Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. V3-12.1-665 bei ištrauka iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapio. Šių dokumentų pakako ginčijama įsakymui priimti. Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijai nepriskirtinas žemės sklypų matavimo bei projektų rengimo klausimas, šiuos veiksmus atlieka Valstybinis žemėtvarkos institutas, o atsakovas tik užsako žemės sklypų matavimus bei tvirtina parengtus projektus. Faktiškai ginčas yra kilęs tarp Valstybinio žemėtvarkos instituto ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nes jie disponuoja skirtingais ginčo žemės sklypo duomenimis. Kadangi atsakovas neturi galimybės naudotis Registrų centro duomenų bazės duomenimis, todėl negali patikrinti ginčo žemės sklypo ribų. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe apskųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų patikslinus ginčo sklypo kadastrinius duomenis Centriniam registratoriui.
Tretysis suinteresuotasis asmuo - Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą bei jos įgaliotos atstovės teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė bei įgaliotos atstovės paaiškino teismo posėdžio metu, jog Nevėžio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 57. Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo" Draustinio ribų planas patvirtintas iš naujo, o Draustinio plotas nustatytas - 1118 ha. Pareiškėjo minimo žemės sklypo dalis buvo suformuota Draustinyje, kurio ribos nesikeitė nuo 1988 metų. Į Draustinį patenka 0,17 ha ginčo žemės sklypo ploto. Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribų planas yra specialiojo planavimo dokumentas bei priskiriamas saugomų teritorijų specialiųjų planų tipui. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Šių apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar jie įrašyti į atitinkamus dokumentus. Pakankamas pagrindas yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitu teisės aktu, teritorijų planavimo dokumentu. Nors specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos turi būti nustatomos naujai suformuojant žemės sklypą, tačiau Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas suteikia teisę nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu įrašyti veiklos apribojimus teisės aktų nustatyta tvarka ir vėliau. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įstatyme nustatytos galios teisės aktais – įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, o ne apskrities viršininko įsakymais. Ginčo atveju specialiosios sąlygos buvo nustatytos LTSR Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 57 bei patvirtintos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo". Taigi, ne apskrities viršininko įsakymas lemia, kad toje vietoje, kur yra pareiškėjo sklypas, yra saugoma teritorija - valstybinis draustinis. Apribojimų atsiradimo momentas - draustinio įsteigimo momentas, o ne skundžiamas Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas, kuriuo nurodyta, kad ginčo sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Kraštovaizdžio draustiniai". Toks sąlygų įrašymas į nuosavybės dokumentus negali būti laikomas specialiųjų sąlygų papildymu naujomis sąlygomis. Draustinio ribų planas yra saugomų teritorijų valstybės kadastre, o tvarkytojas - Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Draustinis apima ir dalį žemės ūkio paskirties žemės. Planinę medžiagą sudarė bei duomenis pateikė Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus filialas, kurių pagrindu Draustinio riba eina per ginčo sklypą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens - VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Įgaliota atstovė paaiškino, kad jų turimais duomenimis ginčo sklypas nepatenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Techniškai medžiagą tvarkant kompiuterinėse programose (laikmenose) įvyko netikslus minėto Draustinio ribos įbraižymas. Rengiant ginčo žemės sklypo planą buvo vertinami ir Specialiųjų sąlygų plano sprendiniai bei Draustinio planas, o Saugomų teritorijų tarnybos pateikta medžiaga jie nesivadovavo. Jų kompetencijai priskirtina formuoti sklypus, dirbti vietovėje, daryti pririšamuosius matavimus, kurie patenka į projektavimo programą - t.y. jie gali pamatyti viską vietoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos turi klaidingą informaciją. Nuo 1992 metų miško riba galėjo pasikeisti. Pagal turimus duomenis Draustinio riba turi eiti miško pakraščiu.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir panaikino Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“.
Teismas konstatavo, jog administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 52-5978 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 05-5112 S. P. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,20 žemės sklypą, esantį Užliedžių km., Užliedžių sen., Kauno r.. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 02-05-11443 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Kauno r.)“ suformuotos žemės sklypų ribos, numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 02-05-1887 „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 52-5978 ir Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 05-6437 dalinio pakeitimo bei žemės suteikimo (Kauno r.)“ S. P. suteiktas 0,27 ha žemės ūkio naudmenų sklypas. 2007 m. kovo 15 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3640 pareiškėjas iš S. P. įsigijo 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Užliedžių km., Kauno raj. - registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo atlikti šio žemės klypo kadastriniai matavimai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 02-05-10164 “Dėl žemės sklypų (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 44/712612) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ buvo patikslinti ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ĮS-2012 nustatytas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas - (duomenys neskelbtini)., Užliedžių km., Užliedžių sen., Kauno raj. sav. Kauno apskrities viršininkė 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, vadovaudamasi Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, atsižvelgdama į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 28 d. raštą Nr. V3-12.1-665, patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis bei įrašė skaičius ir žodžius „XXXV-kraštovaizdžio draustiniai – 0,1763 ha“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas teigia, kad šiuo įsakymu atsakovas nepagrįstai patikslino jam priklausančio sklypo kadastrinius duomenis, nes tokia speciali sąlyga nebuvo nustatyta aktuose, priimtuose atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą bei suteikiant šį sklypą natūra, be to, pagal turimus duomenis, šis sklypas nepatenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Taigi, teismo vertinimu, sprendžiant ginčą yra būtina nustatyti, ar atsakovas turėjo teisę tikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis po ginčo žemės sklypo įgijimo nuosavybėn, taip pat, ar buvo pakankamas pagrindas priimti tokio pobūdžio įsakymą - ar atsakovui pakako neginčijamų duomenų patvirtinančių, jog ginčo sklypo dalis patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją.
Teismas konstatavo, jog Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, kiti įstatymai bei Vyriausybės nutarimai. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2 punktas numato, jog specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis. Taigi, teismo nuomone, šios teisės normos kontekste, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos turi būti nustatomos naujai suformuojant žemės sklypą. Be to, kaip nustatė teismas, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalis reglamentuoja, jog jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę ar atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog minėtų teisės aktų normos suteikia teisę Kauno apskrities viršininkui priimti sprendimus dėl kadastro duomenų tikslinimo bei teikti juos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir po sprendimų, kuriais suteikta teisė naudotis, perleidžiama ar parduodama žemė ar atkuriamos nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, priėmimo. Būdamas viešojo administravimo subjektu, šią teisę atsakovas turi įgyvendinti, vadovaudamasi ne tik aukščiau nurodytų teisės aktų, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Iš to, kaip nurodė teismas, seka, kad Kauno apskrities viršininkas privalo užtikrinti, jog, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų, tame tarpe ir objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs - atitikti faktines aplinkybes, nustatytas surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma. Kaip pabrėžė teismas, minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 dalis reikalauja, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus - pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (LVAT 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-964/2007).
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog administracinės bylos duomenimis nustatyta,kad Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 02-05-8792 (toliau tekste - ir Įsakymas) priimtas, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir atsižvelgus į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 28 d. raštą Nr. V3-12.1-665. Iš šio Įsakymo turinio yra aišku tik tai, kad atsakovas nusprendė patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir įrašyti skaičius bei žodžius „XXXV - kraštovaizdžio draustiniai – 0,1763“. Tačiau Įsakyme nėra išdėstytos jokios faktinės aplinkybės, nenurodyti jokie šio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai, taip pat nenurodytos konkrečios teisės aktų normos, kuriomis remiantis buvo nuspręsta patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenis. Nors Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte yra išdėstyta šios institucijos pozicija ginčo sklypo atžvilgiu - nurodyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,17 ha žemės sklypo dalis patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio, įsteigto LTSR Ministrų Tarybos 1988 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 57, teritoriją, tačiau šis raštas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nustatyti faktinei aplinkybei, jog 0,17 ha žemės sklypo dalis patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o, tuo pačiu, ir patikslinti ginčo sklypo kadastrinius duomenis, kadangi šis raštas neadresuotas viešojo administravimo subjektui - Kauno apskrities viršininko administracijai, o privačiam asmeniui – pareiškėjui, taip pat pateiktas atsakovui ne tam įgaliotos institucijos, o pareiškėjo. Be to, paminėtas raštas nepagrįstas jokiais įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įrodymais. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepilnai išsiaiškino bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendė, jog skundžiamas Įsakymas iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, kadangi jis nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, kaip to reikalauja minėto Įstatymo nuostatos. Įsakymo neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas bei savarankiškas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu (ABTĮ 57 straipsnis).
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad netgi teisminio ginčo nagrinėjimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyti, ar pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,27 ha žemės sklypo 0,17 ha dalis patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, nėra objektyvios galimybės, kadangi Valstybinio žemėtvarkos instituto pozicija šiuo klausimu skiriasi bei nėra nuosekli. Pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. liepos 9 d. rašto Nr. T5/09-316 duomenis ginčo žemės sklypo 0,17 ha ploto patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinį. Tai patvirtina ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano fragmentas. Tačiau Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 22 d. rašte Nr. K5-664 nurodyta, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai Nr. 274-3 ir Nr. 274-4 jau nepatenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Tai patvirtina Užliedžių kadastro vietovės specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo plano fragmentas su Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba bei ištrauka iš kartografinės medžiagos su Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog Valstybinis žemėtvarkos institutas (t. y. šios institucijos Vilniaus ir Kauno skyriai), vadovaudamiesi iš dalies ta pačia planine medžiaga (Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio 1988 m. ir 1997 m. ribų planais), rengdamas Užliedžių kadastro vietovės specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planą, Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bei Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribų planą, kurie Teritorijų planavimo įstatymo prasme yra laikomi teritorijų planavimo dokumentais, Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas nustatė skirtingai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu specialistai nurodė, jog taip galėjo atsitikti dėl techninių skaičiavimo klaidų. Taigi, nenustačius tikslios Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos, kategoriškai tvirtinti, jog pareiškėjo 0,27 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1763 ha dalis patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, negalima, kaip ir negalima priimti motyvuoto, įrodymais pagrįsto sprendimo dėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl turi būti panaikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis, 88 straipsnio 2 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad yra akivaizdu, jog Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" ir Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalis suteikia teisę Kauno apskrities viršininkui priimti sprendimus dėl kadastro duomenų tikslinimo bei teikti juos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir po sprendimų, kuriais suteikta teisė naudotis, perleidžiama ar parduodama žemė ar atkuriamos nuosavybės teisės į žemę saugomoje teritorijoje, priėmimo. Taigi ginčijamas Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ (toliau – ir Įsakymas) atitinka tiek faktinę situaciją, tiek teisės aktų normas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, yra nepagrįsta. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad saugomose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų privaloma laikytis, nepaisant to, kad žemės nuosavybės ar kituose dokumentuose neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog apskrities viršininko klaida neatleidžia nuo pareigos, laikytis įstatymais nustatytų veiklos apribojimų. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, atsižvelgiant į tai, kad žemės savininkai privalo laikytis įstatymais bei Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ir į tai, kad įrašant teisės aktais nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nauji apribojimai nebuvo nustatyti, darytina išvada, jog apskrities viršininkas nepažeidė teisės aktų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. M. prašo atmesti trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai išanalizavo rašytinius įrodymus - teritorijų planavimo dokumentus bei padarė pagrįstą išvadą, kad esant šių dokumentų prieštaringumui tiksliai nenustatyta Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba, tame tarpe ir ar patenka pareiškėjui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vienokio ar kitokio dydžio dalis į draustinio teritoriją, todėl ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinis ginčas teisme kilo dėl Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ panaikinimo. Šiuo įsakymu, atsižvelgiant į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 28 d. raštą Nr. V3-12.1-665, Kauno apskrities viršininkė patikslino pareiškėjui V. M. priklausančio žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir įrašė skaičius bei žodžius "XXXV-kraštovaizdžio draustiniai - 0,1763 ha", t. y. nurodė, jog ginčo sklypui, kurio dalis priskirta Nevėžio kraštovaizdžio draustiniui, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (b. l. 81). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir panaikino Kauno apskrities viršininkės 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 02-05-8792 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“. Teismas nurodė, jog nenustačius tikslios Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos, nėra pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad pareiškėjui priklausančio 0,27 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kurios dydis 0,1763 ha, patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl atsakovas (Kauno apskrities viršininko administracija) negalėjo priimti motyvuoto, įrodymais pagrįsto sprendimo dėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias bylai aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kuo argumentuodamas jis atmetė kai kuriuos įrodymus.
Nagrinėjamu atveju, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjui V. M. pateiktu Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. liepos 9 d. raštu Nr. T5/09-316 bei prie jo pridėtu Nevėžio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano fragmentu (b. l. 77 - 80), taip pat Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 2009 m. spalio 22 raštu Nr. K5-664 pateiktais duomenimis (b. l. 93 – 96), kuriuose skirtingai apibrėžtos (pažymėtos) Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribos ir atitinkamai pateikta skirtinga informaciją apie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo patekimą į draustinio teritoriją. Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas trečiojo suinteresuotojo asmens – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos – 2009 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. V3-8.2-1942 bei prie jo pridėtas Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribų planas (b. l. 101 – 102), pagal kurį dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas, priskirta Nevėžio valstybiniam kraštovaizdžio draustiniui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju aplinkybe, turinčia esminės reikšmės bylai, yra tai, ar pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, dalis pareiškėjui V. M. priklausančio žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (0,1763 ha) objektyviai patenka į Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritoriją.
Atsižvelgiant į minėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių šiai aplinkybei nustatyti (jai patvirtinti ir paneigti) bei pateikti savo išvadą pagrindžiančių įrodymų vertinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo tik faktą, jog tiksli Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba nenustatyta. Todėl akivaizdu, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo statuso, neįvykdė įstatyme numatytos pareigos visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, esant prieštaravimams bei neatitikimams tarp teritorijų planavimo ir kitų žemėtvarkos dokumentų, pagrindžiančių (apibrėžiančių) tikslias Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kviesti į bylą specialistus, turinčius specialių žinių žemėtvarkos bei teritorijų planavimo srityje šiems dokumentams ištirti bei įvertinti. Kartu akcentuotina, jog remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 2 dalimi, specialistų paaiškinimai paprastai yra surašomi atskirame rašytiniame dokumente(-uose).
Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas iškvietė ir kaip specialistus 2010 m. kovo 5 d. vykusio posėdžio metu apklausė valstybės įmonės „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ darbuotoją J. P. ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo darbuotoją (matininką ekspertą) V. J. (b. l. 132 – 133). Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad J. P. iš esmės negalėjo būti apklausiama kaip specialistė, kadangi ji dirba įmonėje, kuri kaip savarankiška proceso šalis (tretysis suinteresuotasis asmuo), dalyvauja bylos procese, be to, ji pati rengė pareiškėjo žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas, planus bei projektus. Atitinkamai, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje apibrėžtus įrodymų vertinimo kriterijus, J. P., kaip asmens, galinčio turėti teisinį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi, paaiškinimai negali būti laikomi nešališkais bei objektyviais įrodymais. Tuo tarpu specialisto V. J. paaiškinimai nebuvo išdėstyti raštu, juose taip pat nebuvo suformuluota (pateikta) konkreti išvada dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalies priskirtinumo draustinio teritorijai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nurodyti procesiniai trūkumai gali būti pašalinti tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. pakartotinai išspręsti klausimą dėl nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi specialistų iškvietimo ir rašytinių specialistų paaiškinimų, susijusių su ginčo objektu, išreikalavimo. Todėl trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. M. skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo V. M. skundą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.