Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-943-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-16
Bylos Nr.
2A-943-259/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Arvydas Žibas (pran.), Ramūnas Mitkus
Atsakovas
R. Z.
Ieškovas
V. Z.
Trečiasis asmuo
L. G.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-943-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00015-2011-8
Pirmos instancijos teismo teisėja Tatjana Butkienė(S)Procesinio dokumento kategorija 78.2.1, 121.14, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo (pranešėjas) ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-720/2011 pagal ieškovo V. Z. patikslintą ieškinį atsakovei R. Z., trečiajam asmeniui L. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Z. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.1-2, 119) prašė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-1327-540/2008, priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš V. Z. dukros K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu (t.2, b.l.63-70) patikslintą ieškinį tenkino: pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-1327-540/2008, priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš V. Z. dukros K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu (t.1, b.l.4-5) šalių santuoka nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 6 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų D. Z. ir K. Z. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki šie sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodines išmokas – po 1 000 Lt kiekvienam vaikui. Vertindamas dabartinę šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, jog nuo 2008-06-10 nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakovė neturi ir neturėjo (t.1, b.l.147), atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (t.1, b.l.146), atsakovei taip pat priklauso UAB „Estetica Dentis“ (t.1, b.l.196-198). Nuo 2010-05-27 atsakovė išvyko gyventi į Airiją (t.1, b.l.72), kur dirbo stomatologijos klinikoje, šiuo metu ji taip pat gyvena Airijoje. Jokių duomenų apie savo pajamas atsakovė teismui nepateikė, nors ne kartą buvo teismo įpareigota. Teismas pažymėjo, jog tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad jos gaunamos pajamos nėra žymiai didesnės ir kad jos turtinė padėtis nepagerėjo, bei padarė išvadą, jog atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra žymiai didesnis, nei buvo santuokos nutraukimo metu. To teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ir atsakovės atstovas. Tokiu būdu teismas sprendė, jog šiuo atveju nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio vaikams klausimą, teismas pripažino, jog atsakovės nurodyta suma - po 910 EUR kiekvienam vaikui (t.1, b.l.125) yra neprotingai didelė. Jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas išleidžiamas sumas, atsakovė nepateikė, nors buvo teismo įpareigota. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad šalių vaikai turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jiems būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus, kurių vienam - H. Z. nustatyti specialieji poreikiai ir priteistas 400 Lt per mėnesį išlaikymas, vadovaudamasis lygybės principu bei teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu priteistinu išlaikymo dydžiu (CK 6.461 str. 2 d.), teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti. Teismas pažymėjo, jog priteistinų išlaikymo dydžių suvienodinimas ir 3000 Lt išlaikymo iš ieškovo visiems vaikams bendrai nustatymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovas tokių pajamų negauna. Atsakovės teiginius, kad ieškovas apgaulės būdu siekia sumažinti priteistą išlaikymo dydį, teismas vertino kritiškai, kadangi nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas piktnaudžiautų savo pareiga mokėti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Priešingai, iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad priteistos lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo pervedamos kiekvieną mėnesį (t.1, b.l.130-142).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.97-105) atsakovė R. Z. su teismo sprendimu nesutiko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) sprendimas naikintinas, kadangi jį priėmęs teismas buvo šališkas, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Teismas, akivaizdžiai pažeidinėdamas ir ignoruodamas įrodinėjimo procesą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančias taisykles, buvo ieškovo advokatu, kadangi be jokio pagrindo visiškai atleido ieškovą nuo jam tenkančios pareigos įrodyti jo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tą pareigą perkeldamas atsakovei, turinčiai priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir, naudodamasis jam suteiktomis procesinės prievartos priemonėmis, nepagrįstai reikalavo atsakovę teikti įrodymus: 1) kurie buvo naudingi ieškovui ir reikalingi jo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, 2) kurių ji neturėjo, ir 3) kurių, atsižvelgiant į tai, kad jie galėjo būti panaudoti prieš atsakovę ir jos vaikus, ji būtų turėjusi teisę neteikti teismui, net jei juos ir būtų turėjusi. Teismo sprendimas nagrinėti bylą atsakovei neatvykus į posėdį, kai prieš tai jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ir be įrodymų, kuriuos teismas buvo ją įpareigojęs pateikti, vienareikšmiškai vertintinas kaip advokatavimo ieškovui išraiška. Tuo pačiu teismas pripažino, jog įrodymai, kuriuos teismas reikalavo atsakovę pateikti, ir net baudė už jų nepateikimą, teisingam bylos išnagrinėjimui buvo visai nebūtini. Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas įrodymų rinkimo procese, kadangi, vadovaujantis LAT senato 2000-12-21 nutarime Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ bei 2002-06-21 nutarime Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ pateiktais išaiškinimais, bylose su užsienio (tarptautiniu) elementu (kai viena iš šalių (tėvas, motina) gyvena užsienio valstybėje) būtent teismui tenka pareiga surinkti įrodymus: gauti iš užsienio valstybės vaikų teisių ap­saugos institucijų informaciją dėl byloje nustatytinų faktinių aplinkybių, pažymas iš darboviečių apie šalių bei jų sutuoktinių (sugyventinių) darbo užmokestį, charakteristiką, pažymas iš registrų apie šalių ar (ir) jų sutuoktinių (sugyventinių) turimą nekilno­jamąjį turtą ir pan. Tačiau teismas, užuot 2001-05-28 Tarybos reglamente (EB) Nr. 1206/2001 nustatyta tvarka, naudodamasis Airijos atitinkamos įstaigos pagalba, pats vykdęs įrodymų rinkimo užsienio valstybėje pareigą, ją paprasčiausiai perkėlė atsakovei. Teismo šališkumas, priešiškas nusistatymas vienos iš šalių atžvilgiu galutinai buvo realizuoti 2011-12-29 nutartimi (t.1, b.l.71-72), kuria teismas atsakovės atstovui advokatui A. Navikui skyrė 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;

Žemesnės instancijos teismas

2) teismas nenurodė jokios teisės normos, leidusios jam sumažinti 2008-06-10 sprendimu nustatytą išlaikymo vaikams dydį būtent jau nuo bylos iškėlimo teisme. Skundžiamame sprendime teismas net nenurodė bylos iškėlimo teisme datos. Vien tik dėl šio teismo sprendimo rezoliucinės dalies neapibrėžtumo teismo sprendimas laikytinas neteisėtu. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, jog nei CK 3.201 str., nei jokiose kitose teisės normose nenumatyta galimybė teismui, išnagrinėjusiam bylą dėl išlaikymo vaikams pakeitimo, sumažinti išlaikymą vaikams jau nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kas reiškia, jog teismui patenkinus ieškinį, ieškovas mažesnį išlaikymą gali mokėti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CPK 18 str., CK 3.201 str.);

3) teismo nustatyta aplinkybė apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą yra niekuo nepagrįsta. Teismas nepagrįstai apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą sprendė vien pagal tai, kad ieškovo išlaidos (3 664,91 Lt) šiuo metu akivaizdžiai neatitinka jo pajamų (2 764,67 Lt). Norėdamas įvertinti ieškovo turtinės padėties pokyčius, teismas privalėjo nustyti, kokia ieškovo turtinė padėtis buvo priimant 2008-06-10 sprendimą. Pats ieškovas yra nurodęs, kad santuokos nutraukimo metu jo gaunamas darbo užmokestis buvo 974 Lt (t.1, b.l.10). Teismui nustačius, kad ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos yra 2 764,67 Lt, teismas privalėjo padaryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis po 2008-06-10 sprendimo priėmimo ne pablogėjo, o iš esmės pagerėjo;

4) santuokos nutraukimo metu ieškovo pajamos buvo gerokai mažesnės, nei jo įsipareigojimai, tačiau tai nesutrukdė ieškovui gera valia prisiimti tokius vaikų išlaikymo įsipareigojimus, kokie buvo nustatyti 2008-06-10 sprendime. Tuo metu, kai ieškovas geranoriškai išreiškė valią mokėti po 1 000 Lt dydžio išlaikymo šalių vaikams, jis gaudavo tik 974 Lt darbo užmokestį per mėnesį, tačiau turėjo išlaikyti dar vieną savo vaiką H. Z. (t.1, b.l.8) bei kas mėnesį mokėti bankui po 1264,91 Lt įmokų pagal Kredito sutartį (t.1, b.l.64). Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimą mokėti vaikams po 1000 Lt/mėn. išlaikymo, savo oficialaus darbo užmokesčio dydžio su išlaikymo dydžiu niekaip nesiejo, o ieškovo gaunamas darbo užmokestis, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo vienintelės pajamos, iš kurių jis mokėjo išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl vien tik santuokos nutraukimo metu ieškovo gauto ir šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio dydžių pokytis nelaikytinas tinkamu kriterijumi, vertinant ieškovo visos turtinės padėties pokyčius. Iš atsakovės pateiktų duomenų apie ieškovo atliktas bankines operacijas matyti, jog per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-04-29, t. y. per beveik 40 mėnesių, ieškovas į „Swedbank“, AB ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančias sąskaitas (t.1, b.l.81-104, 130-142) gavo apie 140 000 Lt ir beveik tiek pat išleido. Tuo tarpu atsakovo nurodomas ir teismui įrodinėjamas darbo užmokestis per tą patį laikotarpį sudarė ne daugiau kaip 40 000 Lt. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovas per 2008-01-01 - 2011-04-29 laikotarpį išleido daugiau kaip 3,5 karto daugiau pinigų, negu jam tą leido daryti oficialiai gautos pajamos (darbo užmokestis). Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., šių ieškovui nepalankių įrodymų netyrė ir nevertino, dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, kurioms pagrįsti ir buvo pateikti šie įrodymai, nieko nepasisakė. Pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, siekdamas susimažinti teismo nustatytą išlaikymo vaikams dydį, piktnaudžiauja savo oficialiai gaunamų pajamų dydžiu, slepia nuo teismo tikrąją savo turtinę padėtį, todėl spręsti apie ieškovo galimybes teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams, siejant jas vien tik su jo oficialiu darbo užmokesčiu, yra neprotinga, neteisinga ir nesąžininga;

5) aplinkybė, jog ieškovas turi trečią vaiką, negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės teismui sprendžiant apie šalių turtinės padėties pokyčius (CK 3.201 str.), kadangi priimant 2008-06-10 sprendimą, ji jau egzistavo – ieškovo ir trečiojo asmens sūnus tuo metu buvo beveik 1,5 metų amžiaus. Nustatęs, jog ieškovo sūnus H. Z. turi specialių poreikių, teismas nenustatinėjo, kaip ir kokia apimtimi dėl šios aplinkybės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, todėl atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo visiems ieškovo vaikams nustatymo, bet dėl jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo ieškovo vaikams sumažinimo, teismo nustatyta aplinkybė (jog ieškovas turi trečią vaiką), kai nebuvo nustatinėjama jos įtaka ieškovo turtinės padėties pokyčiams, negali būti laikoma teisiškai reikšminga;

6) teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Teismas nepaaiškino, kodėl būtent atsakovei jis nustatė pareigą įrodyti, kad jos gaunamos pajamos nėra žymiai didesnės nei ieškovo ir kad jos padėtis nepagerėjo, bei taikė neigiamas tokios pareigos neįvykdymo pasekmes. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, šioje byloje būtent ieškovui, įrodinėjusiam egzistuojant CK 3.201 str. nurodytas aplinkybes, teko pareiga įrodyti, kad atsakovės pajamos yra žymiai didesnės nei jo, ir kad atsakovės turtinė padėtis yra pagerėjusi. Tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apie tai, kad atsakovės pajamos yra didesnės negu ieškovo ir kad atsakovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, teismas sprendė ne pagal byloje esančius įrodymus, kurių ieškovas nepateikė, o teismas savo iniciatyva nerinko (nors tokią teisę turėjo), o tik pagal tai, kad byloje nėra tai paneigiančių įrodymų. Tokiu būdu nustatyta aplinkybė negali būti laikoma nustatyta tinkamai;

7) teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis (pažeista CPK 270 str. 4 d.). Atsakovės anksčiau turėtas darbas stomatologijos klinikoje Airijoje ir gyvenimas šioje valstybėje savaime nereiškia, kad atsakovės darbo užmokestis yra žymiai didesnis, nei buvo santuokos nutraukimo metu, juo labiau, kai atsakovė nurodė, jog darbo Airijoje stomatologijos klinikoje yra netekusi. Teismas nenustatinėjo santuokos nutraukimo metu atsakovės gautų pajamų, taip pat nenurodė, kokias atsakovės šiuo metu gaunamas pajamas jis laikė esant nustatytas. Aplinkybė, kad atsakovei priklauso UAB „Estetica Dentis“, įsteigta su minimaliu įstatyme nustatytu 10 000 Lt įstatiniu kapitalu, nerodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi. Teigdamas, kad ši aplinkybė patvirtina atsakovės turtinės padėties pagerėjimą, ieškovas turėjo įrodyti arba atsakovės turimo turto (bendrovės akcijų) vertę, arba atsakovės iš tos bendrovės gaunamų pajamų dydį. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra;

8) nustatęs, kad ieškovo vaikai gyvena Airijoje, teismas nepagrįstai orientaciniu kriterijumi pripažino LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Airijoje minimali mėnesio alga yra 1326 Eur arba 4590 Lt, t. y. beveik 6 kartus didesnė nei Lietuvoje. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 6.461 str. 2 d., kurioje minimali išlaikymo dydžio riba nustatyta išlaikymą gaunančiojo, o ne jį teikiančiojo interesais. Be to, teismas atsakovės nurodytą 910 Eur sumą, kurią reikia skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, vertindamas kaip neprotingai didelę, nenurodė jokių tokio savo vertinimo kriterijų. Kadangi teismas, nuspręsdamas sumažinti nustatytą šalių nepilnamečių vaikų, gyvenančių Airijoje, išlaikymo dydį iki 400 Lt kiekvienam, orientavosi į LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, neatmestina, kad teismas ir apie vaikų faktinius poreikius sprendė pagal „lietuviškuosius“ kriterijus, o tai ne tik neužtikrina teismo sprendime nurodyto prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimo, bet tą principą pažeidžia.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.107-110) ieškovas V. Z. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:

1) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas atsakovei du kartus paskyrė baudas (t.2, b.l.5), o 2011-12-29 paskyrė baudą ir jos atstovui. Atsakovė savo procesiniais veiksmais trukdė nagrinėti bylą, du kartus pareiškė nušalinimus teismui (t.1, b.l.157-158, t.2, b.l.21, 24-28), nebendradarbiavo nei su teismu, nei su dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 8 str.), veikė prieš teisingo, objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovė kategoriškai atsisakė teikti bet kokius įrodymus ir neatvyko į teismo posėdį. Ji laikėsi pozicijos, kad jokių rašytinių įrodymų apie jos turimą turtą, gaunamas pajamas Airijoje ir Lietuvoje, apie mokymo bei lavinimo įstaigas, kurias lanko vaikai, ir kt. ji neturi ir neturėjo, o net jeigu juos turėtų, vis tiek neteiktų, nes priešingu atveju veiktų prieš save, dėl ko patenkinus ieškinį, padidėtų jai tenkanti vaikų išlaikymo našta. Ieškovo prašymu teismas jam išdavė teismo liudijimą rinkti įrodymus apie turtinę atsakovės padėtį (t.1, b.l.167). Atsižvelgiant į tai, kad šią informaciją reikėjo surinkti užsienio valstybėje, jos paieška ir gavimas užtruko gana ilgai. Todėl tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, ieškovas gavo kai kuriuos rašytinius įrodymus - išrašą iš dviejų banko sąskaitų (t.2, b.l.114-141) ir Socialinės rūpybos tarnybos pažymą apie gaunamas socialines išmokas (t.2, b.l.111-113), skirtas vaikams. Šie dokumentai patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011 m. vasario iki 2012 m. sausio (imtinai) atsakovės pajamos kas mėnesį buvo vidutiniškai apie 5520 Eur arba daugiau nei 19 000 Lt (metinės pajamos 58 606 Eur (kas atitinka 201 769 Lt). Taip pat atsakovei kiekvieną mėnesį yra mokama 280 Eur (987 Lt) suma iš socialinės rūpybos tarnybos nepilnamečiams vaikams. Iš gautų dokumentų iš dalies galima spręsti apie atsakovės gaunamas pajamas bei suprasti jos poziciją, kodėl jai buvo nenaudinga teikti įrodymus ir kodėl ji sakė, kad neveiks prieš save;

2) ieškovo teikiamas 400 Lt kiekvienam vaikui išlaikymas kas mėnesį nepažeis jų interesų ir neapribos būtinų poreikių. Vaikų motina yra pajėgi teikti išlaikymą didesniu mastu negu tėvas. Vaikų poreikiai buvo tenkinami viso bylos nagrinėjimo metu, apie tai, kad kokie nors vaikų interesai buvo ar bus netenkinami ateityje, jei teismas patenkins ieškinį, atsakovė net neįrodinėjo. Todėl teismas pagrįstai sumažino išlaikymą, kurį vaikams teikia tėvas, nuo ieškinio padavimo dienos. Tai neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, vertinant ir pačios atsakovės veiksmus bylos nagrinėjimo metu. Pripažinus, jog išlaikymo pakeitimas galimas tik nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo, ieškovas liktų įsiskolinęs atsakovei. Keisti sprendimo nėra pagrindo, nes faktinis prievolės išlaikyti vaikus įvykdymas teismo sprendimu yra tik įforminamas ir jau nepadarys įtakos realių vaikų poreikių patenkinimui bylos nagrinėjimo metu;

3) atsakovė savarankiškai priėmė sprendimą išvažiuoti iš Lietuvos ir apsigyventi Airijoje, todėl suvokdama, kad kai kuriems vaikų poreikiams tenkinti (pvz., būsto nuomos) suma bus didesnė nei Lietuvoje, savarankiškai, sąmoningai prisiėmė ir vaikų išlaikymo didesnę naštą. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos vaikų maistui, rūbams ir avalynei yra mažesnės, negu Lietuvoje;

4) teismas, 2008-06-10 patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nesiaiškino, ar ieškovas turi finansines galimybes mokėti po 1000 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį ir kokie yra vaikų poreikiai. Šiuo metu prievolė mokėti po 1000 Lt kas mėnesį šalių vaikų išlaikymui atsakovui yra pernelyg didelė našta. Tuo labiau, kad vadovaujantis Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintu „Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu“, ši išlaikymo suma yra indeksuojama ir nuo 2011-02-01 ieškovas dviejų vaikų išlaikymui turi mokėti jau 2466 Lt kas mėnesį. Ieškovas ir tretysis asmuo negali užtikrinti analogiško poreikių tenkinimo masto trečiam ieškovo vaikui H. Z.. H. Z. tėvas augina, jį prižiūri ir teikia išlaikymą nuo tada, kai nutraukė santuoką su atsakove. Iki to laiko, nors vaikas jau buvo gimęs, ieškovas jo neišlaikė. Trečiojo vaiko išlaikymui yra priteista po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Taigi, teismui patenkinus ieškovo ieškinį, visi trys ieškovo vaikai gaus vienodą išlaikymą iš tėvo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad trečiojo vaiko motina pateikė jos turtinę padėtį įrodančius dokumentus. Jos turtinė padėtis nepalyginamai blogesnė už atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimo, teismo netinkamos įrodinėjimo pareigos nustatymo ir teismo sprendimo kaip procesinio dokumento neatitikimo įstatymo nustatytoms formos ir turinio reikalavimams, apeliaciniame skunde įrodinėjama aplinkybė, jog priimdamas sprendimą, teismas buvo šališkas, o tai yra absoliutus skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 178 str., 185 str., 270 str. 4 d., 329 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovas V. Z. ir atsakovė R. Z. turi du nepilnamečius vaikus K. Z., gim.1994 m. ir D. Z. gim. 1996 m. Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu (t.1, b.l.4-5) V. Z. ir R. Z. santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 6 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų D. Z. ir K. Z. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki šie sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodines išmokas – po 1 000 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovas V. Z. ieškiniu (t.1, b.l.1-2, 119) prašė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-1327-540/2008, priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš V. Z. dukros K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, jog po išlaikymo priteisimo pasikeitė, pablogėjo jo finansinė padėtis, gaunamos pajamos iš darbinės veiklos nuo išlaikymo priteisimo sumažėjo iki 686 lt, taip pat jam 2011 07 26 atsirado papildoma prievolė išlaikyti nepilnametį sūnų H. Z., gimusį 2007 metais, dėl to neliko galimybės teikti teismo 2008 06 10 sprendimu nustatytą išlaikymą K. ir D. po 1000 litų kiekvienam.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu (t.2, b.l.63-70) ieškinį tenkino: pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-1327-540/2008, priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš V. Z. dukros K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės. Teismas tokį sprendimą motyvavo tomis aplinkybėmis, jog dabartinės ieškovo išlaidos (3664,91 Lt) kas mėnesį akivaizdžiai neatitinka jo gaunamų pajamų (2764,67 Lt). Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog ieškovui sumažėjo pajamos dėl jo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir pan.) byloje nėra. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį, teismas nustatė, jog nuo 2008-06-10 nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakovė neturi ir neturėjo (t.1, b.l.147), atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (t.1, b.l.146), atsakovei taip pat priklauso UAB „Estetica Dentis“ (t.1, b.l.196-198). Teismas nustatė, jog 2010-05-27 atsakovė išvyko gyventi į Airiją (t.1, b.l.72), kur dirbo stomatologijos klinikoje, šiuo metu ji taip pat gyvena Airijoje. Teismas pažymėjo, kad jokių duomenų apie savo pajamas atsakovė teismui nepateikė, nors ne kartą buvo teismo įpareigota. Teismas pažymėjo, jog tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad jos gaunamos pajamos nėra žymiai didesnės ir kad jos turtinė padėtis nepagerėjo, bei padarė išvadą, jog atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra žymiai didesnis, nei buvo santuokos nutraukimo metu. Tokiu būdu teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustatytas nepilnamečiams vaikams išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio vaikams klausimą, teismas pripažino, jog atsakovės nurodyta suma - po 910 EUR kiekvienam vaikui (t.1, b.l.125) yra neprotingai didelė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus, kurių vienam - H. Z. nustatyti specialieji poreikiai ir priteistas 400 Lt per mėnesį išlaikymas, vadovaudamasis lygybės principu bei teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu priteistinu išlaikymo dydžiu (CK 6.461 str. 2 d.), teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus (LR CK 3.192 str. 1, 2 d., 3.194 str. 2 d.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti įrodymai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad po šalių santuokos nutraukimo ir išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams nustatymo iš esmės pasikeitė tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis, dėl ko atsirado pagrįstas faktinis ir teisinis pagrindas ieškovui kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams sumažinimo (LR CK 3.201 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė ir pagrįstai sprendė, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, atsakovės materialinė padėtis pagerėjo, o ieškovo pablogėjo. Šias išvadas patvirtina išrašai iš banko sąskaitų (t.2, b.l.114-141) ir Socialinės rūpybos tarnybos pažyma apie atsakovės gaunamas socialines išmokas (t.2, b.l.111-113), skirtas vaikams. Šie dokumentai patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011 m. vasario iki 2012 m. sausio (imtinai) atsakovės pajamos kas mėnesį buvo vidutiniškai apie 5520 Eur arba daugiau nei 19 000 Lt (metinės pajamos 58 606 Eur (201 769 Lt). Taip pat atsakovei kiekvieną mėnesį yra mokama 280 Eur (987 Lt) suma iš socialinės rūpybos tarnybos nepilnamečiams vaikams. Iš minėtų dokumentų matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos nuo 2008 metų, kai buvo priteistas išlaikymas jos ir ieškovo nepilnamečiams vaikams, padidėjo. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, matyti, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – dantų protezų gamybos laboratorija (t.1, b.l.11-13) bei 2 transporto priemonės (t.1, b.l.14), per 2008 m. ieškovas gavo 11 690,82 Lt darbo užmokestį (t.1, b.l.10), už turimų patalpų nuomą ieškovas gauna 1150 Lt nuomos mokestį (t.1, b.l.78). Byloje nustatyta, jog ieškovas pagal Kreditavimo sutartį Nr. KVR2015070036 kiekvieną mėnesį moka 1264,91 Lt periodinius mokėjimus AB SAMPO bankui (dabar – Danske Bank A/S) už gautą 150 000 Lt kreditą (t.1, b.l.63-64), be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-26 įsakymu jam atsirado pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui H. Z. po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-25 iki jo pilnametystės (t.1, b.l.199), šiam ieškovo mažamečiui sūnui yra nustatyti specialieji poreikiai (t.1, b.l.40). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta, jog ieškovo turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių pablogėjo, tuo pačiu iš esmės sumažėjo jo galimybės teikti teismo nustatytą po 1000 litų išlaikymą jo dviems nepilnamečiams vaikams. Todėl Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovo gaunamos 2764,67 Lt pajamos neatitinka turimų kas mėnesį 3664,91 Lt būtinų išlaidų ir pagrįstai sprendė sumažinti teiktiną išlaikymą nuo 1000 litų iki 400 litų kiekvienam vaikui.

Teisėjų kolegija įvertina ir tas byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog atsakovė pati priėmė sprendimą išvažiuoti iš Lietuvos ir apsigyventi Airijoje, todėl turi prisiimti ir tokio sprendimo pasekmes –turėti didesnes išlaidas vaikų išlaikymui, kadangi visuotinai žinoma, jog toje šalyje vaikų poreikiams patenkinti reikės didesnės pinigų sumos nei gyvenant Lietuvoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti ir dažnai būna nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to LR CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui nustatomo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti. Dėl to pirmosios instancijos teismui nustačius, kokio dydžio išlaikymą išgali teikti vaikams pagal šiuo metu gaunamas pajamas ieškovas, teismas pagrįstai sprendė, jog kitą išlaikymo dalį pagal išgales turi teikti atsakovė. Išlaikymo dydį teisėjų kolegijos vertinimu lemia abiejų tėvų turtinė padėtis, t. y. nagrinėjamu atveju vaikų išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia vaikų tėvo turtinė padėtis.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog Kauno rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes (skundo 3, 4, 5, 8 punktai), bei argumentus, jog teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas (skundo 6 p.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose įrodinėjama, jog teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis ir neatitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimas, nes yra nemotyvuotas (skundo 7 ir 2 punktai). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, daro išvadą, jog Kauno rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas ginčo faktines aplinkybes, teismo sprendime pažymėjo, kokiais įrodymais vadovaudamasis priėmė sprendimą sumažinti teikiamą išlaikymą, kuriuos įrodymus ir dėl ko atmetė, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems jo formos reikalavimas (LR CPK 270 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą buvo šališkas (skundo 1 p.). Byloje nustatyta, jog atsakovė buvo pareiškusi nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai (1 t. b.l. 157, 158), teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (1 t, b.l 161). Atsakovė 2011 11 22 teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą kitai bylą nagrinėjančiai teisėjai (2 t. b.l. 19, 2124-28). Pareikštas nušalinimas buvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka (2 t. b.l. 29, 30). Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovė pasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe pasinaudoti bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo teise, byloje buvo patikrinta ir nuspręsta, jog nėra pagrindų nušalinti teismo sprendimą priėmusią teisėją, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra faktinio ir teisinio pagrindo apeliantei manyti, kad bylą išnagrinėjęs ir teismo sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (LR CPK 178 str.), o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta PalubinskaitėRamūnas MitkusArvydas Žibas