- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- T-1237-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07976-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Nuteistasis
- D. P.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei Deimantei Bokmotaitei (nuotoliniu būdu naudojantis Zoom platforma),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. P., a. k. (duomenys neskelbtini),gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, D. P. paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. birželio 15 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 27 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. P. Teikime nurodoma, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. liepos 1 d. asmeniui sudarytas priežiūros planas, D. P. pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Priežiūros laikotarpiu nuteistasis administracine tvarka nebaustas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Teismo įpareigojimo draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų nenustatyta. Priežiūros laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. D. P. vykdo individualią veiklą, nuo 2022 m. balandžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Tačiau D. P. priežiūros laikotarpiu sistemingai pažeidinėjo intensyvios priežiūros vykdymo sąlygas, t. y. nustatytu laiku nebuvo namuose be pateisinamos priežasties, todėl 2022 m. rugpjūčio 25 d. kreiptasi į teismą su teikimu dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teikimas atmestas. D. P. teigiamų išvadų nepadarė ir toliau sistemingai pažeidinėja intensyvios priežiūros vykdymo sąlygas, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d. nuo 22.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. 6.00 val. negrįžo į gyvenamąją vietą. 2022 m. rugsėjo 18 d. nuo 22.00 val. iki 22.45 val. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. nuo 22.39 val. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. 19.33 val. fiksuotas jo nebuvimas namuose. D. P. savo elgesį pateisinančių aplinkybių nenurodė. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė 51 balas iš 168 galimų, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, nepažįstamiems asmenims.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais.
Prokuroras teismo posėdyje prašė tenkinti teikimą. Nurodė, kad, nors asmuo ir dirba, tačiau nesilaiko probacijos įpareigojimų – nebūna namuose, daro daug pažeidimų. Tai rodo, kad nuteistasis atsainiai žiūri į savo padėtį.
Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad savo darbo grafiko nepateikė probacijai, nes tokio grafiko nesuteikė darbovietė. Iki 18 val. dirba pagal individualią veiklą, o nuo 18 val. iki 22 val. valo ofisus, todėl nustatytu laiku nespėja grįžti namo. Dėl 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 23 d. pažeidimų nurodė, kad nebuvo namuose dėl to, jog namie nebuvo mamos.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
Siekiant, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų veiksmingas ir pasiektų bausmei keliamus tikslus, probuojamasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi vykdyti teismo skirtus įpareigojimą be jokių pažeidimų. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimus, būtina įvertinti, ar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo tikslus pasiekti jo nepanaikinant.
Iš D. P. asmens bylos matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdė ir tebevykdo teismo skirtus įpareigojimus tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2022 m. balandžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, kadangi probacijos laikotarpiu nustatyti trys teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu pažeidimo atvejai – 2022 m. rugsėjo 16 d. nuo 22.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. 6.00 val., 2022 m. rugsėjo 18 d. nuo 22.00 val. iki 22.45 val. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. nuo 22.39 val. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. 19.33 val. Teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad padarė pažeidimus, nurodė, kad negalėjo būti nustatytu laiku namuose dėl to, jog namuose nebuvo mamos, o jis neturėjo buto raktų. Papildomai nurodė, kad dirba dvejuose darbuose – UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 18 val. ir nuo 18 val. iki 22 val. valo ofisus, todėl nustatytu laiku nespėja grįžti namo.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad aukščiau aptarti probacijos sąlygų pažeidimai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, būtina vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimai buvo nulemti pašalinių aplinkybių, o ne piktybiško nuteistojo elgesio ir, nors toks D. P. įpareigojimo nevykdymas probacijos laikotarpiu nėra pateisinamas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis suvokia, jog toks jo elgesys yra netoleruotinas ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis D. P. deda realias pastangas keisti savo gyvenimo būdą – dirba, laikosi kitų teismo paskirtų įpareigojimų, todėl padaryti teismo skirto įpareigojimo būti nustatytu laiku gyvenamoje vietoje pažeidimai, aptariamos situacijos kontekste, nevertini kaip sąmoningas nuteistojo elgesys siekiant pažeisti probacijos sąlygas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Probacijos tarnyba 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo kreipusis į teismą su teikimu dėl to paties klausimo – arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teikimas atmestas. Taigi, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties priėmimo, kuria buvo nuspręsta teikimą atmesti iki naujo teikimo su kuriuo Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą, yra praėjęs gana trumpas laiko tarpas, t. y. mažiau nei dvi savaitės.
Nors D. P. elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu nebuvo pavyzdingas, kadangi jis netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tačiau visapusiškai įvertinus D. P. elgesį probacijos laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog asmuo piktybiškai ar sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas. Teismo nuomone, teikime nurodyti pažeidimai nelaikytini ypač įžūliu ir piktybišku probacijos sąlygų nevykdymu. Nuteistojo dedamos pastangos rodo, jog probacijos tikslai vis dar gali būti pasiekti nepanaikinus bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas, įvertinęs D. P. paaiškinimus, jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad D. P. tinkamai vykdo kitus teismo paskirtus įpareigojimus, dirba, probacijos laikotarpiu nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, įžvelgia D. P. elgesio pokyčius bei jo norą keistis. Taip pat pažymėtina, kad D. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikas dar nėra įpusėjęs, todėl jis turi laiko ir galimybių padaryti atitinkamas išvadas. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad, nors nuteistais ir pasielgė neatsakingai, tačiau stengiasi keisti savo elgesį, priimti jam taikomus suvaržymus, todėl yra pagrindas manyti, kad tikslinga D. P. dar kartą suteikti šansą pasitaisyti, pažymint, kad likus pakankamai ilgam probacijos priežiūros terminui, nuteistasis gali pakeisti savo elgesį tinkama linkme ir pradėti bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo metu būtų neproporcinga valstybės reakcija į probuojamojo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. P., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.