- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 2YT-9858-956/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05207-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinės įmonės „Turto bankas“
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo suinteresuotiems asmenims J. P. P., valstybinei įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo L. S., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra L. S. sūnus. Tėvas jam testamentu paliko namą su visais priklausančiais priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Jis nuo 1961 metų gyveno kartu su tėvu, motina ir dabar su savo šeima gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tėvu visą laiką rūpinosi, prižiūrėjo iki pat jo mirties. Po tėvo mirties ir toliau naudojosi namu su priklausiniais, namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, remontavo. Mirus tėvui L. S., nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, kadangi nenorėjo įžeisti motinos, nes tėvas testamentu savo turtą buvo palikęs jam, o ne sutuoktinei. Motina dėl tėvo palikimo į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. P. atsiliepime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Į palikimą nepretenduoja, pas notarą dėl paveldėjimo nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 57). Atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė po savo tėvo L. S. mirties palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Ji yra inicijavusi L. S. palikimo priėmimo procedūrą, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas ir jokių išlaidų patirta nėra. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 49-51).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis priėmė palikimą po savo tėvo L. S. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti L. S. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Palikėjas L. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., buvo susituokęs su B. S., gimusia (duomenys neskelbtini) d., mirusia (duomenys neskelbtini) d., ir turėjo du vaikus: A. S. (pareiškėją), gimusį (duomenys neskelbtini) d., ir J. P. P. (suinteresuotą asmenį), gimusią (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 9, 40). 1989 m. lapkričio 15 d. palikėjas L. S. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį gyvenamąjį namą su prie jo esančiais priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Palikėjas L. S. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 7, 40). Po palikėjo L. S. mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) r. (b. l. 13, 14-15, 16, 32, 33, 34). Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjo L. S. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų (b. l. 36).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 1961 metų palikėjas L. S. iki savo mirties gyveno kartu su A. S. (pareiškėju), pareiškėjas su savo šeima ir toliau gyvena gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Po L. S. mirties pareiškėjas ir toliau gyvenamuoju namu, žemės sklypais rūpinasi, naudojasi, prižiūri, tvarko, moka mokesčius. Šias aplinkybes, duodami paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, suinteresuotas asmuo J. P. P. bei patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 3-5, 17, 18-19, 20, 21-24). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po savo tėvo L. S. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo. Duomenų apie tai, kad jis būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po savo tėvo L. S. mirties atsiradusį palikimą.
Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo L. S. palikimo sudėties.
Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur (vienuolikos eurų 40 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.