- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 1-179-721/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00122-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- G. V.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, administracine tvarka baustas, teistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2014-02-01 apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio sūnaus A. V., gim. 1999-09-08, atžvilgiu, t. y. vieną kartą ranka sudavė jam per pakaušį, tris kartus delnu sudavė per veidą, stipriai paėmęs sūnui už striukės ją suplėšė bei laikydamas sūnų už dešinės rankos riešo kairės rankos delnu ne mažiau 3-4 kartų sudavė jam per užpakalį, tokiais smurtiniais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Šios veikos ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats G. V., apklaustas kaip įtariamasis, pripažino iš dalies padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad yra išsituokęs su žmoną ir abiem yra apribotos tėvystės ir motinystės teisės. Jis turi keturis vaikus ir visi yra globos namuose. Šiuo metu G. V. mama yra susitvarkiusi dokumentus, kad trys jo sūnūs lankosi pas ją savaitgaliais ir per atostogas, kai nereikia eiti vaikams į mokyklą. 2014-02-01 sūnų A. V. pasiėmusi iš Mažeikių globos namų, jo mama D. U. užsuko pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad važiuos aplankyti savo kito sūnaus L. V., kuris yra globos namuose Gruzdžiuose. Sūnus A. sakė, kad nori taip pat važiuoti aplankyti savo brolio. Jo mama leido berniukui važiuoti kartu, o jis pažadėjo jį parvežti į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val. išvyko su sūnumi A. į Gruzdžius aplankyti L. V.. Gruzdžiuose pabuvo pas Luką apie valandą ir išvažiavo atgal namo į Mažeikius. Apie 14.30 val. grįžęs namo, sakė Aurelijui eiti pavalgyti į virtuvę, šis pasakė, kad nenori. Virtuvėje jis draugiškai pastūmė ranka sūnų per pakaušį, sakydamas jam „eik pavalgyti, sūnau“. Kadangi valgyti nenorėjo, sūnus nuėjo į kambarį televizorių žiūrėti. Po to jis, nuėjęs į kambarį, kažką pasakė sūnui, bet nežino ką tiksliai, o sūnus kažką „mandrai“ atsakė. Jis tada pasakė “ nemandravok A.“, šis kažką taip pat atsakė. Jis sūnui paaiškino „negalima prieš vyresnį taip sakyti", į ką A. atsakė„manęs nepagąsdinsi“. Tada jam truko kantrybė ir paėmęs sūnų už dešinės rankos riešo, o kairės rankos delnu 3-4 kartus sudavė jam per užpakalį, bet nestipriai. Sūnus buvo susinervinęs ir priešinosi, pradėjo „isterikuoti“, gal tuo momentu galėjo striukė suplyšti. Jis dar bandė nuraminti savo sūnų, po to nuėjo į virtuvę. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė jį į Mažeikių policijos komisariatą. Niekada nėra naudojęs fizinį smurtą prieš savo vaikus. Jis jiems duoda pinigų, kad galėtų ką nors nusipirkti sau. Jaučiasi kaltas dėl to, kad trukus kantrybei sudavė delnu sūnui per užpakalį. Tikrai sūnui per veidą ranka nepliaukštelėjo. Kadangi pats automobilio neturi, tai paprašė buvusio bendradarbio, kad nuvežtų jį su sūnumi į Gruzdžius. Grįžtant atgal, norėdamas atsidėkoti bendradarbiui, jis nupirko 0,5 l talpos brendžio butelį, bei dar davė pinigų kurui. Jį su sūnumi vežė du bendradarbiai, tai jis su vienu iš jų, kuris nevairavo automobilio, gėrė brendį, grįžtant namo į Mažeikius. Tą dieną namuose nevartojo alkoholinių gėrimų. Prisipažįsta kaltu tik dėl to, kad sūnui sudavė per užpakalį. Jis su sūnumi šiuo metu yra susitaikęs ir bendrauja be pykčių, draugiškai. Sūnus jam atleido (41, 45 b. l.).
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2014-02-01 apie 15.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas G. V. buvo neblaivus ir liepė jam eiti valgyti. Jis pasakė, kad nenori valgyti, tuomet tėvas jam delnu sudavė vieną smūgį per pakaušį, bei tris kartus delnu sudavė jam per veidą. Paėmęs už dešinės rankos riešo, pradėjo ranką sukti. Paskui pradėjo tampyti už striukės ir suplėšė rankovę. Dalį įvykio matė tėvo sugyventinė L., kuri taip pat buvo neblaivi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė jo tėvą. Tėvas pirmą kartą naudojo fizinį smurtą prieš jį. Jis pats jaučiasi kaltas, nes tokius tėčio veiksmus galėjo jis pats išprovokuoti savo negražiu elgesiu bei grubiai atsakydamas tėčiui. Jis tėčiui jokių pretenzijų neturi, atleidžia jam. Tėtis yra geras, nes su juo gražiai elgiasi, nori susitikti ir bendrauti su juo, duoda pinigų, kad galėtų sau kažką nusipirkti. Tėtis skambina kiekvieną dieną ir klausia kaip sekasi (14-15 b. l.)
Liudytoja L. B. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu G. V. apie 3 metus (duomenys neskelbtini). Sugyventinis yra išsituokęs su žmona ir turi 4 vaikus, kurie yra globos namuose. Vieną sūnų A. V. jo mama D. U. pasiėmė iš Mažeikių globos namų savaitgaliui. 2014-02-01 A. atvažiavo kartu su močiute pas juos į namus. A. močiutė paliko pas tėvą G. V., nes A. kartu su tėvu norėjo važiuoti pas savo brolį L. į Gruzdžius. Žino, kad juos nuvežė automobiliu į Gruzdžius ir parvežė į Mažeikius G. pažįstamas. Kada jie grįžo tikslaus laiko negali pasakyti, nes miegojo kitame kambaryje. Ji atsibudo nuo triukšmo bute. Atsikėlusi, nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad vyksta žodinis konfliktas tarp A. su jo tėvo G. Ji nesikišo į jų pokalbį ir vėl nuėjo atsigulti į kambarį. Paskui atėjo Aurelijus į kambarį ir, atsisėdęs, žiūrėjo televizorių. Atėjęs į kambarį, G. sūnui kažką sakė, bet ji neatsimena ir negali pasakyti ką. Girdėjo tik A. šaukimą, lyg būtų „isterikavęs“, kaip tyčia garsiai šauktų. Girdėjo, jog G. sakė sūnui „gausi į užpakalį“. Kad jis muštų sūnų nematė, nes gulėjo lovoje, nusisukusi į sienos pusę bei nelabai norėjo kištis į tarp jų kilusį konfliktą. Kadangi pažįsta A., jis visada garsiai šaukia, „isterikuoja“, jo negalima net subarti. Ji nematė, kad G. sūnų A. muštų. Nėra mačiusi, kad G. apskritai muštu savo vaikus, jis visada duoda pinigų jiems, kad galėtų ką nors sau nusipirkti. Yra girdėjusi, kad subara savo vaikus, jei ką nors blogai padaro. Ji tą dieną buvo neblaivi ir daug ko nematė bei gali ir neprisiminti tos dienos įvykių. G. rūpinasi savo vaikais, juos pastoviai lankydamas globos namuose bei dažnai skambindamas jiems į mobiliojo ryšio telefoną. Jis vaikams nieko negaili (19 b. l.).
Iš 2014-02-01 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0114000050731 matyti, kad 2014 m. vasario 1 d. apie 14.50, adresu (duomenys neskelbtini), G. V. prieš savo nepilnametį sūnų A. V., gim.1999-09-28, naudojo fizinį smurtą. A. V. buvo sutrikęs, drebėjo, verkė, jo striukė suplėšyta, yra patinimas-paraudimas ant dešinio riešo, kitų akivaizdžių smurto požymių nesimato. G. V. nustatytas 2,20 promilės girtumas (6–7 b. l.).
Iš 2014-02-01 apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant stalo yra skardinė alaus „Volfas Engelman“, aplinka tvarkinga, niekas neišmėtyta, nuotraukoje matyti nukentėjusysis A. V., kuris vilki suplėšytą striukę (8–11 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo Nr. 5087 rezultato matyti, kad 2014-02-01 15.25 val. Nustatytas G. V. girtumas– 2,20 promilės (20 b. l.).
BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą G. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi G. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio sūnaus A. V., gim. 1999-09-08, atžvilgiu, t. y. vieną kartą ranka sudavė jam per pakaušį, tris kartus delnu pliaukštelėjo jam per veidą suplėšė jo striukę bei sudavė ne mažiau 3-4 kartų sūnui per užpakalį, tokiais savo smurtiniais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino nusikaltęs, susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 59 str. 2 d.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis G. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, bedarbis), G. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, t. y. 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandas per mėnesį visuomenės labui.
BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. iš esmės kaltu prisipažino ir procesas byloje baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas LR BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. vasario 1 d. 15.20 val., iki 2014 m. vasario 3 d. 9.00 val., val. (36, 37 b. l.), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, kad G. V. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų bausmės.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Kardomosios priemonės nepaskirtos.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,
nusprendė:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą viešųjų darbų 6 mėnesiams bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. dviem mėnesiais, ir paskirti G. V. viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 1 d. 15.20 val., iki 2014 m. vasario 3 d. 9.00 val., val. (36, 37 b. l.), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad G. V. yra atlikęs dvylika valandų viešųjų darbų bausmės.
Išaiškinti G. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.