Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 664,29 EUR turtinę žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-09-14 (duomenys neskelbtini), automobiliui BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintas dešinės pusės priekinis ir užpakalinis ratlankiai bei padangos. Remiantis Vilniaus apskr. VPK 2013-09-30 nutarimu, automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Ieškovas dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2 293,67 Lt (664,29 EUR) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų Įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Taigi, būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas“ ar serviso darbuotojų sprendimu. Nusidėvėjimas detalėms taikomas nebuvo, nes sąmata sudaryta remiantis naudotų detalių kainomis. Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, atlikta transporto priemonės apžiūra, atliktos fotografijos, atliktas sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimo nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Po įvykio, kuomet automobilis patyrė smūgį į važiuoklę, buvo būtinas automobilio važiuoklės patikrinimas, (suvedimo reguliavimas). Draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto ar verslo vertintojo sąvoką. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu rodymu. (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Gatvių statyba“ teikti šio pobūdžio viešąsias paslaugas. Dėl šių paslaugų pobūdžio, yra taikytini padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo sau neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu pavedė vykdyti gatvių valdymą – gatvių būklės priežiūrą bei gatvių remontą UAB „Gatvių statyba“. Atsakovė UAB „Gatvių statyba“ buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) dangos remontą ir priežiūrą 2011-05-27 sutarties Nr. A62-37 (3.10.21-UK) dėl Šiaurinės Vilniaus m. dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Sutarties pagrindu kelią prižiūrinti įmonė yra laikoma kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų pagal CK 6.266 str. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. 2011-05-27 tarp Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37-(3.10.21-UK). 2012-05-25 papildomu susitarimu Nr. A72-641(3.10.21-UK) šios sutarties galiojimas buvo pratęstas iki naujo viešojo konkurso laimėtojo paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2013-05-27. 2013-05-22 papildomu susitarimu Nr. A72-812(3.10.21-UK) sutarties galiojimas pratęstas iki naujo viešojo konkurso laimė paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2014-05-27. Šie susitarimai yra neatsiejama 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties dalis, todėl laikytina, kad būtent ši sutartis galiojo įvykio metu. Šios sutarties 16.5. p. įtvirtinta, jog rangovas (t. y. UAB „Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas ( UAB „Gatvių statyba") privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo ne tik atlikti atskirus pavienius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus, bet ir vykdyti nuolatinę priežiūrą pagal sutarties bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Atsakovė UAB „Gatvių statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-9-14 (duomenys neskelbtini), automobilis BMW7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė eismo įvykį (įvažiavo į duobę), kurio metu buvo apgadintas automobilio ratas (2013-09-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. AV2-4110). Vairuotojas 2013-09-14 paaiškinime rašo: „kelias buvo sausas, miško keliuku važiuojant nepastebėjau duobės, įvykis įvyko neapšviestoje kelio vietoje“. Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime Nr. AV2-4110 nurodyta, kad tariamas eismo įvykis įvyko 2013-09-14 apie 21.48 valandą, t. y. tamsiu paros metu. Iš prie ieškinio pridėtų priedų nėra aišku, ar automobilio vairuotojas tinkamai atsižvelgė į meteorologines sąlygas, nėra informacijos apie automobilio stabdymą. Eismo įvykis įvyko tamsiu metu, vairuotojas kaip rūpestingas ir dėmesingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo atsižvelgti į meteorologines sąlygas, įvertinti tai, kad važiavo miško keliu ir neapšviesta gatve. Darytina išvada, jog automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl didelio neatsargumo. 2013-10-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10R-3009567-13 nurodomas transporto priemonės sugadinimas - priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Apie diskų sugadinimą pažymoje duomenų nėra. Darytina išvada, jog minėtų įmonių autotransporto priemonei atlikti darbai nesusiję su 2013-09-14 autoįvykiu. Nesant nepriklausomo eksperto išvados, nėra aišku, ar ieškovo nurodyta žala buvo padaryta įvažiavus į duobę, nėra dokumentų, įrodančių, jog kelio būklė yra ieškovo prašomos atlyginti žalos priežastis. UAB „Gatvių statyba“ sutiko geranoriškai sumokėti už dvi padangas, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė ir reikalauja sumokėti už darbus, nesusijusius su autoįvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 664,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 664,29 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 20:48 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė BMW 7, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadinta (1 t., b.l. 10). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KPV 2013-09-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nustačiusi, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo E. B. kaltės nėra, nes teigti, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra pagrindo (1 t., b.l. 10). Automobilis BMW 7, v/n (duomenys neskelbtini) 2013-09-14 eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l. 7-8). Dėl minėto eismo įvykio ieškovas 2013-10-16 išmokėjo draudėjui Š. B. 2293,67 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l. 17). 2013-08-23 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodomi automobilio BMW 7 er Reihe, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai: keičiamos dalys: dešinės pusės priekinio rato diskas, dešinės pusės galinio rato diskas; dešinės pusės priekinio rato padanga, dešinės pusės galinio rato padanga (1 t., b.l. 16). Ieškovas 2013-10-23 su pretenzija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 22). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-10-30 rašte dėl žalos atlyginimo nurodė, kad <...> šiuo atveju už (duomenys neskelbtini) remontą ir priežiūrą yra atsakinga UAB „Gatvių statyba“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 27 d. yra sudariusi sutartį Nr. A62-37(3.10.21-UK) dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros (1 t., b. l. 23-24). Ieškovas 2013-11-06 pateikė pretenziją UAB „Gatvių statyba“ dėl draudimo išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 25). UAB „Gatvių statyba“ 2013-11-22 rašte dėl pateiktos pretenzijos nurodė, kad pateikti dokumentai neįrodo, kad UAB „Gatvių statyba“ kalta dėl patirtų nuostolių (1 t., b.l. 26, 29). Ieškovas 2015-05-25 pateikė pakartotinę pretenziją UAB „Gatvių statyba“ dėl draudimo išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 27-28). UAB „Gatvių statyba“ 2015-06-10 rašte dėl žalos atlyginimo pasiūlė sumokėti 50 proc. draudimo išmokos ir ginčą baigti taikiai (1 t., b.l. 30). 2015-07-10 raštu ieškovas nurodė, kad neturi pagrindo mažinti prašomos atlyginti žalos dydį (1 t., b.l. 31-32). Byloje taip pat nustatyta, kad 2011-05-27 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37(3.10.21-UK), kurios pagrindu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2012-05-25 šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr. A72-641(3.10.21-UK), kuriuo pratęsė 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties galiojimą ne ilgiau kaip iki 2013-05-27. 2013-05-22 šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr. A72-812(3.10.21-UK), kuriuo pratęsė 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties galiojimą ne ilgiau kaip iki 2014-05-27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).Teismas analizavo atsakovių 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutarties sąlygas ir padarė išvadą, jog statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė.Teismas nustatė, jog yra visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, ieškovo ieškinį tenkino, priteisiant iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės naudai 664,29 EUR žalos atlyginimo.Sprendime konstatuota, jog vertinant įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti duobę. Tokiu atveju atmestini atsakovių argumentai, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankami atidus ir rūpestingas, kad jis turėjo realią galimybę išvengti kliūtį. Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą. Atsakovės taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti.Nurodo, jog teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nes nagrinėjamu atveju aktuali tarp atsakovių sudaryta 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutartis Nr.A62-37-(3.10.21-UK), kuri skiriasi nuo kasacinio teismo analizuotos 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis su UAB „Grinda“. Apeliantė nurodo, jog pagal minėtą sutartį UAB „Gatvių statyba“ buvo perduotas statinio valdymas, nes rangovas: 1) įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, 2) įsipareigojo šalinti defektus, keliančius transporto priemonių saugumui, 3) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Todėl atsakovė UAB „Gatvių statyba“ prisiėmė gatvių valdytojo statusą ir atsakomybę. Apeliantė nurodo, jog analogiškose bylose teismai žalą priteisė būtent iš UAB „Gatvių statyba“. Apeliantė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nes nėra aišku, kokiais teisės aktais ir kokia tvarka vadovaujantis detalės buvo įvertintos būtent 2142 Lt suma. Nurodo, jog ieškovė nepagrindė žalos dydžio. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.Atsakovė UAB „Gatvių statyba“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo, ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį bei žalos dydžio.Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakingas už kilusią žalą dėl kelio trūkumų, kadangi jo valdymas buvo perduotas atsakovui UAB „Gatvių statyba“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).Iš UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutarties matyti, kad šia sutartimi rangovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1. punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartimi gatvių (šiuo atveju (duomenys neskelbtini).) valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodyta gatvė perduodama UAB „Gatvių statyba“ savarankiškai valdyti, priešingai – sutartyje aptariamas tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovo nurodymus. Sutarties 15.1 p. numatyta, kad „Užsakovas“ įsipareigoja vesti atliktų „Darbų“ ataskaitą ir priimti atliktus „Darbus“ kiekvieną mėnesį pagal aktą. Sutarties 16.5. punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra (duomenys neskelbtini) valdytojas ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas savivaldybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik sutarties 16.5 punkto nuostata, kad – „kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. <...>“, nepagrindžia gatvės perdavimą savarankiškai valdyti. Priešingai, tolimesnės šio punkto nuostatos ir minėti Sutarties 1. bei 15.1. punktai patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“, techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Šios sąlygos papildomai paneigia UAB „Gatvių statyba“ savarankišką minėtos gatvės valdymą ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Šalys sutarties 16.5. punktu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sutartyje šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Apeliantė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nes nėra aišku, kokiais teisės aktais ir kokia tvarka vadovaujantis detalės buvo įvertintos būtent 2142 Lt suma. Nurodo, jog ieškovė nepagrindė žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą ieškovo pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos apskaičiavimo. Pažymėtina, jog sprendime yra konstatuota, jog nuostolio suma yra apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa ir nukentėjusiam asmeniui išmokėta suma sudarė mažesnę sumą nei kainuotų naujos detalės, pritaikius nusidėvėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.266 str. nuostatas bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.