Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1827-311/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
1-1827-311/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24996-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
E. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1827-311/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24996-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 1.1.3.2.; 1.2.19.3.; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Augustei Korsakovei, Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Linai Laurusevičienei,gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,nukentėjusiajai A. B.,kaltinamajam E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2017 m. gegužės 21 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine A. B. metu, tyčia pastarąją pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusioji A. B. pargriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į spintelę, bei du kartus įspyrė į dešinės pusės sėdmenis, blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. B. poodines kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja A. B. vedę 16 metų. Gyvena darnoje, augina du vaikus.

2017-05-21 įvyko nelemtas konfliktas, dėl kurio jis labai gailisi. Nakties metu, jam bendraujant facebooke, jis patvirtino į savo draugus vieną moterį, kuri, kaip jis galvojo, yra jo partnerė iš užsienio. Žmonai šis jo poelgis nepatiko ir dėl to su sutuoktine jie susiginčijo-kilo konfliktas. Konflikto priežastis - pavydas, tiesiog konfliktas kilo dėl jo bendravimo su kitais žmonėmis pažinčių portale. Prisimena, kaip supykęs ranka pastūmė A. B. ir ši nukrito ant žemės. Jai gulint ant žemės, jis spyrė jai į dubens sritį. Tiksliai neprisimena, ar įspyrė vieną kartą, ar du kartus jai, kadangi buvo stipriai susinervinęs, viskas įvyko labai greitai. Jis po įvykusio konflikto iš karto nuoširdžiai apgailestavo dėl tokių savo veiksmų ir iškart jos atsiprašė. Ji jam atleido. Jų vaikai konflikto nematė, nes jie kambaryje buvo dviese. Įvykio metu buvo išgėręs alaus. Šiuo metu su sutuoktine vyrauja šiltas bendravimas, jie sutaria, bendrauja.

2015 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl to, kad smurtavo prieš sutuoktinę A. B.. Tuo metu jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Nuoširdžiai gailisi, dėl to ką padarė ir pasižada ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Prašo nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, atiduodant pagal laidavimą jo seseriai K. B..

Laiduoja prašoma pripažinti K. B. nurodė, kad kaltinamasis E. B. yra jos brolis. Santykiai su broliu artimi, su juo dažnai bendrauja, žino apie jo šeimos problemas. Jie yra sutarę, kad jei kyla konfliktas, tai jis skambina jai ir jie tariasi. Brolis reaguoja į jos pastabas.

Pati yra KTU lektorė, dirba administracijoje, todėl geba įtakoti žmonių nuomones. Su broliu ji kalba mato jo teigiamą polinkį. Niekada nėra patyrusi agresijos iš brolio pusės. Mano, kad jos nuomonė yra vertinama, tiki, kad brolis daugiau taip nesielgs-jis daro rimtus žingsnius, siekdamas pasikeisti. Jos nuomone, ji sugebėtų brolį paveikti, jei kiltų panaši situacija.

Sutinka, kad jos brolis E. B. būtų atiduotas jos laidavimui, nurodė, kad galės kontroliuoti brolį.

Kadangi kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., 291 str.

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su savo sutuoktiniu E. B. ir nepilnamečiais vaikais.

2017-05-21 visa šeima buvo namuose. Maždaug apie 00.40 val. namo antrame aukšte, miegamajame įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sutuoktinio E. B.. Vaikai tuo metu buvo savo kambariuose, miegojo. E. B. buvo neblaivus, nes namuose gėrė alų. Konflikto priežastis - pavydas. Ji užpavydėjo dėl to, kad jis internetiniame portale www.facebook.com bendravo su jam nepažįstama mergina. Jam papriekaištavus dėl to, žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie gulėjo lovoje. Kadangi ji supyko ant jo, užpavydėjo, sakė jam, kad eitų miegoti į pirmą aukštą. Sakė, kad su juo vienoje lovoje nemiegos. Jis tapo agresyvus, išlipo iš lovos, o ji atsisėdo, tiksliau klūpėjo lovoje. Jis, priėjęs prie jos, vieną kartą ranka į petį pastūmė ją ir ji iškrito iš lovos. Krisdama susitrenkė galvą į spintelę, tačiau sužalojimų galvos srityje nebuvo. Jai gulint ant žemės ir nespėjus atsikelti, E. B. priėjęs jai du kartus spyrė į dešinės pusės sėdmenis, šlaunį. Buvo išryškėjusi mėlynė ant dešinės pusės sėdmens, dešinės blauzdos. Taip pat buvo nubrozdintas kairės kojos kelis. Mano, kad nusibrozdino į lovos dalį, krisdama iš lovos. Po suduotų smūgių E. B. nurimo. Ji tuo metu labai išsigando, verkė. Jis tą pačią naktį jos atsiprašė, apgailestavo dėl tokio savo elgesio. Ji į policijos komisariatą kreipėsi tik 2017-05-22, t.y sekančią dieną, kadangi 2015 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš ją, kuris buvo pabaigtas susitaikius su sutuoktiniu E. B.. Šiuo metu jie toliau gyvena kartu. Jis nebevartoja alkoholinių gėrimų, vaikšto pas psichologą, sprendžia problemas ir dirba su savimi. Ankščiau, tai yra prieš minėtą konfliktą, namuose E. B. kiekvieną dieną namuose gerdavo alų, tiesiog piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau šiuo metu jis yra susitvarkęs, negeria. Dabar namuose santykiai vyrauja labai šilti, jie sutaria, nesipyksta. Vaikai šio konflikto nematė ir negirdėjo (b. l. 22-24).

Iš 2017-05-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. B. pranešė, jog 2017-05-21 apie 00.40 val. jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis E. B. - stūmė ranka į petį, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, susitrenkė galvą į spintelę, o jai pargriuvus E. B. spyrė į dešinį dubenį, šlaunį, blauzdą. Dėl smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 8-10).

Iš 2017-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietą yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų reikšmingų bylai išspręsti nėra (b. l. 12-14).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1403/2017(02) matyti, kad A. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio sėdmens srityje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo E. B. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. pastūmęs nukentėjusiąją, dėl ko ši pargriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į spintelę, du kartus įspyrė jai į dešinės pusės sėdmenis, blauzdą, tokiu būdu smurtaudamas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. B. nurodė, kad kaltinamajam-savo sutuoktiniui E. B. atleido, su juo susitaikė, jis šiuo metu nebevartoja alkoholinių gėrimų, vaikšto pas psichologą, sprendžia problemas ir dirba su savimi, todėl neprieštarauja, kad byla kaltinamojo E. B. atžvilgiu būtų nutraukta, perduodant jį pagal laidavimą jo seseriai K. B..

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 140 str. 2 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir yra visiškai įrodyta.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. B. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojai jo seseriai K. B., taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad K. B. anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, dirba Kauno Technologijos universitete lektore.

Teismo posėdžio metu apklausta K. B. sutiko būti brolio E. B. laiduotoja, nurodė, kad su broliu palaiko glaudžius santykius, su juo dažnai bendrauja, žino apie jo šeimos problemas. Jie yra sutarę, kad jei kyla konfliktas, tai jis skambina jai ir jie tariasi. Brolis reaguoja į jos pastabas. Ji pati yra KTU lektorė, dirba administracijoje, todėl geba įtakoti žmonių nuomones. Sutinka, kad jos brolis E. B. būtų atiduotas jos laidavimui, nurodė, kad galės kontroliuoti brolį, gali daryti jam teigiamą įtaką.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, analizuojant iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, pažymėtina, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo ( BK 55 straipsnis). Todėl plenarinė sesija išaiškina, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą, t.y. asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarė nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-04-15 plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-04-14 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės J.Mastauskienės nutarimu, patvirtintu 2015-04-15 Kauno apylinkės teismo teisėjos L.Lesinskienės nutartimi, nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir E. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja A. B.. Tai yra laikoma, kad E. B. anksčiau-iki šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, buvo neteistas.

Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą-kaltinamasis E. B. kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), anksčiau teismo neteistas (b.l. 65), nusikalstama veika turtinė ar neturtinė žala nepadaryta, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios (b.l. 61-64), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b.l. 72), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 76), dirba, UAB „Alburnus ir partneriai“ charakterizuojamas teigiamai (b.l. 120), su nukentėjusiąja susitaikė ir ši jam atleido nurodydama, kad šiuo metu tarp jų vyrauja geri, šilti santykiai, jie kartu augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti E. B. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba Kauno technologijos universitete lektore, charakterizuojama išimtinai teigiamai, tiek kaltinamasis E. B., tiek K. B. nurodė, kad juos sieja artimi giminiški santykiai, todėl tikėtina, kad ateityje K. B., kaip E. B. sesuo, gali daryti teigiamą įtaką brolio elgesiui. Teismo nuomone, K. B. gali būti kaltinamojo laiduotoja.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog E. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos K. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. nors anksčiau neteistas, tačiau padarė smurtinę nusikalstamą veiką, todėl jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 9 p. bei 68 str.-įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant jį laiduotojos K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 9 p., 68 str. skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas