- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-329-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05109-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo J. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 30 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. P. pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 29 d., apie 23.30 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,32 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugos salelės, apgadino savo vairuojamą automobilį ir kelio bortą, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas KET 14, 16, 133, 231.1, 234 p.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, nes nurodytą dieną automobilio Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, už vairo sėdėjo pažįstamas V., su kuriuo tą dieną apeliantas gėrė. Pasak apelianto, Karoliniškių mikrorajone jie buvo užvažiavę į „Statoil“ degalinę, kur filmavimo kamerų dėka galima pamatyti, kas išlipa iš vairuotojo pusės. Apeliantas nurodo, kad prie PC „Norfa“ jo pažįstamas susitiko su V. S., visi kartu važiavo prie viešbučio „Klasika“, esančio Kalvarijų g. 235, kur juos ir paliko. Su A. Š. gėrė automobilyje, buvo „Iki“ parduotuvėje, vėliau važiavo į Santariškes, už vairo sėdėjo V., kuris nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į kelio bortelius. Pasak apelianto, V. pasišalino iš įvykio vietos.
Apeliantas nesutinka su M. J. parodymais, kad jis matė būtent apeliantą vairuojantį automobilį, nes lauke buvo tamsu, jis galėjo apsirikti arba tuo metu jau minėtas V. buvo pasišalinęs, o apeliantas sėdėjo vairuotojo pusėje. Apeliantas nesutinka ir su V. S. parodymais, kad automobilį vairavo būtent jis. Pasak apelianto, jos parodymai yra prieštaringi, jos teigimu, ji, nepažinodama nė vieno iš buvusių automobilyje, įsėdo į automobilį, nors ir matė, kad jie yra išgėrę. Iš tikrųjų ši mergina kaltina apeliantą, nes iš V. negavo pinigų. Iš apelianto ir A. Š. prašė grąžinti jai pinigus, kai jie atsisakė, ji nutarė liudyti prieš juos, nes V. jau nebuvo. Pasak apelianto, dėl to tarp A. Š. ir V. S. įvyko konfliktas. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad V. S. teigia, jog mašina trenkėsi į du stulpus, medį. Pasak apelianto, šie parodymai irgi melagingi, nes mašina atsitrenkė tik į kelio bortelius, kelio ženklą.
Apeliantas prašo ištirti visas išvardintas aplinkybes ir atsižvelgti į tai, kad su žmona susitaikė, jie nuomojasi butą, augina mažametę dukrą (2009 m. gimimo), abu dirba, bet šeimos pajamos yra minimalios (žmona gauna minimalų atlyginimą, apeliantas dirba nepilna etatu).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. J. P. inkriminuoti teisės pažeidimai įrodyti byloje surinktų rašytinių dokumentų visuma. Bylos nagrinėjimo metu liudiję D. L., V. S., M. J., D. M. teismui davė nuoseklius parodymus dėl 2012-11-29 užfiksuotų aplinkybių, jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Pasak institucijos, apeliantas skunde nurodė, kad eismo įvykio metu automobilio nevairavo, automobilį buvo perdavęs vairuoti draugui vardu V., tačiau pastebėtina, jog asmens duoti parodymai neatitinka bylos visumos, pagal kurią teismas padarė išvadą dėl J. P. administracinės atsakomybės.
Institucija nurodo, kad apeliantas prašo atsižvelgti į darbovietėje gaunamas minimalias pajamas, šeimoje susiklosčiusią sunkią materialinę padėtį. Institucijos nuomone, apie šeimą ir darbą apeliantas turėjo galvoti prieš darydamas teisės pažeidimus. Pagal Policijos informacinės sistemos duomenis, J. P. vardu yra registruoti 29 teisės pažeidimai, todėl asmuo privalėtų susimąstyti dėl daromų teisės pažeidimų, stengtis pakeisti savo elgesį ir nedaryti naujų pažeidimų. Pasak institucijos, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas byloje nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
J. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,32 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, apie jį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Dėl J. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., jo neblaivumo įvykio metu ir to, kad buvo sukeltas eismo įvykis, iš kurio buvo pasišalinta, pažeidžiant KET, ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad automobilį vairavo jo pažįstamas V..
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. P. 2012 m. lapkričio 29 d., apie 23.30 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,32 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugos salelės, apgadino savo vairuojamą automobilį ir kelio bortą, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad jis įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės neblaivus nevairavo, už vairo sėdėjo pažįstamas V., kuris nesuvaldė automobilio, rėžėsi į kelio bortelius ir pasišalino iš įvykio vietos. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad J. P. įvykio metu vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apie jį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino kartu su juo automobiliu važiavusi V. S., kuri nurodė, kad automobilį vairavo tik J. P., kartu dar važiavo A. Š. (b. l. 38). V. S. nenurodė, kad automobilyje dar būtų buvęs kitas asmuo vardu V.. Tai, kad J. P. įvykio metu vairavo minėtą automobilį, taip pat patvirtino minėto asmens vairavimo faktą tiesiogiai matęs D. L., kuris tiek paaiškinime policijai (b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 37-38) nuosekliai nurodė, kad iš viso automobilyje buvo trys asmenys, jokio ketvirto asmens nebuvo, t. y. be J. P., A. Š. ir V. S. daugiau nieko automobilyje nebuvo. D. L. nurodytas aplinkybes patvirtino tiesiogiai pro šalia esančio namo langą įvykį matęs M. J. (b. l. 39). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šių liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo A. Š. (b. l. 39) parodymus, kad įvykio metu automobilį vairavo ne J. P., o kitas asmuo vardu V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes A. Š. ir paties J. P. parodymai prieštaringi, nesutampa tarpusavyje, t. y. dėl to, kada atsirado A. Š., kas kur sėdėjo, sprogo/ nesprogo automobilio ratai ir kt., be to, A. Š. yra J. P. draugas, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad su žmona susitaikė, jie nuomojasi butą, augina mažametę dukrą (2009 m. gimimo), abu dirba, bet šeimos pajamos yra minimalios (žmona gauna minimalų atlyginimą, apeliantas dirba nepilna etatu).Iš to galima spręsti, kad J. P. ginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos dydį.
ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į tai, kad padaryti keli pažeidimai, į pažeidimų pobūdį: sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus, į neblaivumo laipsnį, užvažiavo ant saugos salelės, apgadino automobilį ir kelio bortą, vairuotojo pažymėjimo neturėjo, į padarytą žalą, į J. P. asmenybę: 26 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi mažametę dukrą, baustas administracine tvarka, praeityje baustas už KET pažeidimus, duomenų apie teistumą nėra, ir paskyrė ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. sankcijose numatytų baudų vidurkį atitinkančias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Šalies argumentai
Apelianto nurodomos aplinkybės, kad su žmona susitaikė, jie nuomojasi butą, augina mažametę dukrą (2009 m. gimimo), abu dirba, bet šeimos pajamos yra minimalios (žmona gauna minimalų atlyginimą, apeliantas dirba nepilna etatu), yra reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad J. P. padarė tris administracinius teisės pažeidimus transporto srityje (tarp jų – du šiurkščius), t. y. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,32 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį sukėlė eismo įvykį, apie jį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. J. P., turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 16-22), matyti, kad J. P. yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad J. P. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, J. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 313 str. 3 ir 4 d. J. P. motyvuotu rašytiniu prašymu dėl sunkios turtinės padėties, kitų aplinkybių, gali kreiptis į organą, paskyrusį nuobaudą (šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą), prašydamas baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, arba visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. P. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.