Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, praeityje teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2 kartus, teistumai išnykę,

kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. S. 2007 m. sausio 14 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas kumščiu smūgį V. G. į kairės akies sritį ir nuo ko jai nukritus ir atsitrenkus į lovos kraštą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų bei kairiojo pusrutulio dangalais, sumušus kairiojo pusrutulio smegenis, įvykus galvos smegenų suspaudimui po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų komai, galvos smegenų pabrinkimui, plaučių uždegimui ir nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusioji 2007 m. vasario 18 d. 22 val. ligoninėje mirė, tyčia nužudė V. G..

Kaltinamasis I. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šių metų sausio 14 d. vakare jis, būdamas jau išgėręs, atėjo pas V. G. ir atsinešė stipraus alaus, kurį kartu gėrė. Vėlai vakare abu susiginčijo, V. G. jį koliojo. Jis pastūmę ją į krūtinę ir ji virto aukštielninka ant lovos, galva atsitrenkdama į lovos kraštą. Po to iš karto atsikėlė ir vėl jį koliojo. Jis išėjo namo. Ryte atėjęs rado V. G. gulinčią ant sofos, pastebėjo, kad ji išsituštinusi. Supratęs, kad jai negera, jis paprašė kaimynės iškviesti medicininę pagalbą.

Nors kaltinamasis kaltu dėl V. G. nužudymo neprisipažino, jo kaltė įrodoma kitais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. parodė, kad 2007 m. sausio 15 d. apie 8 val. ryto atvažiavusi pas motiną V. G. rado ją gulinčią; pajudinus ji tik sugargaliavo. Pagalvojusi, jog motina miega girta, išvyko namo. Po kurio laiko teta I. G. pranešė, kad motiną išvežė į ligoninę dėl sumušimo. Ji motina rūpinosi jai besigydant ligoninėse, o, jai mirus, palaidojo savo lėšomis.

Liudytoja I. G. parodė, kad sausio 14 d. vakare ji matė V. G., kuri nebuvo girta. Vėliau girdėjo, jog pas V. G. kažkas buvo atėjęs. Naktį ji negirdėjo jokio triukšmo. Sausio 15 d. ryte atėjęs I. S. prašė iškviesti greitąją pagalbą.

Liudytoja G. K. V. parodė, kad sausio 14 d. apie 21 val. ji girdėjo, kai pas V. G. atėjo I. S., kuris priekaištavo V. G., jog ši jo nesveikina su sentikių Naujaisiais metais. Apie pusę dvyliktos ji girdėjo V. G. šūksnius, šuns lojimą ir I. S. sakant: „Užtilk, Č., o tai ir tu dar gausi“. Po to viskas nurimo ir ji negirdėjo, kai I. S. išėjo. Kitų žmonių pas V. G. tą vakarą ir naktį nebuvo atėję. I. S. išgėręs būdavo agresyvus, yra ne kartą prieš V. G. vartojęs fizinį smurtą.

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. G. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kaktos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų kairiojo pusrutulio dangalu, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų koma, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu. Sužalojimai padaryti nuo ne mažiau kaip dviejų kieto buko daikto poveikių. Po padarytų galvos sužalojimų V. G. galėjo kurį tai laiką atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Ji mirė nuo galvos sužalojimų visumos ( 14 – 16 b. l. ).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs specialistas G.Serbenta paaiškino, kad atmestina kaltinamojo versija, jog jo pastumta iš priekio V. G. krito ant nugaros, nes abu sužalojimai yra galvos priekinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu. Mirtinos pasekmės išsivystė nuo abiejų trauminių poveikių visumos. Labiau tikėtina, kad pirmas smūgis buvo suduotas į kairę akį, po ko ji pasisukusi griuvo ant lovos, atsitrenkdama kakta į lovos kraštą. Mažai tikėtina, kad ji pati be pašalinės jėgos parkrisdama būtų galėjusi taip susižaloti.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais kaltinamojo I. S. kaltė visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis tik pastūmė V. G. iš priekio, po ko ši aukštielninka griuvo ant lovos ir taip galėjo susimušti galvą, tačiau ši jo versija, kurią teismas vertina tik kaip siekimą sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikaltimą, paneigia objektyvūs bylos duomenys bei apklaustų teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad iki įvykio V. G. galva nebuvo sužalota. 2007 m. sausio 14 d. vakare ji girtavo su kaltinamuoju I. S.. Dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio I. S. sudavė smūgį kumščiu V. G. į kairės akies sritį, po ko ji parkrito ant lovos, kakta atsitrenkdama į medinį lovos kraštą. Dėl suduoto smūgio kumščiu ir atsitrenkimo į lovos kraštą buvo stipriai sumušta galva, ko pasėkoje išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų kairiojo pusrutulio dangalu, buvo sumuštas galvos smegenų kairysis pusrutulis. Visa tai sąlygojo galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų komą, galvos smegenų pabrinkimą bei vėliau išsivysčiusį plaučių uždegimą. V. S. veika – suduotas smūgis V. G. į akį, atsitrenkimas galva į lovos kraštą yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su stipriu galvos sumušimu, nuo kurio V. G. mirė. I. S. išėjus iš V. G. namų, į jos butą niekas nebuvo atėjęs, pati V. G. taip pat niekur nebuvo išėjusi. Tuo atmetama bet kokia tikimybė, kad V. G. galėjo sužaloti kiti asmenys.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų išsakęs ketinimus ar ėmęsis konkrečių veiksmų atimti gyvybę V. G.; nėra duomenų, kad tokius ketinimus jis būtų išsakęs ar atlikęs kokius nors veiksmus betarpiškai prieš įvykį. Suduodamas smūgį kumščiu į gyvybei svarbų centrą – galvą, I. S. suprato, kad tokia veika jis kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, tačiau, nors, kaip jis nurodo, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y jis veikė netiesiogine tyčia. Tą patvirtina ir jo vėlesni veiksmai: supratęs, kad V. G. būsena yra bloga, jis ėmėsi priemonių iškviesti medicininę pagalbą. I. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą jo veiką kvalifikuoti pagal to paties straipsnio antros dalies kurį nors punktą.

Skirdamas kaltinamajam I. S. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis gailisi dėl atsiradusių pasekmių, tačiau jo duotų parodymų negalima vertinti kaip prisipažinimo, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes jis neigia esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl jo gailėjimasis, nenurodžius tikrųjų įvykio aplinkybių, negali būti pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos šios veikos padarymui. Bylos duomenimis I. S. girtavo įvykio dieną prieš susitikdamas su V. G., gėrė alų ir kartu su ja prieš pat įvykį. Šis savanoriškas apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos I. S. suvokiant jį supančią aplinką ir valdant savo veiksmus.

I. S. neteistas ( ankstesni teistumai išnykę ), galiojančių administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus neturi, iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas patenkinamai.

Nors yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios, tačiau teismas, atsižvelgęs į tyčios rūšį, bei į atliktų veiksmų apimtį ( I. S. tiesiogiai sudavė vieną smūgį ), mano, kad bausmės tikslams, numatytiems BK 41 str. 2 d., pasiekti skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Kadangi I. S. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bėgs, siekdamas išvengti bausmės, todėl, iki nuosprendis įsiteisės jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – keičiamos į kardomąją priemonę – suėmimą ( BPK 122 str. 1 d. 1 p., 123 str. 6 d. ).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 10278,40 Lt dydžio ieškinį už V. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 24 – 25 b. l. ). Prie ieškinio pridėti dokumentai įrodo, kad V. G., kurios sveikata buvo sužalota nusikalstamais I. S. veiksmais, nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. vasario 13 d. buvo gydoma VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, o po to iki 2007 m. vasario 18 d. – VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, jos gydymo išlaidos sudarė 10278,40 Lt ( 28 – 29 b. l. ). Kaltinamasis privalo pilnai atlyginti padarytąją žalą Valstybinei ligonių kasai, apmokėjusiai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ( CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d. ).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. prašo priteisti jai 5500 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro motinos V. G. gydymo, priežiūros ir laidojimo išlaidos. Teismui ji paaiškino, kad laidojimo išlaidos sudarė apie 3900 – 4000 Lt. Iš teismui pateiktų dokumentų, patvirtinančių turėtas laidojimo išlaidas, matyti, kad dokumentais pagrįsta išlaidų už 3401,43 Lt. Be to, laidojant V. G., buvo atliekamos bažnytinės apeigos, dėl kurių atlikimo J. V. taip pat turėjo išlaidų. Nurodytos laidojimo išlaidos atitinka laidojimo tradicijas ir nėra per didelės. Teismas mano, jog realiai J. V. turėjo laidojimo išlaidų už 3900 Lt. I. S., kuris kaltas dėl V. G. mirties, privalo pilnai atlyginti padarytą žalą ( CK 6.263 str., 6.282 str. 3 d. ). Iš priteistinos sumos minusuojama J. V. išmokėta 750 Lt laidojimo pašalpa. Be to, bylos duomenimis V. G. dėl padarytų sužalojimų, pati būdama nesąmoninga, ligoninėse buvo gydoma daugiau kaip mėnesį. Todėl pagal susiklosčiusią gydymo tvarką jai buvo būtina, kaip nurodė nukentėjusioji, pirkti higienos priemones, vaistus, medicinines priemones, specialų maistą, rūpintis jos slauga. Nors nukentėjusioji mokėjimo dokumentais nepagrindė visų išlaidų šioms prekėms pirkti bei slaugai, tačiau jos nurodyta teisiamajame posėdyje 1400 Lt suma, atsižvelgus į sunkią gydomos V. G. būklę bei gydymo trukmę, nėra aiškiai per didelė, todėl ši jai padaryta žala taip pat priteistina iš kaltinamojo. Bendras iš I. S. J. V. priteistinas turtinės žalos atlyginimas – 4550 Lt ( 3900 + 1400 – 750 ).

Rezoliucinė dalis

NUSPREN D Ė:

I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. sausio 22 d. iki 2007 m. sausio 24 d. imtinai.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, I. S. pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. birželio 29 d.

Priteisti iš I. S. J. V. 4550 Lt ( keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų ) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai V. G. gydymo išlaidų atlyginimui iš I. S. jo padarytai žalai atlyginti 10278,40 Lt ( dešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 40 centų ).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinę plokštelę su garso įrašu saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam I. S. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.